Apie institutą
Tyrimai ir ekspertizės
Projektai
Straipsniai ir komentarai
"Laisvoji rinka"
Pranešimai
Renginiai
Rėmėjų kolegija
Siūlome paskaityti
Naudingos nuorodos

 

 
Įsigykite leidinių LLRI!

 

LLRI paieška
 
 Klausimus ir
pasiulymus siuskite adresu LLRI@lrinka.lt
  Atgal į pranešimus
          Į pirmą puslapį

Savivaldos vieta laisvoje rinkoje

Pranešimas seminare
“Savivaldybės vaidmuo liberalizuojant ekonominius santykius”
Klaipėda, 1998 m. lapkričio 20 d.
Remigijus Šimašius
LLRI ekspertas

1. Kas yra rinka ir laisva rinka?

Rinka - ekonominių santykių sistema, pagrįsta mainais. Laisva rinka - ekonominių santykių sistema pagrįsta laisvais mainais. Laisvais - reiškia, kad nesikiša valdžia, prievarta netaikoma ir iš privačių subjektų pusės. Viena vertus, tai visada bus fikcija, nes yra teisės pažeidėjai, egzistuoja privatūs reguliavimai, tačiau ypač laisvė pažeidžiama suteikus galias valdžiai. Kita vertus, jei mainai nelaisvi, to negalima pilnai vadinti mainais, o greičiau - komandų iš viršaus vykdymu. Tai jau - komandinės ekonomikos bruožas.
Išplėtus šiuos principus galima apibrėžti ir laisvos visuomenės terminą - tai visuomenė, kurioje vyksta laisvas bendravimas ir kooperavimasis.

2. Kas yra savivalda? Kas yra savivaldybė?

Kalbant apie savivaldybes ir taip pageidaujamą jų savarankiškumą dažnai užmirštama, kad savivaldybė mūsų vartojamo žodžio prasme yra vietinė valdžia, sukurta ir apspręsta aukštesnės valdžios, o toli gražu ne žmonių bendruomenė, demokratijos mokykla, bendruomenės savarankiškumo išraiškos būdas. Tai, kad savivaldybėse vyksta rinkimai, apsprendžia tik žmones prie vietos valdžios vairo, bet ne jos esmę (rinkimai vyksta ir nacionaliniu lygiu). Taigi, savivaldybę reiktų skirti nuo savivaldos.
Savivalda - sistema, kuomet žmonės savivaldžiai, t.y. be aukščiau esančios valdžios "pagalbos" sprendžia bendrus savo reikalus. T.y. egzistuoja visų interesas ir jis įgyvendinamas bendromis jėgomis, tačiau nepasitelkiant privalomos (administracinės) valdžios. Šia prasme savivalda yra priešingas reiškinys valdžiai (siaurąja prasme). Tai rodo ir savivaldų (vėliau išaugusių į savivaldybes) atsiradimo istorija.
Savivaldybė šių bruožų neturi, todėl nederėtų apie savivaldybę kalbėti kitaip, nei kalbama apie bet kurią valdžią.

3. Valdžios vaidmuo laisvoje visuomenėje.

Pripažįstama, kad valdžia nėra visagalė ir konstruktyviai veikti gali tik ribotame kiekyje veiklos sričių. Šių veiklos sričių plėtimas galų gale priveda prie valdžios diskreditavimo. Taigi, kaip ir bet kokios kitos valdžios atveju savivaldybės valdžia turi būti minimali ir turėti savo veiklos ribas. Deja to šiuo metu Lietuvoje nesijaučia.
Laisva rinka ir laisva visuomenė dažnai pateikiama kaip valdžios absoliutus neiginys. Tai nevisai tikslu. Valdžiai yra deramų funkcijų ir tokioje visuomenėje - sąlygų jei veikti palaikymas ir apsaugojimas. Dažniausiai tokiomis sritimis pripažįstama:
- krašto apsauga;
- nuosavybės ir žmogaus apsauga;
- ginčų sprendimas;
- normų įtvirtinimas;
- bendrų interesų atstovavimas kitur;
- kitų paslaugų, kuriose sunkiai veikia rinkos santykiai, teikimas.

4. Savivaldos (kaip apibrėžta) vaidmens - direktyviškai nustatyti negalima, nes tai - pačių žmonių pasirinkimas. Jei bus iš viršaus (nesvarbu demokratiškai, centralistiškai ar kitaip) nuleistos funkcijos - tai jau ne savivalda.

5. Kas iš šių vaidmenų tinka savivaldybei? Valdžia organizuota sudėtingai ir visas tas sudėtingumas - vardan žmogaus laisvių garantijų ir funkcijų atlikimo efektyvumo. Valdžia skyla funkciškai (parlamentas, Vyriausybė, Teismai ir kt.) ir geografiškai - pagal lygmenis (savivaldybė, centrinė valdžia ir Europos Sąjunga).
Šios dienos tema - kas tinka savivaldai. Kriterijai, priskiriant funkcijas turėtų būti jau minėti - efektyvumas ir žmogaus laisvės. Be to, - tradicija. (Pereinam per funkcijas).
Taigi, savivaldybės funkcija - teikti "kitas" paslaugas. Jų pobūdis paprastai tas, kad jos skirtos ir skaičiuojamos tik pagal geografines bendruomenes (gatvių apšvietimas), aktualios tik kai kurioms bendruomenėms (keblus klausimas, bet jūra - geras pavyzdys), gali būti skirtingai išspręstos įvairiuose vietose

6. Ką savivaldybė daro dabar?

Daro viską, kam užtenka lėšų:
- remia gatvės festivalius;
- išlaiko orkestrus;
- reguliuoja, kokio dydžio turi būti taksi plafonai ir kiek taksi gali būti mieste;
- tiekia vandenį į butus;
- dažo privačius namus;
- projektuoja namus;
- sudarinėja privataus verslo planus;
- "reguliuoja saldainių saldumą"
Gal ir gerai, tačiau gatvės lieka tamsios, nesaugios ir apsnigtos.

7. Kur eiti (centrinei ir vietos valdžiai)?

Kur eiti, atsakymas man aiškus, - susitraukti. Tai tiek centrinei, tiek vietos valdžiai. Centrinės valdžios žingsnis turi būti pirmas - pirmiausia ji turi atsiriboti nuo nebūtinų valdžiai funkcijų vykdymo ir tiksliai apsibrėžti, ką ji darys, be to, siekiant užtikrinti laisves - uždrausti jas pažeidinėti ir savivaldybėms.
Ką darys savivaldybė - jos žmonių reikalas. Tačiau norint geresnio gyvenimo, ką gali pasiūlyti laisva rinka kaip efektyvesnė sistema, taip pat būtina intensyviai mažintis.

8. Kokiais būdais mažintis?

1) privatizuoti turtą;
2) atsisakyti funkcijų vykdymo;
3) nukelti atsakomybę privatiems asmenims;
4) komercializuoti savo paslaugas;
5) privatizuoti paslaugų teikimą