Įstatymo projektas siūlo apriboti galimybę nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešti iš viešojo maitinimo įstaigos nuo 22 valandos iki 8 valandos. LLRI nuomone, toks siūlymas kertasi su nuosavybės teise įtvirtinta Konstitucijoje. Jo įsigaliojimas apsunkintų legaliai veikiančių ūkio subjektų veiklą ir skatintų šešėlinę prekybą. Įstatymo projektu siūloma spręsti ankstesnių draudimų sukeltas neigiamas pasekmes prekybai alkoholiu įvedant dar daugiau draudimų. Toks siūlymas yra nepagrįstas ir nepasiektų siekiamų tikslų. LLRI siūlo nepritarti įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams, nes jie nepasiektų užsibrėžtų tikslų, skatintų nelegalią prekybą ir nepagrįstai apsunkintų sąlygas legaliems ūkio subjektams.
Toliau – LLRI pastabos, pateiktos Seimo Sveikatos reikalų ir ekonomikos komitetui.
***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau - LLRI) išnagrinėjo Alkoholio kontrolės įstatymo 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XIP-3422 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Projektas nepagrįstai apriboja asmens nuosavybės teises, sukels neigiamų pasekmių ir skatins šešėlinę prekybą.
Įstatymo projektas siūlo pakeisti ir papildyti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą:
„Nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus) bei ne viešojo maitinimo įmonėse. Viešojo maitinimo įmonės, turinčios licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi teisę parduoti alkoholinius gėrimus nuo 22 valandos iki 8 valandos tik vartojimui vietoje (be teisės juos išsinešti iš viešojo maitinimo įmonės). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiose prekybos vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams.“
Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma apriboti galimybę nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešti iš viešojo maitinimo įstaigos nuo 22 valandos iki 8 valandos. Toks siūlymas kertasi su nuosavybės teise įtvirtinta Konstitucijoje. Pirkėjas įsigijęs alkoholinių gėrimų viešojo maitinimo įstaigoje įgyja nuosavybės teises į produktus (ypač kai jie yra tinkamoje taroje / įpakavime) ir jo judėjimo laisvė negali būti apribota.
Siūlomas reguliavimų didinimas apsunkintų legaliai veikiančių ūkio subjektų veiklą, viešojo maitinimo įstaigos patirtų papildomų išlaidų, bandydamos užtikrinti, kad vartotojai negalėtų išsinešti alkoholinių gėrimų iš įstaigos patalpų. Tektų investuoti į papildomas apsaugos priemones, vartotojai turėtų būti tikrinami prie išėjimo iš viešojo maitinimo įstaigos. Abejotina, ar įmanoma užtikrinti tokį reikalavimą.
Nors įstatymo tikslas yra mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, siūlomi apribojimai skatintų ne saikingą alkoholio vartojimą, o perteklinį vartojimą viešojo maitinimo įstaigoje. Įstatymo projekte siūlomi apribojimai skatintų šešėlinę veiklą. Uždraudus visas galimybes legaliai įsigyti alkoholinių gėrimų nuo 22 valandos iki 8 valandos, su galimybe juos išsinešti iš prekybos vietos ar viešojo maitinimo įstaigos, būtų skatinama nelegali alkoholinių gėrimų prekyba.
Projekto 1 straipsnyje viešojo maitinimo įmone apibūdinami tik maisto subjektai, kuriuose ruošiami, gaminami ir realizuojami maisto patiekalai, skirti viešajam maitinimui. Įstatymo projektu siekiama užkirsti galimybę steigtis ir veikla užsiimti viešojo maitinimo įstaigoms, kurios vykdo tik alkoholinių gėrimų prekybą. Akivaizdu, kad Projektas skirtas tikslingai apsunkinti ūkinę veiklą konkretiems ūkio subjektams, t. y. įmonėms, kurių pagrindinė veikla koncentruojasi į gėrimų pardavimą vartojimui vietoje (pvz., barai), o ne maisto ruošimą.
Įvedus įstatymo projekte siūlomus apribojimus susidarytų paradoksali situacija, kai tarp 22 ir 8 valandos alkoholinius gėrimus būtų galima vartoti privačioje erdvėje ir viešojo maitinimo įstaigose, taip pat būtų galima alkoholinius gėrimus neštis ar kitaip gabenti iš vienos vietos į kitą, tačiau būtų draudžiama išsinešti alkoholinius gėrimus iš viešojo maitinimo įstaigų.
Jei įstatymo projektų šalininkai argumentuotų, kad tokiu įstatymu yra sulyginamos verslo sąlygos, tarp mažmeninės prekybos įmonių (kurios negali pardavinėti alkoholio nuo 22 val.) ir viešojo maitinimo įstaigų, reikėtų pastebėti, kad esminis vienodų konkurencijos sąlygų pažeidimas yra anksčiau priimtas draudimas mažmeninės prekybos įmonėms prekiauti alkoholiu nuo 22 val. Jei iš tikro norima užtikrinti nediskriminuojančias sąlygas, tuomet reikėtų naikinti minėtą draudimą, o ne išplėsti jį ir viešo maitinimo įmonėms.
Alkoholio prekyba šiandieninėmis sąlygomis yra griežtai reglamentuojama ir ribojama, todėl papildomi apribojimai turi būti aiškiai argumentuojami ir pasveriama jų sukeliama žala ir potenciali nauda, tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra atsižvelgiama į potencialias neigiamas pasekmes. Įstatymo projektas siūlo spręsti ankstesnių draudimų sukeltas neigiamas pasekmes prekybai alkoholiu įvedant daugiau draudimų. Toks siūlymas yra nepagrįstas ir nepasiektų siekiamų tikslų.
LLRI siūlo nepritarti įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams, nes jie nepasiektų užsibrėžtų tikslų, skatintų nelegalią prekybą ir nepagrįstai apsunkintų sąlygas legaliems ūkio subjektams.