Apie institutą
Tyrimai ir ekspertizės
Projektai
Straipsniai ir komentarai
"Laisvoji rinka"
Pranešimai
Renginiai
Rėmėjų kolegija
Siūlome paskaityti
Naudingos nuorodos

 

 
Įsigykite leidinių LLRI!

 

LLRI paieška
 
 Klausimus ir
pasiulymus siuskite adresu LLRI@lrinka.lt
  Atgal į pranešimus
          Į pirmą puslapį

Vyrų ir moterų galimybės rinkoje: lygios ar laisvos

Pranešimo tezės
Rūta Vainienė, LLRI viceprezidentė
Seminaras "Lyčių lygybės aspektas Lietuvos politikoje"
Vilnius, 2003 m. gegužės 9 d.

         1. Mįslė apie įdarbinimą. Atėjo įsidarbinti du vyrai ir dvi moterys.

         2. Įžanga. Švytuoklės principas. Iš pradžių neturėjo nieko, po to ...

         3. Kodėl moterys buvo nuvertintos arba nepakankamai įvertintos, kodėl jos nelygios su vyrais? Nes vyravo fizinis darbas, o vyro raumenų masė didesnė. Vėliau – moteris augina vaikus, kurie serga, todėl jos darbo jėga nėra lygiavertė. Auklėjimas namuose, todėl moters išsimokslinimas mažesnis.

         4. Vyrai ir moterys kaip lytis – skirtingi anatominiu, socialiniu aspektu, tačiau rinkoje, kuomet parduodama / perkama darbo jėga, turima reikalų ne su lytimi, bet su konkrečiu individu. Visi individai yra skirtingi. Lygių galimybių nėra ne tik tarp vyrų ir tarp moterų, bet jų apskritai nėra tarp visų individų. Darbo jėgos pirkėją iš esmės domina ne lytis, o darbo jėgos kvalifikacija ir sugebėjimai ir galėjimas atlikti darbus, na, nebent tas darbas būtų susijęs su lytinių paslaugų teikimu.

         5. Rinkoje renkamasi iš konkrečių individų ir vertinami jo sugebėjimai, todėl jei į darbą prašėsi dvi moterys ir du vyrai, o darbui pasirinkus vyrą ir jam atsisakius darbo, dar nereiškia, jog „antras geriausias“ pasirinkimas taip pat bus vyro naudai.

         6. Privalomojo įdarbinimo pasekmės efektyvumui: nesukuriama vertė. Užsukamas ydingas ratas. Jei šeimoje dirba moteris, o gabesnis vyras augina vaikus, šeima gautų mažiau pajamų, už kurias negalėtų suteikti tinkamo išsimokslinimo vaikams (mergaitėms). Ilgainiui problema taps dar ryškesnė, nes išskirtinių produktų ir paslaugų paieškos gali tapti apsunkintos šio klausimo reikalavimu.

         7. Kas labiau žeidžia? Kuomet veikloje esi tik moteris, o ne žmogus, tai žemina kur kas labiau nei tai, jog nepripažįsta tavo kvalifikacijos. Žinoma, šovinizmas taip pat žeidžia, prievarta šovinizmo neįveiksi.

         8.Problema buvo, bet pritaikytos priemonės neadekvačios, programuojančios naują problemą. Vadinasi, moteris ir toliau gali netobulinti savo sugebėjimų, nes jai visur atviros durys - kaip moteriai. Ar nebus pasiekta blogesnio rezultato, kuomet „gender“ klausimo pagalba netinkamo išsimokslinimo moterys ir toliau diskredituos visą jų giminę?

         9. Ko reikia žmogui? Valdžia negali padėti nei moteriai užsiauginti raumenų masę, nei surasti auklę jos vaikams, nei pakeisti tradicijas šeimoje. Jei yra barjerai, sukurti valdžios, juos reikia panaikinti. Bet ne kurti kitus barjerus. Klausimas iš pradžių buvo socialinis. „Gendre“ sprendimai jį padarė ekonominiu, ir tada jau ekonomikos ekspertai nebegali tylėti.

         10. Komiška „gender“ projekto pabaiga. Bedarbiai - vieni vyrai, kuriems nieko kito nelieka, tik tekėti už gerai uždirbančių moterų.