Ši analitinė medžiaga pristatyta LLRI organizuotoje konferencijoje "Ekonominio saugumo ir grėsmių kaina" 2007 02 09.
Visa medžiaga - paspaudus nuorodą apačioje
LLRI pozicija
Saugumo* argumentas naudojamas pateisinti tam tikrus energetikos ir transporto sektoriaus reguliavimo aspektus, veiklos reglamentavimą, valstybės veikimą ir šių sektorių reformų įtakojimą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) nuomone, saugumo argumentą reikia pasverti, o patį saugumą, kadangi jis susijęs su konkrečiomis ekonominėmis pasekmėmis, – įvertinti.
Patirtis rodo, kad valstybė, ypač importuojanti didžiąją dalį energijos, iš esmės negali užtikrinti žemų energijos kainų. Energijos išteklius importuojanti valstybė iš esmės gali daryti įtaką tik energijos kainoms, kurios susidaro šalies viduje, o realiai – tik tą kainos dalį, kuri kinta dėl valstybinio reguliavimo.
Dabar Europos Sąjungoje ir Lietuvoje taikomos priemonės, susijusios su energijos tiekimo patikimumo užtikrinimu, koncentruojamos siekiant padidinti fizines energijos tiekimo galimybes. Nors energijos kaina, greta fizinio tiekimo patikimumo, taip pat yra tiekimo patikimumo dalis, daugelis tiekimo saugumo didinimui skirtų priemonių neabejotinai kels kainas energijos vartotojams. LLRI nuomone, didinti energijos tiekimo patikimumą yra svarbu, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti, kokios įtakos tai turės energijos kainai.
Valstybės taikomos apsaugos priemonės riboja užsienio kapitalo atėjimą į tam tikrus ūkio sektorius, ypač transporto ir energetikos. Šios priemonės gali apsaugoti nuo užsienio kapitalo įtakos, tačiau tuo pat metu jos gali užkirsti kelią į strateginius ūkio sektorius ateiti vakarietiškam kapitalui, valdymo formoms ir praktikoms, o tai yra siektina norint integruoti šiuos sektorius į ES rinką.
Taigi, saugumo argumentą reikia taikyti saikingai ir tik tuose klausimuose, kur grėsmės saugumui yra aiškios, neabejotinos ir, svarbiausia, kur saugumo priemonių taikymas gali atnešti realių rezultatų. Priešingu atveju bus nereikalingai švaistomi ištekliai, nebus apsisaugota nuo realių grėsmių, o blogiausiu atveju – apsaugos priemonių poveikis bus toks pats neigiamas, kaip ir grėsmės, nuo kurių buvo saugomasi.
* Saugumo sąvoka čia nėra vartojama apibūdinti trumpalaikes grėsmes ar kasdienes saugios veiklos reikalavimus (pvz., saugumą darbo vietoje), o ilgalaikes grėsmes, susijusias su išoriniais, vidiniais ir/ar sisteminiais pokyčiais (sutrikimais), kurie gali sąlygoti neigiamų ilgalaikių, struktūrinių pokyčių atsiradimą (pvz., sektoriaus konkurencingumo sumažėjimas dėl aukštų energijos kainų).
Įžanga
Energetika ir transportas turi panašumų. Jiems būdingi tinklo efektai, masto ekonomija, be to, šiems sektoriams reikalinga išplėtota infrastruktūra, lemianti santykinai didelius įėjimo į rinką kaštus. Dėl to dažnai manoma, kad šiems sektoriams būdinga „natūralioji“ monopolija. Dėl tos pačios priežasties vertikaliai integruotos įmonės modelis pagrįstai ir nepagrįstai buvo ir yra laikomas tinkamiausia šių sektorių organizavimo forma.
Energetikos ir transporto sektoriams taip pat iš esmės naudingas infrastruktūros plėtimas šalies viduje ir sujungimas su kitų šalių infrastruktūromis. Energetikos sektoriuje elektros energijos infrastruktūros jungimas į kuo didesnę sistemą yra pageidautinas, nes didesnėse sistemose reikalingas mažesnis rezervas sistemos stabilumui užtikrinti, taigi didesnė sistema yra ekonomiškesnė. Dujų ir naftos sektoriuose transportavimo infrastruktūros sujungimas leidžia didesnes išteklių transportavimo ir pirkimo (pardavimo) galimybes. Analogišką centralizuotos šilumos sektoriaus infrastruktūros plėtimą riboja techninės galimybės (bent jau kol kas), todėl šilumos sektorius šiuo aspektu yra šiek tiek skiriasi nuo kitų energetikos sektorių. Galiausiai transporto infrastruktūrai šis sujungimas su kitų šalių infrastruktūra yra tiesiog būtinas efektyviai veiklai.
Dėl Lietuvos istorinių, geografinių ir geopolitinių priežasčių energetikos ir transporto infrastruktūra yra labiau integruota į Rytų nei į Vakarų pusę; tai ypač būdinga dujų ir naftos transportavimo infrastruktūrai, elektros transportavimo infrastruktūrai (jei neskaičiuosime neseniai atidarytos Estlink jungties) ir geležinkelio infrastruktūrai. Kaip jau minėta, centrinio šildymo infrastruktūrai šis požymis negalioja dėl technologinių priežasčių, o kelių, jūrų ir oro transportas iš esmės yra integruoti į Vakarus ir į Rytus, todėl šiems sektoriams šiame darbe bus skiriama žymiai mažiau dėmesio.
Daugelis su saugumu susijusių problemų būtent ir kyla dėl nepakankamos integracijos į Vakarų pusę. Energetikos požiūriu Lietuva yra „sala“ Europos Sąjungoje; neseniai atidaryta Estlink, jungtis elektros energijos srityje, Būtingės naftos importo terminalas „salos“ efektą mažina, tačiau gamtinių dujų srityje šis apibūdinimas vis dar taiklus. Transporto srityje saugumo problemos kyla dėl nuo SSSR laikų likusių fizinių ryšių su Rytais ir šiandien reikalingų fizinių ryšių su Vakarais stokos.
