Šį rudenį LLRI mini 15 metų veiklos jubiliejų

 

2005 m. spalio 13 d. vyko Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) šventinis renginys, skirtas paminėti instituto 15 metų veiklos sukaktį. Šventinėje vakarienėje dalyvavo virš šimto LLRI rėmėjų, bičiulių, užsienio partnerių, politikų ir žiniasklaidos atstovų, susirinkusių išreikšti savo paramą Lietuvos laisvosios rinkos instituto įgyvendinamai misijai. LLRI yra vienintelis laisvosios rinkos idėjas propaguojantis institutas Lietuvoje ir vienas seniausių dešiniosios pakraipos institutų visoje Europoje. LLRI taip pat buvo pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje įsteigta institucija, teikianti nepriklausomą ekonominę analizę.

 

Institutas didžiuojasi galėjęs pristatyti vakaro svečiams pagrindinį renginio kalbėtoją – pirmą kartą Lietuvoje besilankiusį garsų pasaulio ekonomistą, Čilės pensijų sistemos reformos architektą Chose Pinera, kurį „London SundayTelegraph“ apibūdino kaip „pensijų srities Plačido Domingo“. Šventinės vakarienės metu svečias kalbėjo apie tikrąjį ir tariamą solidarumą kovojant su skurdu ir neteisingumu. Linkėdamas Lietuvos laisvosios rinkos institutui didžiulės sėkmės, dr. Pinera apibūdino, kokį instituto vaidmenį jis mato artimiausioje ateityje: „Per pirmuosius 15 metų Jūs padėjote sukurti valstybę – nepriklausomą, laisvą valstybę – už tai reikšiu didžiausią pagarbą. Padėjote Lietuvai prisijungti prie Europos Bendrijos – už tai reikšiu didžiausią pagarbą. Tačiau dabar Jums iškilo dar vienas nepaprastas iššūkis – ar pavyks įveikti paskutinę euro įvedimo mylią ir išvengti darbo santykių suvaržymų ir bismarkiškiosios gerovės valstybės - problemų, kurios slegia Vakarų Europos šalis. Tikiu, kad esate pajėgūs tai padaryti, ir viliuosi, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas kausis priekinėse šio mūšio gretose... Atminkite tris principus: meilė savo šaliai yra varomoji jėga, idėjų galia – kompasas, laisvė ir laimės siekimas – kilnūs tikslai.“

 

Renginyje dalyvavęs Prezidento patarėjas dr. Ramūnas Vilpišauskas perskaitė Lietuvos Respublikos Prezidento sveikinimą institutui. Oficialiame sveikinime Prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė nuo pat instituto sukūrimo pradžios buvo juntamas svarus ir konstruktyvus jo darbuotojų indėlis į svarbiausias ekonomines reformas ir viešas diskusijas: “Jūs visuomet sugebėdavote rasti sveiką pusiausvyrą tarp kritiško požiūrio į visų vyriausybių veiklą, grindžiamą pačiomis įvairiausiomis ideologinėmis nuostatomis, ir nuolatinio glaudaus dialogo su valdžios institucijomis.“ Prezidentas Adamkus savo sveikinime taip pat rašė: „Galiu drąsiai tvirtinti, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau paliko ryškų pėdsaką Lietuvos, tik prieš penkiolika metų atkūrusios nepriklausomybę, istorijoje. [...] neabejoju, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir toliau išliks vienas iš svarbiausių diskusijų apie ekonomines mūsų gyvenimo aktualijas dalyvių Lietuvoje ir už jos ribų. Tikiu, kad Jūsų kritiškas ir konstruktyvus žodis bus girdimas ir ateityje. Linkiu, kad šis žodis skleistų laisvės ir atsakomybės už save bei už savo šalį dvasią.“

 

Vilniaus meras Artūras Zuokas taip pat perdavė savo sveikinimą LLRI, kuriame rašoma, kad Laisvosios rinkos instituto kūrėjai Lietuvos žmones mokė laisvai mąstyti ir veikti nuo pirmųjų nepriklausomos valstybės atkūrimo metų: „Išlikite nepriklausomi nuo trumpalaikės konjunktūros bei politinių užsakymų ir ateityje. Laisvą rinką gali apginti tik laisvi žmonės.“ Minėdamas 15-ąjį veiklos jubiliejų, LLRI išleido leidinį „Laisvės algoritmai“, kuriame pristatomi vertingiausi buvusių ir esamų instituto darbuotojų straipsniai per visą LLRI gyvavimo laikotarpį. Beveik 400 puslapių LLRI straipsnių rinkinys atspindi reikšmingiausias Lietuvos ekonomines, socialines ir politines aktualijas bei visą instituto veiklą.

 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, kurios misija - įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI įkūrė penki ekonomikos studentai - Nijolė Žambaitė, Petras Auštrevičius, Dainius Pupkevičius, Elena Leontjeva ir Darius Mockus bei jiems dėstęs profesorius Kęstutis Glaveckas - 1990 m. nutarę įsteigti institutą, kuris taptų laisvosios rinkos idėjų sklaidos centru po nepriklausomybės atkūrimo besiformuojančioje Lietuvoje. Kitaip nei didžioji dauguma tokio pobūdžio organizacijų visame pasaulyje, LLRI buvo įsteigtas vien privačios iniciatyvos dėka. LLRI remia privatūs asmenys, įmonės, tarptautiniai fondai ir organizacijos.

 

Nuotraukos iš LLRI jubiliejinio renginio publikuojamos internete.

 

Anonsas: konferencija „Rinka ar politika Lietuvos energetikoje?“

 

2005 m. lapkričio 29 d. LLRI rengia konferenciją „Rinka ar politika Lietuvos energetikoje?“, kurios tikslas - pakreipti šiuo metu vykstančią diskusiją nuo interesų atstovavimo prie tinkamų sprendimų paieškos kuriant visiems vartotojams draugišką ir gyvybingą energetikos sistemą Lietuvoje. Renginyje taip pat bus pristatyta LLRI studija „Energetikos politika: priemonės, galimybės ir kryptys“. Dalyvaus energetikos rinkos dalyviai, ekspertai, valstybės institucijų atstovai, žurnalistai. Renginys vyks viešbutyje „Reval Hotel Lietuva“.

 

LLRI pristato straipsnių rinkinį "Laisvės algoritmai"

 

2005 m. spalio 12 d. surengtoje spaudos konferencijoje „15 metų kelyje į laisvę“ Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristatė leidinį „Laisvės algoritmai“, kuris išleistas minint 15 metų LLRI veiklos jubiliejų.

 

Idėjų sklaida buvo neatskiriama ir bene svarbiausia LLRI veiklos dalis nuo pat instituto įkūrimo 1990-aisiais. Per 15 metų susikaupęs didžiulis straipsnių pluoštas paskatino institutą atrinkti geriausius darbus ir išleisti jų rinkinį.

 

Leidinyje „Laisvės algoritmai“ pristatomi vertingiausi buvusių ir esamų instituto darbuotojų straipsniai, atspindintys reikšmingiausias Lietuvos ekonomines, socialines ir politines aktualijas bei instituto veiklą per 15 metų. Į rinkinį pateko ir keletas pastarųjų metų darbų anglų kalba, iliustruojančių besiplečiančią LLRI veiklos geografiją.

Kiekvienas straipsnis papildytas trumpu įvadu, nušviečiančiu to meto įvykius ar vyravusias visuomenės

 

nuostatas, paaiškinančiu, kas skatino į jas reaguoti, ar sakiniu, pristatančiu svarbiausią straipsnio idėją. Straipsniai rinkti nuo 1990 m. iki 2005 m. birželio mėnesio, kai buvo pradėti leidinio rengimo darbai.

 

Šis leidinys – tai savotiška Lietuvos 15 metų ekonominio gyvenimo istorija, įgyvendintų reformų atspindys. Tačiau pristatyme LLRI atstovai minėjo, kad nemažai knygoje pateikiamų laisvės algoritmų, arba kelių kaip įdiegti laisvę, ir šiandien yra aktualūs, nes jais nebuvo pasinaudota, jie tebėra neįgyvendinti ne vienoje srityje.

 

Prof. dr. Leonidas Donskis savo recenzijoje rašė: „LLRI straipsnių rinkinys, aprėpiantis penkiolikos metų laikotarpį (1990-2005), gerai iliustruoja šios institucijos veiklos principus, dvasią ir ambicijas. [...] Rinkinys turi neabejotiną analitinę ir sykiu istorinę vertę, kadangi jo autorių siūlomos įžvalgos ir šalies gyvenimo tendencijų bei vyriausybių sprendimų kritika leidžia susekti bei išanalizuoti Lietuvos transformaciją per visus penkiolika nepriklausomybės metų.“

 

LLRI nuoširdžiai dėkoja leidinio „Laisvės algoritmai“ rėmėjams - AB „Alna“, koncernui „BBH Baltic“, AB bankui „Hansabankas“, UAB „Libra Holdingas ir UAB „Silberauto“ – bei visiems instituto rėmėjams, be kurių finansinės ir idėjinės paramos LLRI 15 metų veiklos rezultatai nebūtų pasiekti.

 

Beveik 400 puslapių apimties LLRI straipsnių rinkinys „Laisvės algoritmai“ platinamas „Baltų lankų“ knygyne Akropolyje (Vilniuje), „Vagos“ knygynuose (Gedimino pr. 2, Gedimino pr. 50 ir Ateities g. 20 Vilniuje) ir knygyne "Akademinė knyga" (Universiteto g. 4, Vilnius).

 

LLRI yra viena iš seniausių Europos nevyriausybinių organizacijų, propaguojančių laisvosios rinkos idėjas, ir pirmoji institucija Lietuvoje, teikianti nepriklausomą ekonominę analizę.

 

LLRI įkūrė penki ekonomikos studentai - Nijolė Žambaitė, Petras Auštrevičius, Dainius Pupkevičius, Elena Leontjeva ir Darius Mockus bei jiems dėstęs profesorius Kęstutis Glaveckas - 1990 m. nutarę įsteigti institutą, kuris taptų laisvosios rinkos idėjų sklaidos centru po nepriklausomybės atkūrimo besiformuojančioje Lietuvoje. Kitaip nei didžioji dauguma tokio pobūdžio organizacijų visame pasaulyje, LLRI buvo įsteigtas vien privačios iniciatyvos dėka. LLRI remia privatūs asmenys, įmonės, tarptautiniai fondai ir organizacijos.

 

Lietuvos valdžia neturi laidoti minties inicijuoti minimalios akcizų ribos peržiūrą ES

 

Tęsdamas projektą akcizų mažinimo srityje, 2005 m. spalio 20 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išplatino kreipimąsi į Seimo narius ir pranešimą spaudai, teigdamas, jog Lietuvos valdžios atstovai turėtų visomis įmanomomis priemonėmis ginti nacionalinius interesus ir kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas ir kitas valstybes nares su siūlymu peržiūrėti akcizų politiką. LLRI pabrėžė, jog akcizų mažinimas yra Lietuvos ir ES galioje esanti priemonė, kuri palengvintų Lietuvos gyventojus ir įmones užgriuvusią brangstančių degalų naštą, ir paragino Seimą priimti opozicijos inicijuotą rezoliuciją, kviečiančią Lietuvos Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją su konkrečiais siūlymais degalų kainų augimui ir jo padariniams mažinti.

 

Spalio 27 d. surengtoje spaudos konferencijoje LLRI pristatė argumentus, kuriais Lietuvos valdžios atstovai turėtų vadovautis siekdami akcizų peržiūros Europos Sąjungoje ir paragino nemarinti akcizų minimalios ribos mažinimo iniciatyvos jos nė neišmėginus.

 

LLRI nuomone, akcizų minimalios ribos mažinimas esant aukštoms naftos kainoms būtų ne laikinas sumažinimas norint kompensuoti vartotojams padidėjusias išlaidas kurui, kaip dažnai teigiama, o grįžimas prie natūralių kainų ir vartotojų priartinimas prie rinkos kainų. LLRI atkreipia dėmesį, jog iniciatyva raginti ES mažinti minimalius akcizus yra pagrįsta ir gali būti sėkminga, nes ir dabar egzistuoja kiti skirtingi akcizai, nustatyta daug išimčių.

 

Be to, Lietuva jau yra įrodžiusi, kad gali eiti „viena prieš ES“, kai vienintelė pasisakė už apsauginių priemonių taikymą Europos tekstilės rinkai, kai visos kitos Europos valstybės jau buvo susitaikiusios su neišvengiamu ir vartotojams naudingu Europos rinkos atvėrimu.

 

Akcizai praranda „teisingo“ mokesčio aureolę ir patys kuria neigiamas pasekmes: žmonės priversti rinktis pigesnius pakaitalus, kurie taip pat yra žalingi; akcizų administravimo tvarka yra sudėtinga ir brangi; kainų skirtumui susidarę dėl akcizų skatina kontrabandą; akcizai labiausiai atsiliepia mažiausias pajamas turintiems gyventojams.

 

LLRI primena, kad akcizų minimalią ribą būtina mažinti visoms akcizinėms prekėms, ne tik degalams.

 

 

2005 m. rugsėjo 13 d. LLRI surengė seminarą ir spaudos konferenciją „Kelių finansavimo perspektyvos“, kur pristatė studiją apie kelių finansavimo alternatyvas Lietuvoje. Studijoje nagrinėjama, iš kokių šaltinių - neįvedant naujų mokesčių - būtų galima finansuoti kelius ir kaip atskiros alternatyvos veiktų rinkos dalyvių elgesį.

 

Studijoje LLRI ekspertai siūlo Vyriausybei numatyti ilgalaikę kelių finansavimo strategiją ir kryptingai jos laikytis formuojant mokesčių politiką. LLRI ekspertai išanalizavo visų esamų ar galimų kelių finansavimo šaltinių privalumus ir trūkumus ir priėjo išvados, kad naudotojo mokestis, ypač išplėtus jo bazę iki visų transporto priemonių, būtų ekonomiškai labiausiai pagrįsta alternatyva keliams finansuoti. Ateityje tiesioginis apmokestinimas už naudojimąsi keliais, instituto nuomone, turėtų tapti vienintelis kelių priežiūros finansavimo šaltinis, o šiuo metu tam skiriami bendrieji mokesčiai turėtų būti sumažinti.

 

 

"The Wall Street Journal" publikuoja straipsnį apie R.Vainienės žodyną, kuriame teigiama, jog Centrinės ir Rytų Europos „laisvarinkiečiai“ stoja į kovą su ekonomine kalba, paveldėta iš komunistinės praeities.

 

Savo straipsnį „Defining Capitalism Up“ „The Wall Street Journal“ pradeda fraze iš 1946 metais Džordžo Orvelo (George Orwell) rašytos esė „Politika ir anglų kalba,“ esą mūsų kalba „tampa negraži ir netiksli, nes mūsų mintys yra kvailos, o kalbos netvarkingumas leidžia mums kvailai mąstyti.“ Tuo metu Dž. Orvelas kalbėjo apie savo gimtąją kalbą, tačiau šiandien grupė jaunų laisvosios rinkos propaguotojų iš Vidurio ir Rytų Europos šalių atranda tą patį - jų šalyse diskusijas ekonomikos tema „nuodija“ žodynas, paveldėtas iš komunistinės praeities.

 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė, buvusi LLRI viceprezidentė ir centrinio banko atstovė Rūta Vainienė nusprendė keisti susidariusią padėtį. Praėjusį mėnesį ji išleido žodyną paprastu pavadinimu „Ekonomikos terminų žodynas“, kuris susilaukė didelio populiarumo ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Šiuo metu šis žodynas yra antra pagal perkamumą negrožinės literatūros knyga Lietuvoje. Žodyną planuojama išversti ir į kelias užsienio kalbas. Nevyriausybinių organizacijų ekspertai iš visos Europos sveikina tokią iniciatyvą, nes mato, jų teigimu, didelę būtinybę „išvalyti“ ekonominę kalbą, kuri po Sovietų Sąjungos žlugimo praėjus daugiau nei 15 metų vis dar yra „užkrėsta“ istorija.

 

„Šis žodynas – tai mano atsakas į rinkos poreikį mokyti žurnalistus ir studentus apie ekonominį žargoną, kuris juos baugina, - teigė R.Vainienė duodama telefoninį interviu leidiniui „The Wall Street Journal.“ - Žodyne sąvokos aiškinamos paprastais žodžiais, tačiau svarbiausia – teisingai“.

 

Antai žodyne aiškinama, kad terminas „socialinis teisingumas“ visada susijęs su nesąžiningu turto paskirstymu, o „sąžininga konkurencija“ - su nesąžiningu valdžios kišimusi į ekonomiką. Kitaip tariant, R. Vainienė siekia ir mokyti, ir kartu šalinti klaidinančias ir prieštaringas dviprasmybes, kuriomis užkrėsta ekonominė kalba, ypač vartojama Europoje.

 

Nors „Ekonomikos terminų žodynas“ yra skirtas Lietuvos vartotojui, knyga domimasi ir už Lietuvos ribų. Šiuo metu žodynas verčiamas į anglų kalbą, o angliškasis variantas savo ruožtu bus verčiamas į kitas Europos kalbas.

 

Bulgarijoje veikiančio Rinkos ekonomikos instituto direktorius Krasenas Stančevas (Krassen Stanchev) skatina imtis šios iniciatyvos ir savo šalyje. Jis teigė, jog būtinas naujas požiūris: „Šiuo metu šalyje yra trys ar keturi viešosios politikos institutai, kurių misija - šviesti visuomenę ir teikti informaciją ekonomikos srityje. Tačiau jų pastangas žlugdo senasis, nelinkęs keistis mąstymas apie ekonomiką.“

 

Europoje vyraujantis ekonominis žargonas be abejonės yra kur kas žalingesnis nei JAV. Kaip pastebėjo vieno Briuselyje įsteigto instituto atstovė Ana Metler (Anna Mettler), Europos socialinis „įtraukimas“ neįtraukia kokių 40 mln. dirbančiųjų, išpūsdamas darbo jėgos kainą Senajame žemyne. Tačiau čia taip pat galima pastebėti trūnėsių ženklų, apie kuriuos įspėjo Orvelas ir su kuriais p. Vainienė siekia kovoti. Prisiminkite „diskriminuojančius veiksmus“, kuriais siekiama ištaisyti vienos grupės diskriminaciją perkeliant ją ant kitos grupės pečių. Prieš 59 metus Dž. Orvelas pasakė: „Aiškus mąstymas - pirmasis žingsnis politinės regeneracijos kelyje.“

 

Apie „Ekonomikos terminų žodyną“

 

Tai pirmasis lietuvių kalba išleistas aiškinamasis ekonomikos terminų žodynas. Jame vyrauja rinkos ekonomikos teorijos ir verslo praktikos – draudimo, bankininkystės, apskaitos, apmokestinimo, investavimo, rinkodaros – terminai. Dalis sąvokų susijusios su Europos Sąjungos sukurta terminija.

 

R.Vainienė knygos pratarmėje sakė: „Rašydama šį žodyną galvojau apie baigiamųjų klasių moksleivį, studentą, ekonomikos temomis kuriantį žurnalistą, įmonės darbuotoją ir šiaip bet kokio amžiaus žingeidų žmogų. Taigi, šis žodynas nėra skirtas vien profesionalams. Nes kaip meilės kalba yra italų, meno kalba - prancūzų, karo kalba - vokiečių, taip ekonomikos kalba, nesuklysiu, yra anglų. Draudikai, biržos investuotojai, bankininkai ir kitų sričių specialistai žino, vartoja ir kuria angliškus terminus. Profesionalus teoretikus ir praktikus šiame žodyne gali sudominti, kaip apibrėžiau ekonomikos terminus, intriguoti detalės ar kilti minčių diskusijai. Šiame žodyne pateikta apie 1400 terminų, tad jis gali praversti vertėjams.“