Koncernas Shell Grupė vykdo ūkinę veiklą 130-yje pasaulio šalių, jis susideda iš daugiau nei 200-tų įmonių, kuriose dirba virš 90’000-čių darbuotojų. Būdama viena didžiausių pasaulio įmonių Shell Grupė ne vienus metus susiduria ir kovoja su bet kokiais korupcijos reiškiniais, kyšininkavimu ir nesąžininga ūkine veikla ne tik jos pačios įmonių viduje, bet ir jų buvimo šalyse. Per daugelį veiklos metų Shell išvystė kovos su korupcija politiką, vidaus taisykles ir netgi visą tokių reiškinių nustatymo metodiką.

Siekdama apsivalyti įmonių grupės viduje, Shell vadovybė pirmiausia atgaivino grupės bendruosius verslo pricipus. Jie taikomi ne vien įmonės vidinėje tvarkoje, bet ir santykiuose su tiekėjais, klientais, valstybinėmis institucijomis. Verslo principuose aiškiai išdėstyta grupės strategija ūkinės veiklos, socialiniais, ekonominiais, politiniais, gamtos apsaugos aspektais. Jie aiškūs ir konkretūs. Kiekvienas naujas darbuotojas gauna pilną paaiškinimą apie šiuos verslo principus ir kartu su darbo sutartimi jis pasirašo pasižadėjimą juos vykdyti savo darbo įmonėje metu. Kiekvienas naujas įmonės tiekėjas ar klientas bendradarbiavimo sutartyje su Shell įmone taip pat pasižada laikytis Shell patvirtintų verslo principų. Kokie gi tie principai? Patys paprasčiausi: suteikti kiekvienam klientui aukščiausio lygio paslaugas ir kokybiškiausius produktus, vykdyti ūkinę veiklą su pagarba šalies visuomenei, nenusižengti šalies juridinei sistemai, saugoti akcininkų investicijas, užtikrinti sąžiningą ir “švarią” ūkinę veiklą laisvos konkurencijos sąlygomis. Tai tikrai paprasta ir suprantama kiekvienam. Tačiau žinoma, kad neužtenka vien tik verslo principų. 130-šim šalių, virš 90 tūkst. darbuotojų - visada atsiras nusižengimų. Būtina pilna kontrolė, kaip laikomąsi nustatytų principų.

Kiekvienais metais kiekvienas darbuotojas privalo pasirašyti interesų suderinamumo darbe pasižadėjimą, o taip pat ir deklaruoti kiekvieną įmanomą įvykį, nesuderinamą su Shell bendraisiais verslo principais. Jam dar kartą primenama dovanų/vaišingumo koncepcija. Kiekvienais metais vyriausiąsis šalies vadovas siunčia raštišką patvirtinimą Shell Grupės direktorių valdybai apie padėtį šalyje ir Shell įmonės veiklos atitikimą numatytiems bendriesiems verslo principams. Visa tai gražu, bet koks gi grįžtamasis ryšis, paklaustumėte. Kiekvienoje kontrolės sistemoje įmanoma atrasti spragų. Tačiau nereikia užmiršti, kad tarp tų pačių verslo principų yra pabrėžtas atvirumas visuomenei.

“Shell Report” pradėtas spausdinti 1998 m. Vienas iš jo tikslų pateikti suvestinę ataskaitą apie vykdomą veiklą ir priimtus įsipareigojimus. Čia nerasite šalies pavadinimų, tačiau matysite pilną metų įvykių, atsitikusių Shell įmonių Grupėje suvestinę. Tai atsitiko Shell koncerno viduje ir jis prisiima atsakomybę už tai. Ir kaip nebūtų gaila, per 2000 pranešta apie keturis kyšių ėmimo atvejus (palyginimui 1999 m buvo tik trys), kurie sąlygojo 7 žmonių atleidimą iš darbo. Finansinė įvykių vertė – 89 tūkstančiai dolerių. Ar tai daug, ar mažai – 130 šalių, 90 tūkst. darbuotojų. Spręskite jūs. Galbūt tai lašas jūroje, bet paimkite Shell Lietuvoje – administracijoje dirba 15 darbuotojų. Kiek yra šalių iš tų 130, kur administracijoje dirba iki 20 žmonių, tikrai ne dvi ar trys.

Kiekvienas įmonės darbuotojas arba priima šias žaidimo taisykles, arba palieka įmonę. Kasmetinis darbuotojų vertinimas atliekamas ir pagal jo darbo atitikimą Shell nustatytiems bendriesiems verslo principams. Karjera ir netgi kasmetinis atlyginimų peržiūrėjimas gali būti labiausiai įtakoti verslo principų punkto, nesvarbu koks tu gabus bebūtum atliekamam darbui.

Tačiau korupcija ir kyšininkavimas ne visada yra surišti su konkrečiais darbuotojais. 2000 m. bėgyje Shell Grupė nutraukė 106 sutartis ir atšaukė investicijas iš dviejų bendrųjų įmonių , nes ši ūkinė veikla neatitiko nustatytų bendrųjų verslo principų. Atšauktų investicijų vertė – 8 milijonai dolerių.

Netgi apsivalius įmonės viduje, nevisada lengva tai įrodyti visuomenei. Ir tai tiesa. Sunku, tačiau įmanoma įgyvendinti. Shell Lietuva įkurta 1993 m. 1994 m atidaryta pirmoji degalinė. Šiandien po 7 veiklos metų mes galime drąsiai deklaruoti, kad įmanoma Lietuvoje įgyvendinti sąžiningo ir etiško verslo principus. Ar visuomenė tam pasiruošųsi? Tai sunku įvertinti. Tačiau paprastas pavyzdys: 1996-1997 m. Dienraščių antraštės mirga apie sustojųsį “Mažeikių naftą” ir mažėjančias degalų atsargas degalinėse. Tą patį rytą į degalinės teritoriją atpuškuoja valstybės tarnautojas su dviem 20 l talpomis ir skambiai pareiškia, kad jis tikrins pardavinėjamų degalų kokybę. Ką daro degalinės vadovas? Lengviausia būtų pripildyti jo talpas ir maloniai paprašyti nepradėti tikrinimo. Ramu degalinei, ramu tikrintojui. Tačiau degalinės vadovas įpyla po 1 litrą skirtingų degalų (gerai žinodamas, kad patikrinimui reikia ne daugiau nei litro pavyzdžio) į kiekvieną talpą. Ramiai klausosi 15 min garsiai reiškiamo tarnautojo nepasitenkinimo ir grasinimų baudomis. Ar buvo po šio įvykio “Shell Lietuva” nubausta dėl degalų kokybės? Tikrai ne. Ar dar kada nors kylo noras tam pačiam tarnautojui sugrįžti į Shell degalinę. Tikrai ne. O jeigu degalinės vadovas būtų pasirinkęs pirmąjį variantą ir pilnai pripildęs abi talpas, kiek kartų “kokybės tikrintojas” dar ateitų. Tikrai ne kartą.

Kitas pavyzdys. Gaunamas signalas iš degalinės higienisto dažnų patikrinimų. Degalinės vadovai jau nebežino, kodėl yra taip dažnai tikrinami ir kodėl trukdomas jų darbas į mėnesį po kelis kartus. Paprasčiausias sprendimas padėjo visiems lengviau atsipūsti. Reikėjo tik nesiūlyti atsigerti nemokamai kavos. Sekančio “patikrinimo” metu buvo mandagiai perpėta, kiek kainuoja kavos puodelis ir paduotas kasos čekis apsimokėjimui.

Taip paprasčiausiai sukūriama sistema, kurią patys nepastebimai skatiname ir iš kurios paskui sunkiai išlipame. Pripažįstu, kad su tokia politika UAB ”Shell Lietuva” nėra taip vadinamo malonaus etiketo įmonių sąraše tikrintojų atžvilgiu. Tačiau, ar tai ne laimėjimas abiem pusėm, kai apsiribojima dalykiniu bendradarbiavimu? Ūkinės veiklos bendradarbiavimas su tiekėjais ir klientais taip pat pasidaro konkretesnis. Prieš atsiskaitydama už 2000 m įmonės veiklos atitikimą nustatytiems Shell bendriesiems verslo principams, apklausiau administracijos darbuotojus, ar dažnai jie susidūria su reikalavimais malonybinių apmokėjimų, ar patys jie susidūria su kyšių problemomis Lietuvoje. Atsakymas buvo vieningas – jau seniai tokių reiškinių nepastebim Shell veikloje. Kai pačioje pradžioje nebuvo sudarytos sąlygos tokiems reiškiniams atsirasti, niekas ir neateina su mintimi, kad reiktų “patepti” prieš pajudant reikalams.

Galbūt sunkiau sekasi tai įgyvendinti valstybinėse struktūrose. Vien gerai žinoti įstatymus čia nepakanka. Tačiau, jau ne kartą kėleme įstatymų spragų problemas. Galbūt nieko iš to ir nelaimėjome finansine prasme, netgi daugiau buvo prarasta už teisininkų paslaugas, tačiau nors mažas postūmis viešumo ir poįstatyminių aktų taisymo kryptimi, tai jau didelis laimėjimas. Žinoma, kartais girdime ir priekaištų, kam gaištame laiką, nieko tuo nepasieksime. Bet prisiminkime, kad maža įmonė niekada nekels viešumon įstatymų kūrėjų paliktas tyčines ar nesąmoningas klaidas. Tai turėtų gulti ant stambių įmonių pečių. Mes turime padėti vieni kitiems sukuriant palankią aplinką investicijoms ir verslo plėtrai, nes visi esame tampriai susiję ir nebijoti, kad dėl dviprasmiškų norminių aktų ar jų interpretavimo viešumo prarasime dalį pelno ar rinkos. Aišku tik viena, jeigu leisime tokiems reiškiniams kartotis, tai bus jau žingsnis atgal, o ne pirmyn.

Ir pabaigai vienas pavyzdys iš Shell Grupės veiklos. Vienoje iš Azijos šalių prieš pastatant dujų gavybos platformą, buvo reikalinga importuoti į šalį sraigtasparnį. Sraigtasparnių importas neuždraustas, nes šalyje sunkiai surandama sraigtasparnių nuomos paslauga. Tačiau yra vienas niuansas: muitinės sistema ant tiek didelė ir biurokratinė, kad prieš importuojant reikia užsirašyti į eilę ir laukti trys mėnesius, kol dokumentai suvaikšto nuo žemiausio iki aukščiausio valdininko. Trys mėnesiai privataus verslo struktūroje – tai perleidimas ateities pozicijų bent vienam iš konkurentų, kuris galbūt tuo momentu jau stovi arčiau eilėje, ir žinoma - negautos pajamos. Sraigtasparnio importą reikėjo atlikti per du mėnesius. Vienas uždelstas mėnuo – 2 mln dolerių nuostolių. Pradiniai kreipimaisi į muitinės darbuotojus aiškiai parodė situaciją, kad be papildomų mokėjimų greičiau eilėje nepajudėsime. Įvertinti pinigų sumą, reikalingą “apeiti” susiformavusią sistemą, praktiškai neįmanoma. Pamaloninus žemiausio lygio darbuotoją 10 dolerių, jo bosui reikės skirti 100 dolerių sumą, aukštesniam bosui … Kaip suderinti verslo principus ir verslo rezultatą? Kurį kelią pasirinkti? Susitikimai ir pokalbiai su vyriausiuoju muitinės vadovu atsidūrė aklavietėje. Taip jis informuotas apie situaciją, taip jis gerai supranta, kad būtina reorganizuoti muitinės darbą, tačiau tam lėšų valstybės biudžete nėra. Reikia taikytis su tuo, kas yra.

Shell pasirinko sąžiningą kelią. Nei vienas iš muitinės darbuotojų nebuvo pamalonintas, sraigtasparnio importas užtrūko ilgiau, kaip ir turėjo atsitikti. Patirti nuostoliai atsidūrė buhalterinėse knygose. Visiems būtų ramu, jeigu ne viena maža detalė. Shell toje šalyje turi bendrą įmonę su šalies Vyriausybe. 50:50 dalinamas ne tik įmonės turtas, bet ir patirti nuostoliai. Kai tik milijonas nusėdo į valstybės biudžetą, veiksmai dėl muitinės sistemos pertvarkymo nebebuvo atidėliojami. Po pusės metų šalyje nebebuvo jokių eilių importo procedūrų atlikimui.

Norėčiau palinkėti, būti visiems nors truputėli toliaregiškesniems. Paprasčiausi mūsų klaidingi veiksmai gali kenkti visiems aplinkui ir atsigręžti į mus pačius. O paskui kaltus surasti bus tikrai daug sunkiau. Taip pat neužmirškite, kad yra šalia jūsų įmonė, kuri gali vesti sąžiningą ir etišką verslą.