Pastabos Nr.

Straipsnis

Dalis

Punktas

Formuluotė įstatymo projekte

Siūlomas pakeitimas, papildymas

Pagrindimas

Elektros energetikos sektoriaus veiklos valstybinis valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrolė grindžiami šiais bendraisiais principais:

4 straipsnis 5 punktas

5) elektros energijos prieinamumu ir pakankamumu vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą bei socialiai pažeidžiamų vartotojų grupių teisių ir teisėtų interesų apsauga

Atsisakyti šios nuostatos

Vartotojų teisių apsauga yra vykdoma per Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Socialiai pažeidžiamų vartotojų grupių apsauga – per kitas institucijas ir teisės aktus. Numatyti šiuos principus atskirai energetikos įstatyme nėra būtina. Socialiai pažeidžiamų vartotojų grupių apsauga yra socialinės politikos dalis, kurios priemones reikia konsoliduoti ir reglamentuoti tiesiogiai su tuo susijusiuose įstatymuose, o ne elektros energetikos įstatyme.

 

Koncepcijoje numatyta visų vartotojų apsauga, neišskiriant socialiai pažeidžiamų grupių. Tad šis išbraukimas neprieštarautų koncepcijai.

 

Galiausiai vartotojų teisėti interesai elektros energetikos sektoriuje nėra apibrėžti, tad šios nuostatos įtraukimas į įstatymą apsunkintų jo įgyvendinimą.

4 straipsnis 6 punktas

6) pažangiųjų technologijų ir atsinaujinančių energijos išteklių efektyvaus panaudojimo elektros energetikos sektoriuje plėtros skatinimu.

pažangiųjų technologijų ir atsinaujinančių energijos išteklių efektyvaus panaudojimo elektros energetikos sektoriuje plėtros skatinimu mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis ir kaina vartotojui

Terminas „pažangiosios technologijos“ yra apibrėžiamas nevienareikšmiškai, todėl ši formuluotė leidžia plačia sąvokos interpretaciją ir apsunkina įstatymo taikymą.

Būtina įvesti mažiausių įmanomų kainų ir išlaidų kriterijų, tam, kad būtų pasiektas labiausiai ekonomiškai pagrįstų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Tai padėtų sumažinti VIAP išlaidas atsinaujinančių šaltinių rėmimui, o kartu ir kainą vartotojams

3. Tarnyba turi užtikrinti konkurenciją tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą bei nustatytos kokybės paslaugų teikimą vartotojams. Tuo tikslu, Tarnyba kontroliuoja:

7 straipsnis 3 dalis 6 punktas

6) skaidrumo ir konkurencijos elektros energetikos sektoriuje laipsnį

Siūlome atsisakyti šios nuostatos

Sąvokos „skaidrumo laipsnis“, „konkurencijos laipsnis“ yra neapibrėžtos ir interpretuotinos nevienareikšmiškai. Todėl pavesti jų kontrolę tarnybai nėra tikslinga.

 

Kadangi šios nuostatos neįmanoma įgyvendinti, tai sukuria prielaidas politiniam kišimuisi į nepriklausomo reguliatoriaus veiklą, kas iš esmės prieštarauja ES 3 energetikos paketo idėjoms.

 

Norėtume atkreipti dėmesį, kad konkurencijos priežiūra yra pavesta Konkurencijos tarybai, o ūkinės veiklos skaidrumą prižiūri kitos institucijos.

 

 

 

 

 

 

 

 

10 straipsnis 2 dalis

Elektros energijos gamybos įrenginiai, perdavimo ir skirstomieji tinklai, jungiamosios ir tiesioginės linijos privalo atitikti techninius konstrukcijos bei eksploatavimo reikalavimus, kad būtų užtikrintas perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių valdomos sistemos suderinamumas ir vientisumas.

Elektros energijos gamybos įrenginiai, perdavimo ir skirstomieji tinklai, jungiamosios ir tiesioginės linijos privalo atitikti techninius konstrukcijos bei eksploatavimo reikalavimus, kad būtų užtikrintas perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių valdomos sistemos suderinamumas ir vientisumas.

Pagal įstatyme nustatytą sąvoką Tiesioginė linija – elektros energijos linija, jungianti elektros energijos gamintojo elektros įrenginius ir vartotojo objektą, neprijungtą prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, užtikrinant tiesioginį aprūpinimą elektros energija. Tai reiškia, kad nėra tikslo reikalauti privalomo tiesioginių linijų ir perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių valdomos sistemos suderinamumo ir vientisumo.

 

11 straipsnis 2 dalis

2. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijai gaminti gali būti skatinamas šiame įstatyme, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir Vyriausybė nustatyta tvarka, sąlygomis ir apimtimis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo priemonės turi būti taikomos laikantis nediskriminavimo ir skaidrumo principų.

 

2. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijai gaminti gali būti skatinamas šiame įstatyme, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka, sąlygomis ir apimtimis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo priemonės turi būti taikomos laikantis nediskriminavimo, skaidrumo mažiausių sąnaudų ir mažiausios galutinės kainos vartotojams principų.

 

Būtina įvesti mažiausių įmanomų kainų ir išlaidų kriterijų, tam kad būtų pasiektas labiausiai ekonomiškai pagrįstų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Tai padėtų sumažinti išlaidas atsinaujinančių šaltinių rėmimui, o kartu ir kainą vartotojams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Papildyti 12 straipsnį punktu arba nuostata

 

Siekiant skaidrumo, licencija privalo būti vieša.

 

5 dalis

5. Licencijos išduodamos asmenims, turintiems pakankamus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius tinkamai vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas. Asmenų technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarką nustato Tarnyba.

 

5. Licencijos išduodamos asmenims, turintiems pakankamus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius tinkamai vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas. Asmenų technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarką nustato Tarnyba, naudodamasi skaidria, objektyvia ir nediskriminuojančia metodika. Metodiką nustato tarnyba. Metodika yra vieša.

„Tvarka“ yra pakeista į „Metodiką“, nes „metodika“ yra tikslesnė formuluotė.

 

Skaidrumo tikslais būtina užtikrinti, kad metodika būtų skaidri, objektyvi, nediskriminuojanti ir vieša.

12 straipsnio 10 dalis

10. Elektros energijos skirstymo licencija išduodama asmeniui, atitinkančiam šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus ir nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam skirstomuosius tinklus, tiesiogiai sujungtus su perdavimo tinklais.

 

10. Elektros energijos skirstymo licencija išduodama asmeniui, atitinkančiam šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus ir nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam skirstomuosius tinklus, tiesiogiai sujungtus su perdavimo tinklais.

 

Pagal įstatyme numatytą skirstymo apibrėžimą, skirstymo veiklai nėra būtina jungtis su perdavimo tinklu. Pagal įstatymo projekte numatytą formuluotę užkertamas kelias atsirasti lokaliems, izoliuotiems skirstomiesiems tinklams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas asmenims, atitinkantiems šio straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą bei šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir:

13 straipsnis 8 dalis 1 punktas

1) pateikusiems dokumentus, įrodančius galimybę prisijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;

1) pateikusiems dokumentus, įrodančius galimybę prisijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, ar tiesioginės linijos

Pagal įstatyme naudojamą apibrėžimą tiesioginė linija jungia gamybos ir vartojimo vietas neprijungtas prie skirstomųjų tinklų. Todėl gamybos pajėgumai plėtojami su tikslu energiją tiekti tiesiogine linija. Esame formuluotė užkerta kelią tokių pajėgumų plėtotei.

13 straipsnis 8 dalis 2 punktas

2) nuosavybės teise turintiems ar kitais teisėtais pagrindais valdantiems žemės sklypą teritorijoje, kurioje numatoma verstis leidimais reglamentuojama veikla.

2) nuosavybės teise turintiems ar kitais teisėtais pagrindais valdantiems žemės sklypą teritorijoje, kurioje numatoma verstis šiame įstatyme leidimais reglamentuojama veikla.

Patikslinama formuluotė

18 straipsnis 2 dalis

2. Leidimai išduodami visiems asmenims, pateikusiems prašymą ir užtikrinantiems, kad jų vykdoma veikla atitiks šias sąlygas:

1) elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga bus saugi bei patikima, taip pat neturės neigiamos įtakos elektros tinklui, prie kurio šie įrenginiai prijungti;

2) nekenks žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai;

3) atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus;

4) atitiks žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus;

5) atitiks energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus;

6) atitiks technines, ekonomines ir finansines galimybes;

7) paslaugos atitiks viešuosius interesus;

8) atitiks vartojamo kuro parinkimo reikalavimus.

 

2. Leidimai išduodami visiems asmenims, nebent:

1) elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga būtų nesaugi, nepatikima, ar turėtų neigiamą įtaką elektros tinklui, prie kurio šie įrenginiai prijungti;

2) kenktų žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai;

3) neatitiktų aplinkos apsaugos reikalavimų;

4) neatitiktų žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimų;

 

Dėl 1-4 punktų keitimo.

Leidimų išdavimo principą reikia keisti taip, kad leidimai yra išduodami visiems, nebent leidimo prašytojas netenkina įstatymuose keliamų kriterijų ekonominei veiklai vykdyti.

17 straipsnis reglamentuoja gamybą, kuri yra pripažinta kaip veikla, paremta konkurencija. Todėl varžyti veiklą gamyboje daugiau, nei kokioje kitoje ūkinėje veikloje būtų netikslinga ir tai prasilenktų su ES 3 paketo nuostatomis.

Kadangi leidimas išduodamas energijos gamybai, nėra tikslo vertinti energijos vartojimo reikalavimų.

Tai yra investuotojo atsakomybė, kurią jis prisiima investuodamas lėšas į projektą. Išduodant leidimą gamybai nėra tikslo vertinti, ar pajėgs investuotojas įgyvendinti projektą.

Jei plėtoti gamybos pajėgumus būtų leista tik tuomet, jei gamyba tenkintų viešuosius interesus, taip būtų nepagrįstai užkirstas kelias plėtoti elektros energijos gamybą iš kitų šaltinių, pvz., gamtinių dujų, anglių,atominės energijos ir pan., ar kitų technologijų. Tokiu būdu ši nuostata sudaro prielaidas nepagrįstai varžyti konkurenciją gamybos veikloje.

Ribojimai kurui dėl aplinkos taršos ar kitų objektyvių priežasčių jau yra įgyvendinami kitais teisės aktais. Šis punktas gali užkirsti kelią plėtoti gamybos pajėgumus naudojančius iškastinį kurą (pvz., gamtines dujas, anglį ir kt.), o tai gali neigiamai paveikti šalies galimybes apsirūpinti elektros energija. Šiuo punktu taip galima riboti kogeneracijos plėtrą, decentralizuotą energijos gamybą (pvz., įmonėse).

 

18 straipsnis 3 dalis

3.Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodaminediskriminaciniais pagrindais,Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir sąlygomis leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gali būti išduodami konkurso (aukciono) tvarka.

 

Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodami nediskriminaciniais pagrindais, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vyriausybės ar jos nustatyta tvarka ir sąlygomis leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodami konkurso (aukciono) tvarka.

Nėra pateisinamų priežasčių, kodėl leidimai plėtoti gamybą turėtų būti išduodami konkurso ar aukciono tvarka. Tai nepagrįstai varžo ir žeidžia konkurencijos laisvę gamybos veikloje.

 

Pažymėtina, kad konkursas ar aukcionas būtų taikomas gamybai iš visų energijos šaltinių, o ne tik tokiai, kuri yra skatinama ar remiama (pvz., iš atsinaujinančių energijos šaltinių), kas nepagrįstai varžo ūkinės veiklos laisvę.

 

Jei šią nuostatą planuojama taikyti tik atsinaujinantiems energijos šaltiniams, tą reikia aiškiai įvardinti

19 straipsnis 3 dalis

3. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų įrenginiai gali būti prijungiami prie perdavimo tinklų tik tokiais atvejais, kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie skirstomųjų tinklų vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje.

 

3. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų įrenginiai gali būti prijungiami prie perdavimo tinklų tik tokiais atvejais, Jei perdavimo tinklus valdantis organas sutinka prijungti gamintojų ir vartotojų įrenginius, o vartotojas ar gamintojas apmoka prijungimo išlaidas

kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie skirstomųjų tinklų vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje.

Net ir teorinė prisijungimo prie perdavimo tinklų galimybė sudaro potencialią konkurenciją skirstymo tinklams ir tai reikia vertinti teigiamai.

 

Pagal siūlomą redakciją skirstomiesiems tinklams yra suteikiama galia nuspręsti, ar leisti atsirasti konkuruojančiai infrastruktūrai – tiesioginei linijai. Tokiu būdu įstatymas suteikia nepagrįstas monopolines teises vienam rinkos dalyviui kitų potencialių rinkos dalyvių atžvilgiu.

 

Svarbu, kad vartotojas ar gamintojas besijungiantis prie perdavimo tinklo apmokėtų visas tiesiogiai su prijungimu susijusias išlaidas, o prisijungimas nebūtų subsidijuojamas.

 

 

 

 

 

 

48 straipsnis

6 dalis

6. Tuo atveju, jei šio straipsnio 3 dalyje nurodytas asmuo yra valstybės institucija, įstaiga, organizacija ar kitas viešasis asmuo, laikoma, jog perdavimo veiklos atskyrimas yra tinkamai įgyvendintas, jei perdavimo sistemos operatorių ir elektros energetikos įmonę, vykdančią elektros energijos gamybos, skirstymo ar tiekimo veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja atskiros valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos ar kiti viešieji asmenys.

Ši nuostata, (kuri yra įtvirtinta ir direktyvoje) vykdant įmonių atskyrimą, taiko skirtingus reikalavimus privačiam ir valstybiniam kapitalui. Ši nuostata leidžia valstybiniam kapitalui išlaikyti vertikaliai integruotos įmonės kontrolę. Siūlomas sprendimas, t.y. kad skirtingas veiklas kontroliuoja atskiros valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, neužtikrina, kad šių vienetų tarpusavio nepriklausomybės. Pavyzdžiui, jei ta pati ministerija, įsteigia atskiras institucijas ir paveda joms kontroliuoti skirtingas veiklas, formaliai yra laikoma, kad atskyrimas yra tinkamas. Tačiau privataus kapitalo įmonės tokių priemonių imtis negali. Net kuriant nepriklausomą perdavimo ar sistemos operatorių, privaloma užtikrinti jų nepriklausomumą. Tuo tarpu valstybinis kapitalas nepriklausomumo ar įtakos buvimo įrodyti neprivalo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

59 straipsnis. Kainų reguliavimas

59 straipsnis 5 dalis

 

5. Vartotojai apmoka ne mažiau kaip 20 procentų tinklų operatorių, vykdančių vartotojų įrenginių prijungimo paslaugą, būtinų sąnaudų, susijusių su vartotojų įrenginių prijungimu. Likusi šių sąnaudų dalis yra skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidos.

 

Šią nuostatą reikia keisti iš esmės. Vartotojas turėtų apmokėti visą sumą už prisijungimą prie elektros tinklų. O reguliavimas turi sukurti tokias nuostatas, kurios neleistų tinklų įmonei piktnaudžiauti derybine galia, kuri yra sukurta reguliavimu.

Kuo mažesnę prijungimo išlaidų dalį dengia naujas vartotojas (ir kuo didesnė išlaidų dalis tenka tinklų įmonei), tuo labiau esami vartotojai subsidijuoja naujų vartotojų prijungimą.

 

Nėra jokios „teisingos“ proporcijos, kaip paskirstyti prisijungimo išlaidas tarp naujo vartotojo ir tinklų įmonės. Net ir pati „išlaidų pasiskirstymo“ idėja yra klaidinanti. Išlaidų pasiskirstymas iš esmės reiškia tai, kad dalį prisijungimo išlaidų subsidijuoja tinklų įmonė (o tiksliau – esami vartotojai).

 

Pažymėtina, kad įstatymo 7 str. 4 dalis taip pat teigia kad būtina išvengti kryžminio subsidijavimo tarp skirstymo ir vartojimo.

62 straipsnis 1 dalis

1. Gamintojai, kurių elektros įrenginiai neprijungti nei prie perdavimo, nei prie skirstomųjų tinklų, turi teisę tiesiogine linija šiais elektros įrenginiais aprūpinti elektros energija vartotojus, savo padalinius ir dukterines įmones, kurių įrenginiai neprijungti nei prie perdavimo, nei prie skirstomųjų tinklų. Tiesiogine linija elektros energiją gaunantys asmenys turi apmokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

 

1. Gamintojai, kurių elektros įrenginiai neprijungti nei prie perdavimo, nei prie skirstomųjų tinklų, turi teisę tiesiogine linija šiais elektros įrenginiais aprūpinti elektros energija vartotojus, savo padalinius ir dukterines įmones, kurių įrenginiai neprijungti nei prie perdavimo, nei prie skirstomųjų tinklų. Tiesiogine linija elektros energiją gaunantys asmenys turi apmokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

 

Didžioji dalis VIAP išlaidų (apie 80 proc.) susidaro dėl energijos, reikalingos tiekimo saugumui ir rezervui, gamybos rėmimo. Tiesioginės linijos nėra prijungtos prie bendros centralizuotos sistemos, t.y. skirstymo ir perdavimo tinklų. Gamintojai ar vartotojai, nesinaudojantys centralizuota sistema nesukuria su tokios sistemos išlaikymu susijusių sąnaudų ir negauna naudos. Todėl tokiems asmenims mokėti už visas VIAP išlaidas yra nepagrįsta. Kiek toks vartotojas turėtų sumokėti yra reglamentuojama 62 straipsnio 2 dalyje. Todėl šioje dalyje siūlome atsisakyti šios nuostatos.

 

 

62 straipsnis 2 dalis

2. Vartotojai, kurių įrenginiai neprijungti nei prie perdavimo sistemos, nei prie skirstomųjų tinklų, sumokėję už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus sistemines paslaugas, turi teisę gauti elektros energiją tiesioginėmis linijomis iš gamintojų, kurių įrenginiai neprijungti nei prie perdavimo, nei prie skirstomųjų tinklų. Perdavimo sistemos operatorius šiems vartotojams galios ir energijos rezervavimo funkcijos neatlieka.

 

 

Atkreipiame dėmesį, kad esamos redakcijos 1 ir 2 dalys gali prieštarauti viena kitai. 1 dalyje vartotojas apmoka visą už visas VIAP, 2 dalyje numatoma, kad jis gali nemokėti už sistemines paslaugas.

 

Šiuo metu galiojančiais teisės aktais nėra galimybių sisteminių paslaugų apskaičiuoti atskirai, nes VIAP apraše elektros energijos gamyba reikalinga sistemos rezervui ir tiekimo saugumui yra reglamentuojama ir skaičiuojama kartu. Įtvirtinus šią nuostatą reikėtų koreguoti VIAP elektros energetikos sektoriuje sąrašą.

 

 

62 straipsnis 3 dalis

Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminuojantys.

Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminuojantys. Leidimai išduodami visiems asmenims, pateikusiems prašymą, nebent:

 

Sutinkame, kad kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminuojantys.

 

Tiesioginė linija yra atskirta nuo skirstomųjų ar perdavimo tinklų, todėl nėra pagrįstų priežasčių varžyti tiesioginių linijų statybą, joms taikant kitokias, griežtesnes sąlygas, nei pvz., gamybos objektams.

62 straipsnis 4 dalis

4. Leidimai tiesti tiesiogines linijas išduodami tik tuo atveju, kai atsisakoma leisti naudotis perdavimo arba skirstomaisiais tinklais.

 

Siūlome atsisakyti nuostatos

Pagal įstatyme naudojamą apibrėžimą tiesioginė linija yra neprijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų. Todėl leidimo išdavimas neturėtų priklausyti nuo perdavimo ar skirstomųjų tinklų sprendimo. Tai suteikia nepagrįstą galimybę perdavimo ir skirstymo įmonėms riboti kitų asmenų ūkinę laisvę.

62 straipsnis 5 dalis

5. Atsisakymas išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją gali būti pagrįstas visuomenės interesais. Toks atsisakymas turi būti motyvuotas. Pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti atsisakymą išduoti leidimą.

 

Siūlome atsisakyti šios nuostatos

Nėra tinkamo pagrindo neleisti statyti tiesioginės linijos motyvuojant visuomenės interesais, ypač kuomet į pagrįstus visuomenės interesus, t.y. įrenginių saugumą, poveikį sveikatai, aplinkai, žemės naudojimo tinkamumą yra atsižvelgiama išduodant leidimą statybai.

 

Kadangi tiesioginė linija įstatyme yra apibrėžta kaip neprijungta prie perdavimo ar tiekimo tinklų, sistemos darbo saugumas ar patikimumas negali būti argumentas atsisakant išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją.

1. Siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti, jog viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms elektros energetikos sektoriuje priskiriama:

66 straipsnis 1 dalis 2 punktas

2) elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas

2) elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia kogeneracija

Pagal direktyvą 2004/EB/8 valstybės gali remti bendrą šilumos ir elektros gamybą tuo atveju, jei ji atitinka efektyviai kogeneracijai keliamus pirminės energijos sutaupymo kriterijus

66 straipsnis 1 dalis 3punktas

3) elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti;

 

Šį punktą reikia atskirti į dvi atskiras dalis: „energijos gamyba būtina tiekimo saugumui užtikrinti“ ir „energijos gamyba būtina sistemos rezervams užtikrinti“.

 

Energijos gamyba rezervui užtikrinti ir gamyba tiekimo saugumui užtikrinti yra skaičiuojama kartu, tačiau iš tikro šios dvi sąvokos skiriasi. Rezervas yra skirtas apsisaugoti nuo trumpalaikių gamybos sutrikimų, ir šią paslaugą energetikos sistemos dalyviai pirktų net ir nesant valstybės nustatytos prievolės. Rezervinė galia yra aiškiai apibrėžta teisės aktuose ir apskaičiuojama remiantis techniniais parametrais.

 

Tiekimo saugumas yra nekonkreti sąvoka, įstatyminėje bazėje apibrėžiama kaip „energijos išteklių ar energijos tiekimo patikimumas bei techninė sauga“. Tiekimo saugumą reikėtų suprasti kaip apsisaugojimą nuo ilgalaikių tiekimo sutrikimų, staigiai ir smarkiai augančių energijos kainų. Tačiau skirtingai nei energijos rezervo atveju nėra jokių objektyvių būdų kaip būtų galima bent nustatyti, koks energijos kiekis yra reikalingas tiekimo saugumui užtikrinti.

 

Atlikus šį pakeitimą būtų galima atitinkamai pakeisti ir poįstatyminius aktus, išplėsti gamintojų skaičių, galinčių tiekti elektros energiją sistemos rezervui ir energiją tiekimo saugumui užtikrinti. Taip susikurtų prielaidos konkurencijai, mažesnėms išlaidoms VIAP ir žemesnei galutinei elektros energijos kainai.

66 straipsnis 1 dalis 4 punktas

4) elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;

 

 Atsisakyti punkto. Arba tikslinti sąvokas, kas apibrėžiama kaip „elektros energijos gamybos pajėgumai, strategiškai svarbūs energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti“

Neapibrėžus sąvokos sudaromos galimybės plėsti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kiekį, didinti išlaidas VIAP ir elektros energijos kainą vartotojams

66 straipsnis 1 dalis 5 punktas

5) jungiamųjų linijų, skirtų valstybių narių energetikos sistemų sujungimui, įrengimo veikla;

Finansuoti atskirus projektus per VIAP mechanizmą yra ydinga praktika, sudaranti prielaidas plėsti VIAP į jį įtraukiant vis daugiau individualių projektų ar politinių tikslų.

 

Jei VIAP sistema bandoma sukaupti (dalį) lėšų infrastruktūrinių projektų finansavimui tokia praktika iš esmės nesiskiria nuo situacijos, kuomet tinklų įmonė, įgyvendinanti infrastruktūros projektą vartotojams taikytų padidintą tarifą lėšoms sukaupti. Tiek vienu, tiek kitu atveju investicijas apmoka vartotojai.

 

Lietuvoje veikiančioje kainų reguliavimo sistemoje, įmonės gali įtraukti atliktas investicijas į paslaugos kainą. Tačiau tokiu atveju Komisija tikrina, ar atliktas investicijas galima pripažinti tinkamomis. Taigi, pirma atliekamos investicijos, o po to jos įtraukiamos į kainą. Jungiamąsias linijas (ar kitus projektus) finansuojant VIAP sistema, įmonė lėšas pradeda kaupti dar neatlikusi investicijų. Tokiu būdu per VIAP atliekamoms investicijoms suteikiamos pranašesnės sąlygos nei kitoms investicijoms elektros energetikos sektoriuje.

66 straipsnis 1 dalis 7 punktas

7) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;

 

Tokių gamybos įrenginių prijungimo išlaidų priskyrimas prie VIAP reiškia, kad prijungimo sąnaudas tinklų operatoriai priskiria prie veiklos sąnaudų. Todėl skaičiuojant reguliuojamas tinklų paslaugų kainas, šios sąnaudos yra įskaičiuojamos ir didina galutines tinklų paslaugų kainas. Todėl didėja galutinės elektros kainos vartotojams.

66 straipsnis 1 dalis 9 punktas

9) kita veikla elektros energetikos sektoriuje, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus tikslus.

Kadangi VIAP išlaidos didina galutinę energijos kainą vartotojams, tikslinga, kad sąrašas būtų baigtinis ir negalėtų būti išplėstas poįstatyminiu aktu, t.y. ministro įsakymu.

 

Papildyti straipsnį punktu

Kadangi išlaidos VIAP yra skaičiuojamos į galutinę elektros energijos kainą, reikia užtikrinti, kad keliami tikslai būtų pasiekiami kuo mažesne kaina vartotojui. Dabartinė sistema, ar siūloma įstatymo redakcija to neužtikrina.

Konceptuali alternatyva: viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje finansuoti iš valstybės biudžeto

-          VIAP nėra traktuojamas kaip mokestis, nors iš tikro jis yra Valstybės nustatomas mokestis elektros energijai;

-          VIAP mokestis nėra įtraukiamas vertinant mokesčių naštą. Be to, kadangi VIAP lėšas administruoja perdavimo sistemos operatorius, šios lėšos nėra apskaitomos kaip mokestinės lėšos;

-          VIAP dydis yra nustatomas pagal VIAP lėšų poreikį, o tai reiškia, kad mokesčio dydis nėra ribojamas, t.y. VIAP mokestis gali augti, jei auga VIAP atitinkantis energijos kiekis. Tuo pat metu, kontroliuojančioms institucijoms nėra spaudimo mažinti VIAP išlaidas;

-          VIAP dydis yra reglamentuojamas ne įstatymu (kaip mokesčiai ), o poįstatyminiais aktais;

-          VIAP surinktos lėšos cirkuliuoja tik tarp elektros energetikos rinkos dalyvių, o VIAP lėšos negali būti išleistos kitoms sritims nei elektros energijai. Visą tai galima būtų laikyti privalumu, nes taip dabartinėje VIAP sistemoje nėra perskirstymo tarp sektorių (pvz., kuomet kuro akcizais yra dengiamos socialinės išlaidos). Tačiau, turint galvoje Lietuvos elektrifikacijos lygį, praktiškai kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo yra ir elektros energijos vartotojas. O tai reiškia, kad VIAP mokestis yra iš esmės universalus, tenkantis visiems;

-          Kadangi VIAP mokestis tenka iš esmės visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokį universalų mokestį būtų tikslinga administruoti per valstybės biudžetą, kur skaidriai ir aiškiai matytųsi VIAP mokesčio generuojama lėšų suma, VIAP lėšų poreikis ir VIAP mokesčio našta;

-          Kadangi VIAP išlaidos yra sukuriamos politiniu sprendimu, VIAP administravimas per biudžetą taikliau atitiktų mokesčio tikslą.