Atgal į pranešimus

Į pirmą puslapį

Jono Valatkos kalba spaudos konferencijoje "Lietuvos laisvosios rinkos instituto įtaka LR Vyriausybei ir ką tai duoda Lietuvos ekonomikai"

Jonas Valatka
"Socialdemokratijos 2000" frakcijos Seime seniūnas
Vilnius, 2000 m. liepos 28 d.

Pastaba: kalba netaisyta.

Laba diena, gerbiami žurnalistai.

Aš norėčiau šiandien pakalbėti apie šiuo metu vykdomą LR Vyriausybės politiką, kas jai daro įtaką, kokie rezultatai ir ką gi mes turime šiandien. Aš pradėsiu skaičiais. Turbūt jūs vis tiktai žinote, kad mūsų ūkio padėtis šiuo metu tikrai nėra gera ir, deja, ne gerėja, nežiūrint to, kad įvairūs ekspertai pranašauja giedrą. Tačiau pasižiūrėjus į skaičius jie rodo visiškai ką kitą. Štai aš šiek tiek pacituosiu: "BVP 1996 - 31.5 mlrd., 1997 - 38.3 mlrd., 1998 - 42.9 mlrd., o 1999 - 42.5 mlrd". Deja, tendencijos šiandien didėjimo taip pat nesimato, nežiūrint to, kad, kaip kalbėjau, tikimybė tokia berods yra. Skola užsieniui 1996 - 1.2 mlrd., 1997 - 1.4 mlrd., (aš čia kalbu apie JAV dolerius), 1998 - 1.6 mlrd., 1999- 2.4 mlrd. Litais jeigu pavertus visą skolą valstybės 1998 metais - 9.6 mlrd., 1999m. rodiklis - 12 su viršum mlrd. Augimas didžiulis. O šiaip jeigu kalbant apie visą skolą su privačiomis įmonėmis, tai visa skola viršija 17 mlrd. litų. O, situacija...

Galima pasižiūrėti į oficialias tarptautines atsargas: 1998 - 1,4 mlrd. JAV dolerių, 1999 - 1,2 mlrd. JAV dolerių. Gerai - sumažėjimas 217 mln. JAV dolerių - beveik 15 proc.

Pažiūrėkim į biudžetą. Nacionalinis biudžetas: pajamos 1998 - 9,37 mlrd. litų, 1999 - 8,9 mlrd. litų - vėl žemėja. Nesurenkam biudžeto. Galima kalbėti vėl apie paskutinius mėnesius, aš turiu duomenis - minusas, minusas ir minusas… biudžeto nesurenkame. Aš tiesiog net nenoriu tų skaičių jum sakyti, nes jie... tiesiog kalba už save.

Na, galiu pasakyti dar vieną tokį skaičių, kurį Lietuvos bankas naudoja - tai yra prekybos užsienio valiutomis apyvarta. Tai parodo iš karto ekonomikos sveikatingumą. Štai prekybos užsienio valiutomis apyvarta birželio mėn. sudarė 5,1 mlrd. litų. Birželio mėnesį, palyginti su gegužės mėnesiu, apyvarta sumažėjo 21.3 proc., o palyginti su 1999 m. birželio mėn. - sumažėjo 14.4 proc. Ot sukimasis mūsų pinigų, valiutų pirkimas/pardavimas rodo iš karto ekonomiką, kas darosi. Kokia galima būtų išvada, išvada, kaip ir anksčiau sakiau, ūkis vegetuoja, o dalinai ir smunka.

Kodėl aš dabar pateikiau jums šiuos skaičius, juos galima vardint ir vardint, tarp kitko LB labai duoda neblogas ataskaitas, tačiau nežinau, kas ar jas skaito ir mažai komentuoja. Reiktų tikrai komentuot jas plačiai, nes bankas labai šauniai parodo mūsų ekonomikos, finansų būklę. Aš paėmiau tik keletą skaičių.

Dabar taip… O kodėl aš norėčiau kalbėti apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą? Vis tiktai tai yra savotiškas fenomenas šiandien Lietuvoje. Štai jūs prisimenate jos vadovę gerb. Leontjevą, kada jinai buvo Prezidento patarėja. Kažkodėl tai, ar Prezidentas nesutarė su ja, ar ji nesutarė su prezidentu, bet po kažkurio laiko Leontjeva atsiduria Vyriausybėje. Man teko dalyvauti keliuose posėdžiuose Vyriausybėje, deja, o gal, gal ir gerai, bet jinai ten dalyvauja.

Dabar aš jums norėčiau parodyti tokį labai gražų žurnalą "Laisvoji rinka" - turbūt žinot. Aš pacituosiu jų steigėjus: "Laisvosios rinkos instituto steigėjai -profesorius Kęstutis Glaveckas, Nijolė Žambaitė, Dainius Pupkevičius, Petras Auštrevičius... Elena Leontjeva ir Darius Mockus. Aš ne be reikalo pasakiau tas pavardes, nes turbūt yra kažkoks tai ryšys, kadangi instituto ekspertai labai smarkiai įtakoja mūsų šiandienos Vyriausybės politiką. Aš norėčiau jums perskaityti iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto tiesiog, kokia yra jų misija: "instituto misija - skleisti ekonominio liberalizmo idėjas, pagrįstas individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios principais. Nuo pat pradžių institutas buvo ir yra laisvosios rinkos minties šaltinis ir ekonomikos reformų Lietuvoje iniciatorius. Mes skleidžiame ir generuojame idėjas, kurios prigyja ir tampa daugelio Lietuvos žmonių gyvenimo dalimi. Lietuvos laisvosios rinkos institutas - nevalstybinė, pelno nesiekianti organizacija, įsteigta 1990 metais skleisti ekonominio liberalizmo idėjas, pagrįstas individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios principais." Viskas labai neblogai ir tai iš tikrųjų galima daryti. Tačiau žiūrėkim, ką jis daro toliau, ką rašo: "Siekdami įgyvendinti tyrimų rezultatus, instituto ekspertai dalyvauja Seimo komitetų, Vyriausybės posėdžiuose, ministerijų darbo grupėse, nevyriausybinių organizacijų forumuose. Institutas taip pat atlieka sociologines apklausas" ir taip toliau, ir taip toliau. "Per devynerius gyvenimo metus Institutas rengė ir teikė pasiūlymus ekonomikos reformos klausimais - iš esmės įtakojo įstatymų leidybą." Pakartoju "iš esmės įtakojo įstatymų leidybą." Tai jie rašo patys apie save.

Dabar aš norėčiau dar šiek tiek.. taipogi... na... pakalbėti apie tikslus. "Laisvoji rinka Lietuvos gerovei". "Verslo dereguliavimas - tikslas - kad būtų sudarytos palankios sąlygos verslui". Gražu. "Išplėtota veiklos laisvė ir konkurencija". Irgi labai gerai. Tačiau toliau - "tam, kad verslui būtų vienoda veiklos niša, reikia naikinti valdžios monopolius". Ką reiškia valdžios monopolius? Jeigu būtų parašyta, kad naikinti verslo monopolius - visiškai sutikčiau. Tačiau kada yra rašoma "Verslo žiniose" apie Vilniaus prekybą, kuri jau skverbiasi ir į vaistinių rinką, mažindama konkurenciją, tai kodėl tyli Laisvosios rinkos institutas čia? Toliau žiūrėkim: "Tam, kad valdininkai neturėtų teisės nustatyti, kokia veiklos sritimi leidžiama užsiimti, o kuria draudžiama, kokiomis sąlygomis galima veikti, o kokiose draudžiama, LLRI sieks supaprastinti ar panaikinti įvairius biurokratinius instrumentus", na ir pažiūrėkim kokius: "prekių ženklinimą, licencijas, prekių sertifikavimą" - na ką tai reiškia? Tai ką mes, vartotojai, būsim pastatyti prieš faktą, kad su mumis galima bus daryti, ką nori. Jeigu nesertifikuotos prekės pasieks mus, tai čia yra... neįsivaizduoju, koks liberalizmo laipsnis. Gerai, toliau skaitome "naikinti privalomas darbo sutartis, naikinti privalomas pareigybes, supaprastinti įdarbinimo sąlygas, naikinti darbo laiko apskaitą" - ką tai reiškia? Taip, iš vienos pusės darbdaviui, stambiam kapitalui tai yra labai malonu, labai nuostabu, labai gerai. Na, dirbantysis taps beteisis. "Naikinti minimalų atlyginimą" - na, nu, pasižiūrėkim, kurioj šaly, Jungtinėse Amerikos Valstijos, jau laikomame liberaliausioje ekonomikos šalyje [juokiasi] juokinga būtų užsiminti apie tai, kad reikia naikinti minimalų atlyginimą, ot minimalų valandinį atlyginimą doleriais ir taip toliau. Tai yra iškovojimas, kurį dirbantieji iškovojo per eilę metų. Čia - naikinsim. "Naikinti privalomas kompensacijas" - ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu tu negali kažko užsidirbti, pragyventi ar dar taip toliau… tau reikia, kad visuomenė padėtų, ne! Tu kažką tai… Toliau skaitau "naikinti privalomas ataskaitas statistikos departamentui" - nereikia statistikos mums. "Naikinti privalomus pranešimus SODRAI apie priimtus, atleistus darbuotojus" - nereikia. "Naikinti privalomas sąskaitas-faktūras" - kodėl jos buvo įvestos, todėl, kad slėpė mokesčius [juokdamasis]. Panaikinkim! "Naikinti privalomus važtaraščius" - ai, panaikinkim buhalterinę apskaitą - bus labai gražu.Taip, gerai, toliau skaitom "panaikinti pelno mokestį". Na, pelnas tai, kalbėkim kaip norit, tai yra įmonės finansinis rodiklis: pajamos, išlaidos, skirtumas, pelnas - viskas. Nuo jo tik gali atskaityt ar neatskaityt, o jeigu, sakykim, apmokestinsi pajamas, tai yra paprastas kelias tiktai į bankrotą. Ką tai reiškia apmokestint pajamas? O gal aš neturiu pelno, gal aš viską įdedu savo verslui. Ne! apmokestinam pajamas ir bus tvarkoj. Nu tai va tokios tokios idėjos.

Dabar taip - "panaikinti pajamų mokestį". Vadinasi ir pajamų mokesčio nereikia. "Pereiti prie PVM pagrindu veikiančio mokesčio, naikinant jo lengvatas ir išimtis" - uždėkim vieną PVM, jau dabar virš pusės biudžeto surenkama tik šituo mokesčiu. Tai yra netiesioginis mokestis ir iš principo tada taip - turtingas, neturtingas, vidutinis mokės absoliučiai nelygią dalį. Tai šitas kiekvienam... kiekvienam... na, turbūt mokesčių sistemoje ekspertui aišku.

Aš galėčiau cituoti ir cituoti, bet aš daugiau nebenoriu, aš noriu tiesiog pažiūrėti, o kas gi darosi. Kaip dabar čia mūsų konservatorių Vyriausybė, vadovaujama Kubiliui, ką, jau laikysis tokių nuostatų? Tikslai čia yra įvardinti. Tokie tikslai, bet pažiūrėkim, kaip jie puikiai tie tikslai siekiami. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai turbūt kiekvieną savaitę rengia savaitės komentarus, kurie transliuojami du kartus per savaitę. Jie, aš galėčiau ir pavardes paminėti, kadangi aš juos puikiai pažįstu, jie tikrai dalyvauja mūsų Ekonomikos komiteto posėdžiuose, teikia savo pasiūlymus. Sakykime kartais ne savo vardu - na, Seimo nario Glavecko vardu ar dar kažkaip tai. Bet tai yra šitas daroma, bet veikimas - rimtas, nenutrūkstamas. Gerai tai ar blogai, mano požiūriu, tai yra blogai. Jeigu būtų adekvatus veikimas iš kitos pusės, sakykim, būtų aiškiai propaguojama socialdemokratinė politika, kuri visur Europoje, aš jau nešneku, o tame tarpe ir JAV, kas pasiskaitytumėt bent paskutinius vadovėlius lietuvių kalba ekonomikos, tai ten tikrai yra valstybinis reguliavimas - pakankamai didelis, stiprus ir visa kita ir nekalbama apie tokius dalykus, apie ką aš šiandien kalbėjau…

Va tai… ... ... kyla klausimas - ko siekiame tokia politika? Galiu pasakyt, kad žiniasklaida, kuri yra tikrai jauna [juokiasi], jiem patinka tokios idėjos, na, prisideda prie tokių idėjų pakankamo populiarinimo. Man teko susitikti su žiniasklaidos atstovais, kurie domisi šitomis temomis, jie sakė "nu duokit mums galų gale laisvę, nu tegul būna laisvė absoliuti" [juokiasi]. Nu galima būtų sutikti su tuo, jeigu mes nebūtumėme valstybė, jeigu mums nereiktų biudžeto, jeigu mums nereiktų mokesčių, tai kiekvienas tada gyvena taip, kaip tik gali išgyventi. Ir tada šita teorija lygtais labai tiktų, bet, deja deja, šitos teorijos yra sukurtos nuo Adamo Smito laikų [juoukiasi], aš jau nesakysiu net metų, bet va šitas "Laisvosios rinkos" egzempliorius, žurnalas, vat kaip tik yra vardijimas: "Hayekas teisus, bet ar jis išgirstas?". Kai Hyekas gimė, Hayekas gimė, taip… kad nesuklysčiau aš turbūt turėsiu pacituoti: "1899". Nuo to laiko, kai jis pasiekė pilnametystę ir pradėjo tikrai generuot tos laisvos rinkos idėjas, yra labai normalu, viskas tvarkoj, dalį tikrai ekonomika paėmė iš jo. Kiekvienas ekonomistas yra genialus toj vietoj ir Hayekas tame tarpe - Nobelio premijos laureatas, bet į tai reikia žiūrėti kaip į Karlą Marksą - labai ir labai nerezervuotai ir ten, kur teisus mokslininkas, ten galima imti.

Tai va tokios idėjos yra populiarinamos, ir Lietuvoj, aš pasižiūrėjau, labai lengvai randa kelią į vyriausybę. Kaip aš ir kalbėjau, radijas puikiai, tarp kitko Žinių radijas, jeigu aš neklystu, jūs gal geriau už mane žinot, jie turi turbūt nuolatinę laidą su šiuo institutu ir šitos idėjos yra propaguojamos.

Baigiant aš norėčiau pasakyti, kad... apie konkretų vieną įstatymą. Štai Akcinių bendrovių įstatymas. Jeigu jūs prisimenate - mes tai tikrai gerai prisimename - kada dar buvo gerbiama Leontjeva Prezidento patarėja, buvo paruoštos šito įstatymo pataisos. Na, tokios pataisos, kurios tikrai leido įmonių teisėje panaudoti apie tai, ką aš kalbėjau, tai yra absoliučią laisvę turinčiam didelius pinigus, esančiam didelio kapitalo vartotojui, naudotojui. Deja, Seimas praktiškai vienbalsiai atmetė Prezidento pataisas. Na, aš pats kalbėdamas tada pasakiau, kad reikia turbūt siūlyti tai daryti Vyriausybei, tai ir buvo padaryta. Institutas rado kelią Vyriausybėje - na, gerokai padedant Ūkio ministrui ponui Milakniui - ir dabar AB įstatymas pataisytas taip, kad privatizuojant, privatizavus mus, jeigu prisimenat dar už investicinius čekius įmonių turtą, trečdalis šitų akcininkų gali būti įstatymų pagalba pašalinta iš AB, rekvizuojant, atimant jų turimas akcijas. Tai yra nuvertinant. Aš galėčiau kalbėti apie daug kitų dalykų, ką duoda šita nauja redakcija, tačiau visiškai buvo nukrypta nuo europinės teisės, sakykim, vokiečių AB įstatymo. Yra konkrečiai jau šimtametė patirtis, nereikia nieko galvoti, bet tai buvo padaryta stambiojo kapitalo naudai.

Ir kaip pavyzdį galėčiau paminėti "Inkaro" gamyklą. Štai šita gamykla buvo privatizuota pagal privatizavimo įstatymą ir susidarė tam tikra dalis akcininkų, turinčių įvairių akcijų kiekius. Bet pasinaudojant AB įstatymu buvo sukurtos dukterinės įmonės. Įmonė suskaidyta į daugiau nei septynias dalis, atitinkamai paskirstyti finansai, gamybinės dalys liko be nieko, su didelėm skolom, o pati viršutinė įmonė - švari, tvarkinga, su keliais akcininkais. Va dabar man teko dalyvauti Seimo sudarytos komisijos darbe, gerbiamas mano kolega Vytas Kupčinskas taip pat dalyvavo, aš galiu pasakyti, kad tikrai dirbo ir jisai, ir kolega Stasiulevičius labai nuoširdžiai šiose komisijose. Taip pat dar yra sukurta darbo grupė siūlyti… štai tiesiog aš pavadinsiu "LRS laikinos komisijos padėčiai sužlugdytoje "Inkaro" gamykloje"... Va tokia komisija yra. Ir sukurta grupė, kuri turi teikti pasiūlymus, kaip išeiti iš šios padėties. Štai toj grupėj ir aš irgi esu. Ir žinot, aš galiu pasakyti šiandien jums, kad aš atsisakau dalyvauti tiek komisijoje, tiek grupėje, nes negaliu žiūrėti dviveidiškai į tuos žmones. Įstatymas Akcinių bendrovių leis tą patį daryti kitose įmonėse. Gal ne visiškai tiksliai pasakyta, na, kad leis, bet sudarys tokias sąlygas. Tokiu būdu aš tikrai matydamas ir žinodamas, koks mechanizmas yra šiame įstatyme numatytas, aš negaliu dalyvauti tose grupėse, kalbėti su tais žmonėmis ir sakyti, kad mes, įstatymų leidėjai, jums pateiksim viską, kad tokie dalykai neatsitiktų. Juk įstatymu būtina sukurti sąlygas tas, kad įstatymu būtų apgintas silpnesnis, neturtingesnis. Turtingas ir pats apsigins.

Išvadoje aš norėčiau jums pasakyti, kad aš ne prieš Laisvosios rinkos institutą, kiekviena mintis turi demokratijos sąlygomis gyvuoti ir kai kas tikrai labai neblogai iš to Instituto minčių galima paimti. Pavyzdžiui, kada buvo susietas JAV doleris su litu, tai yra mes tikrai palaikėm ir palaikysim valiutų valdybos modelį, kad jis ir toliau liktų. Tai yra geras darbas, bet bendru principu, kada pasižiūri į jų tikslus, na... - teks su tokiais tikslais kovoti. Priešingu atveju Lietuva gali tapti na - ne valstybe. Ačiū.

***

Tai galbūt nuo antro klausimo. Aš manau, kad jis gali rasti kelią ir į kitas vyriausybes ir kodėl? Instituto žmonės yra kvalifikuoti žmonės, jie yra pakankamai jauni, neblogai, galbūt net labai gerai žino valstybinių institucijų veiklą, puikiai komunikuoja ir todėl aš manau, kad ypatingai, jeigu ateitų mažiau patyrusi vyriausybė ar mažiau kompetentinga, na, aš galbūt nesijuoksiu, bet... na, pavardžių galbūt neverta minėti, kas galėtų tai daryti… Tačiau visiškai, visiškai yra realu, šiandieninėj situacijoj, kada konservatorių valdymas visiškai nuvylė mūsų Lietuvos žmones. Nuvylė Lietuvos žmones konservatorių valdymas! Bet tai yra čia įtaka ir šito instituto. Ypatingai Kubiliaus vyriausybei! Vagnorius dar atsispirdavo šitiem dalykam - [juokdamasis] Kubilius - ne! Galbūt jisai mažokai perskaitė ar ekonomikos vadovėlių, ar ką prieš vadovaujant vyriausybei, bet šį tą skaityti reikia.

O jūsų pirmas klausimas dovanokit aš įsitraukiau? …………..Kaip aš labai norėčiau tą irgi išsiaiškinti… Jeigu tai stovi jaunystės maksimalizmas, tai normalu, tai yra visiškai tvarkoj. Bet kada pasižiūri į veiklos apimtis, žiūri, kaip kokie gražūs žurnalai, interneto puslapis puikus ir visa kita, konferencijos, seminarai ir, kaip aš perskaičiau, tai yra nevalstybinė, iš biudžeto tai yra nefinansuojama. Ta idėja... aš tikrai, man sunkoka pasakyti. Aš tai matau pavardes, kurias pacitavau, jos yra išspausdintos žurnale, kas yra steigėjai instituto, kas yra jo nariai galima rasti internete - yra įvairių įmonių, yra gintariniai, yra auksiniai, yra deimantiniai nariai. Aš nevisiškai susigaudžiau dar situacijoj - matyt nuo paaukoto pinigų kiekio. Galbūt tai yra visiškai tvarkoj, aš tikrai negaliu nieko blogo apie tai pasakyti. Tai yra legalu, bet klausimų kyla...

Aš noriu pasakyti mano giliu įsitikinimu, tai yra naudinga, galbūt būtų naudinga mokslui savotiškai, bet ne šiandienos ekonomikai ar Lietuvos valstybei. Mokslui taip. Sakykim, įdomu labai būtų panaikinus, na, apie tai, ką aš ir kalbėjau, visą prekių sertifikavimą ten visus… Įdomu, kas čia gautųsi, kokia čia košė užvirtų, kokį, sakykim, na, surogatą mes galėtume valgyti, pirkti Maksimoj, Medijoj ar toj Minimoj. Ten būtų įdomių dalykų labai. Tai moksliniu požiūriu tai būtų neblogai, bet geriau, kad tai būtų kažkaip tai daroma kur nors, na, nu... toliau Lietuvos. Pasaulio bankas, jūs supraskit, yra tokia organizacija, o dabar jau jie pradėjo šiek tiek atviriau kalbėti - jie regia eksperimentus! Nuo Zimbabvės iki Zambijos! Rengia eksperimentus! Jūs pasižiūrėkit į jų ataskaitas, pasaulinio… Pasaulio banko ataskaita kiekvienais metais yra. Aš keletą jų turiu. Na, nėra ten, turiu galvoj, Didžiosios Britanijos, nėra ten JAV, nėra ten nieko! Tai yra besivystančios šalys, tai yra Rytų Europos šalys. Įdomu sekti, o kas gi čia darosi. Davei receptą, pasakei, kad reikia taip daryti - pažiūrėsim rezultatą. Rezultatas nesigavo, nesigavo, o eksperimentas krito ant tų pačių žmonių pečių. Ot ant mūsų visuomenės, kuri nusivilia paskui taip, kad bėga paskui Šustauską ar, va jau perskaičiau, berods šiandien, kad bėga paskui Murzą, kuris iškėlęs garsiakalbį. Na tai, na tai atveskim mes Murzą į Seimą. Tų garsiakalbių galima čia, bet ar jisai.. Vot tada Laisvosios rinkos institutas ko gero turėtų, ką veikti, nes jų ekspertai, aš neabejoju, kad įrodytų, na, tiems žmonėms, kad reikia daryti būtinai taip. Ir būtų tokie eksperimentai Lietuvoj. Aš tikrai nenorėčiau, kad taip būtų.

Jūs tikrai teisi ir aš labai norėčiau, kad toks institutas atsirastų. Deja, matyt jam atsirasti kažkokių sąlygų trūksta. Štai Eberto Fondas, yra toks socialdemokratinis fondas, Vokietijos. Jisai padėjo mūsų socialdemokratų partijai, rengė mūsų specialistus. Tame tarpe ir aš vienoj išvykoj jų lėšomis buvau Vokietijoj dar nebūdamas Seimo nariu. Labai naudinga pasižiūrėt į Vokietijos ekonomiką, pažiūrėt, kaip jie tvarkosi, ką jie siūlo ir kaip jie tvarkosi patys. Būtų labai gerai, bet čia matyt lėšų ir finansų stygius vis tiktai neduoda tokio dalyko daryti ir, iš kitos pusės, kažkaip tai Lietuvai visą laiką taip nelabai sekasi. Aš dabar žiūri į prognozuojamų sekančių rinkimų rezultatus. Na, ir kas taip... Paulausko socialiberalai, bet tai lyg tais galėtų Paksas, tie patys konservatoriai ir taip liberalai, kas ten taip toliau, na, socialdemokratinė koalicija, kurią atsatovauja Brazauskas dabar, būtų patrauklu, šandien aš girdėjau šiek tiek spaudos konferenciją Syso ir Brazausko - taip, čia yra mūsų socialdemokratinės valdymo idėjos. Bet reikia priminti, ką darė LDDP, kai buvo pati valdžioj? Tai, man tai keista klausyt apie [...] vandenų privatizavimą, kurioje aš pats buvau miesto tarybos narys ir kaip elgėsi LDDP frakcija tada. O dabar visi praregėjo, mato. Na, ką padarysi, gal praregi žmonės.

Ačiū, gerbiami žurnalistai.