› Verslo analitikai ir praktikai skelbia netinkamo ES teisės perkėlimo stebėjimo akciją

 

2006-03-27 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išplatino pranešimą spaudai, kuriame pristatė verslo analitikų ir praktikų skelbiamą ES teisės perkėlimo į Lietuvos įstatymus stebėjimo akciją ir pakvietė Lietuvos visuomenę iki birželio 1 d. pateikti jai žinomus atvejus, kai ES teisė buvo perkelta netinkamai. Iniciatyvos autoriai - Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kartu su partneriais Lietuvos advokatūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, dienraščiu „Verslo žinios“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Šia akcija siekiama surasti netinkamo ES teisės perkėlimo į Lietuvos įstatymus pavyzdžius, kai perkeliant šalies visuomenė yra klaidinama dėl ES teisės reikalavimų ir turinio, kai pasirenkamos Lietuvai netinkamos alternatyvos arba kai ES direktyvos perkeliamos neteisingai.

Vienas iš naujausių netinkamo ES teisės perkėlimo pavyzdžių yra Seime svarstomas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas. Jame buvo pasirinktas pernelyg griežtas, sudėtingas ir ES teisės visiškai nereikalaujamas autorių teisių gynimo mechanizmas, motyvuojant tuo, jog taip reikalauja ES teisės nuostatos, nors ES nuostatos iš tikrųjų kalba tik apie kitus, tam pačiame įstatyme reglamentuojamus daug mažiau reikšmingus dalykus. Kitais atvejais, pavyzdžiui, svarstant naujas naudotų automobilių atitikties taisykles ar draudimą rūkyti restoranuose, kavinėse ar baruose, naudojamas suvienodinimo su ES teise argumentas, nors ES teisė visiškai su tuo nesusijusi.

Akcijos autoriai primena, kad Lietuva greičiausiai iš visų šalių narių perkelia ES direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę. Iki šiol ji laiku nėra įgyvendinusi tik 6 direktyvų (0,4 proc. visų reikalaujamų įgyvendinti). Greitas direktyvų perkėlimas rodo efektyviai veikiančią direktyvų nuostatų perkėlimo sistemą, tačiau kelia abejonių dėl perkėlimo proceso skaidrumo ir perkėlimo kokybės.

Projekto partnerių nuomone, ES teisė esmingai veikia Lietuvos žmonių ir įmonių gyvenimą. Vertinama, kad beveik 80 proc. visų nacionalinių teisės aktų šaknys yra ES teisėje, todėl jos perkėlimas į nacionalinę teisę yra be galo svarbus. Atskirais atvejais ES reikalavimai pasitelkiami norint įgyvendinti nepopuliarias, sunkiai kitaip pagrindžiamas nuostatas, ir taip gimsta ne tik reguliavimai, kuriuos stengtasi paslėpti po ES reikalavimų skraiste, bet ir pati ES tampa visų negerovių atpirkimo ožiu.

Akcijos organizatoriai kviečia verslo atstovus, teisininkus ir kitus su netinkamu ES teisės perkėlimu susidūrusius asmenis iki š.m. birželio 1 d. apie juos informuoti. Sukaupti pavyzdžiai bus apibendrinti ir aprašyti, taip pat bus pateikti siūlymai, kaip ištaisyti netinkamus sprendimus ir tobulinti pačią ES teisės perkėlimo procedūrą.

› Plačiau su šia LLRI ir partnerių iniciatyva ir kontaktais galima susipažinti internete. 

› Lietuvos laisvosios rinkos institutas vėl skelbia rašinio konkursą

 

2006-03-24 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė 3-iąjį rašinio konkursą „Laisvės studijos“, kurio tikslas – skatinti studentus ir jaunimą nagrinėti laisvės idėjas ir galimybes jas įgyvendinti šiandieninėje visuomenėje.

Atsižvelgdamas į ankstesnių konkursų patirtį, šiais metais LLRI kviečia atidžiau susipažinti su konkrečių laisvosios rinkos minties skleidėjų darbais. Šiemet konkursas skiriamas iškiliausio XX a. ekonomisto Ludwigo von Miseso 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Konkurso dalyviai kviečiami susipažinti su Miseso darbais „Laisvė ir nuosavybė“,  „Kapitalizmas“, „Socializmas“, „Intervencionizmas“, „Infliacija“, „Užsienio investicijos“, „Politika ir idėjos“ ir „Biurokratija“ ir parašyti esė, kuriame būtų atspindėtos, plėtojamos, taikomos ar polemizuojamos idėjos, išreikštos viename ar keliuose iš šių Ludwigo von Miseso darbų. Visi LLRI rašinio konkursui reikalingi Miseso darbai yra LLRI bibliotekoje bei publikuojami internete adresu  http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/skaitiniai/knygos_lietuviu_kalba/665.

Ludwigo von Miseso mokslinių pažiūrų formavimuisi lemiamą įtaką padarė XX a. pradžios Vienos intelektualinė atmosfera. Vienos universitete Misesas studijavo teisę ir tyrinėjo ekonominę istoriją. Čia jam teko klausytis žymiausių austrų ekonominės mokyklos atstovų C. Mengerio, F. Von Wieserio bei E. von Bohm-Bawerko paskaitų ir seminarų. Kaip tik ši aplinkybė ir nulėmė jo mokslines nuostatas, leido greitai įveikti tais laikais visuotinį žavėjimąsi marksizmo ir valstybinio ekonomikos reguliavimo idėjomis. Šis austrų mokslininkas savo darbuose ne tik įspėjo apie socializmo pavojų, parodė jo loginį prieštaringumą ir ekonominį neefektyvumą, bet ir plėtojo bei propagavo alternatyvią socializmui teoriją – liberalizmą. Misesas yra knygos Human Action („Žmogiškoji veikla“) autorius. Tai iškiliausias ir išsamiausiai austrų ekonomikos mokyklą apibūdinantis veikalas. Misesas aplink save subūrė nemažai gabių pasekėjų. Iš jo rengiamų seminarų išsirutuliojo ištisa ekonominės minties mokykla, kurios įtaka ir autoritetas nuolat auga. Daugiau informacijos apie Ludwigą von Misesą galima rasti tinklalapyje www.mises.org.

LLRI skelbiamas rašinio konkursas yra skirtas studentams, tačiau dalyvauti kviečiami ir savarankiškai neformaliai studijuojantys asmenys, visi ne jaunesni kaip 17 metų amžiaus ir darbo užbaigimo metu neturintys mokslinio daktaro laipsnio. Studentai taip pat gali pateikti darbus, kurie yra atlikti kaip referatai, kursiniai darbai ar straipsniai, bet buvo rengti ar publikuoti ne anksčiau kaip 2005 m. rugsėjo 1 d.

Darbai konkursui turi būti pateikti iki 2006 m. liepos 15 d. Darbų nugalėtojai bus paskelbti 2006 m. rugsėjį. Konkurso prizinis fondas - 6 000 litų. Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas galima rasti internete adresu: http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/studijuojantiems/konkursas_laisves_studijos/287.

Ankstesnių konkursų rezultatai parodė, kad jauni žmonės turi įdomių minčių, tačiau dažnai jų neišplėtoja. Kita vertus, buvo nemažai ir tokių darbų, kuriuose LLRI pasigedo mąstymo originalumo. Įvertinusi visus praėjusių metų darbus, komisija, deja, turėjo konstatuoti, kad nė vienas iš pateiktų darbų neatitiko visų keliamų kriterijų (temos aktualumas nagrinėjant laisvės idėjas ir jų įgyvendinimo galimybės; idėjos/požiūrio/sprendimo pateikimo naujumas ir nuoseklumas; kritinis mąstymas; darbo išbaigtumas). Nors ir buvo nemažai aktualių arba temos prasme išbaigtų darbų, dauguma jų stokojo idėjų naujumo ir kritinio mąstymo, o visus kriterijus atitinkančio darbo konkursui nebuvo pateikta.

LLRI tikisi, kad šis rašinio konkursas paskatins tradiciją Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėti asmens laisvę kaip reiškinį, kurį būtina suprasti aiškinantis socialinius ir ekonominius visuomenės dėsnius.

Iki 2006 m. gegužės 1 d. kiekvienas Lietuvos gyventojas dalį sumokėto pajamų mokesčio savo nuožiūra gali skirti pasirinktai ne pelno organizacijai, kuri turi teisę būti paramos gavėju. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pasinaudodamas įstatymo suteikta galimybe, ir šiemet kviečia bendraminčius, bičiulius ir visus laisvės idėjų puoselėtojus Lietuvoje prisidėti prie bendros vizijos įgyvendinimo.

2006 m. vasario 28 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) surengė spaudos konferenciją ir diskusiją „Metas spartinti mokesčių mažinimą Lietuvoje“, kur pristatė siūlymų paketą, ką ir kaip šiuo metu reikėtų keisti Lietuvos mokesčių sistemoje, kad darbuotojų emigracija mažėtų, augtų šalies konkurencingumas ir gyventojų gerovė.

LLRI siūlymai apima gyventojų pajamų mokestį, „Sodros“ įmokas, gyventojų nekilnojamojo turto mokestį, įmonių nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir žemės mokestį, įmonių „socialinį“ mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir akcizus. LLRI nuomone, būtina kuo sparčiau mažinti gyventojų pajamų mokestį (iki 24 proc. nuo 2007m. ir iki 15 proc. nuo 2009 m.), nustatyti „Sodros“ lubas (3,5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio) ir palaipsniui didinti pensijų fondams galimą pervesti „Sodros“ įmokos dalį, panaikinti komercijai naudojamo gyventojų nekilnojamojo turto mokestį, įmonių socialinį mokestį ir visas PVM lengvatas.

Diskusijoje ekonomistai ir valdžios atstovai analizavo 2005 m. įvykdytos mokesčių reformos rezultatus, diskutavo apie tolimesnes mokesčių mažinimo galimybes ir šių žingsnių būtinybę Lietuvos ekonomikos konkurencingumui užtikrinti.

Renginio dalyviai praktiškai vieningai sutarė, kad socialinio mokesčio įmonėms įvedimas buvo klaida ir kad būtina kuo skubiau tobulinti įmonių nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo tvarką ir mažinti tarifą. Dauguma dalyvių vienareikšmiškai pritarė spartesniam gyventojų mokesčio tarifo mažinimui ir „Sodros“ lubų nustatymui (ar/ir „Sodros“ įmokų mažinimui) kaip bene svarbiausiai priemonei siekiant pritraukti užsienio investicijų.

Diskusijoje buvo aiškiai įvardyta, kad mokesčių lengvatos iškraipo rinką ir apsunkina mokesčių administravimą, tačiau suvokiama, kad politikams visada yra kur kas lengviau įvesti vis naujas lengvatas, ypač esant pertekliniam biudžetui, nei jų atsisakyti ir sumažinti mokesčio tarifą visiems. Kalbėtojų nuomone, tokiam žingsniui – visų PVM lengvatų panaikinimo - reikia ypatingai tvirtos politinės valios, tačiau toks spendimas leistų mažinti bendrąjį mokesčio tarifą kitose srityse.

Kai kurie dalyviai siūlė, kad mokesčių reforma turi būti vykdoma kompleksiškai: būtina pasiūlyti svarstymui parengtą visą paketą priemonių ir jį svarstyti kaip vieną (jei pritarimo jam nebūtų, tokiu atveju apskritai jį įšaldyti). 

LLRI tikisi, kad instituto ekspertų pateiktas siūlymų paketas dėl mokesčių politikos taps pirmu konkrečiu žingsniu formuojant realios ir apčiuopiamos mokesčių reformos planą. LLRI taip pat viliasi, kad nesėkmingi praėjusių metų ekonomistų ir verslo bendruomenės bandymai pakreipti mokesčių pertvarkymus Lietuvos žmonėms ir įmonėms palankesne linkme nenuslopino optimizmo ir tikėjimo, jog Lietuvoje įmanoma įgyvendinti gerus pokyčius.

Siekdamas prisidėti prie konkurencijos santykių diegimo Europos Sąjungos (ES) energetikos sektoriuje, 2006 m. kovo pradžioje Lietuvos laisvosios rinkos  institutas (LLRI) prisijungė prie grupės Europos dešiniosios pakraipos nevyriausybinių organizacijų ir pasirašė peticiją, raginančią liberalizuoti ES energetikos sektorių. Peticiją inicijavo Italijoje veikiantis Bruno Leoni institutas, ją pasirašė apie 90 organizacijų ir asmenų. Peticija įteikta Europos Komisijai ir nacionalinėms vyriausybėms.

Peticijoje teigiama, kad, nepaisant ES energetikos politikos trūkumų, šalys narės stengiasi užtverti savo vidaus rinkas, taip mėgindamos apsaugoti valstybės valdomas ar kitaip susijusias energetikos įmones. Pastarieji atvejai, kai Prancūzijos vyriausybė nusprendė sankcionuoti įmonių „Gaz de France“ ir „Suez“ susijungimą ir taip užkirsti kelią Italijos kompanijai „Enel“ įsigyti „Suez“ ar Ispanijos vyriausybės pasipriešinimas kompanijos „Endesa“ pardavimui vokiečių įmonei „E.On“, tik patvirtina įsigalėjusią praktiką.

“Tai ne tik griauna viltis dėl ekonomiškai integruotos Europos, bet ir, tikėtina, atneš itin skaudžių padarinių vartotojams,“- sakoma peticijoje.

Peticijos autoriai teigia, kad nuomonės formuotojai, sprendimų priėmėjai ir plačioji visuomenė turi būti įspėti apie šiuo metu vykdomos energetikos politikos trumparegiškumą, keliantį pavojų Europos kompanijų ir visos ES ekonomikos konkurencingumui vardan galimos trumpalaikės naudos. 

Peticiją pasirašiusios organizacijos ir asmenys ragina Europos Komisiją ir nacionalines vyriausybes įgyvendinti keletą konkrečių priemonių: pašalinti bet kokius barjerus Europos energetikos kompanijų jungimuisi ir nekliudyti užsienio kompanijos įsigyti vietines; parduoti kontrolinius akcijų paketus valstybės valdomose įmonėse; atverti vietines rinkas siekiant realiai plėtoti bendrąją ES rinką.

„Tik tokios priemonės leis Europai turėti stiprių rinkos dalyvių, galinčių konkuruoti, atsinaujinti ir laimėti globalioje erdvėje,“ – sakoma peticijoje.

Visą peticijos tekstą galima rasti internete adresu: http://www.brunoleoni.com/nextpage.aspx?codice=0000001245.

 

Tęsdamas veiklą vienoje iš strateginių - mokesčių politikos – sričių, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo šiuo metu Seime svarstomą naujos redakcijos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektą ir pateikė savo išvadas dėl numatomo įvesti kompensacinio mokesčio autoriams. Tai mokestis, surenkamas apmokestinus įvairias laikmenas, į kurias yra galimybė kopijuoti autorių kūrinius ir įrangą, turinčią atgaminimo funkciją (garso ir vaizdo grotuvai, vaizdo kameros, telefonai, kopijavimo ir fakso aparatai ir pan.), ir paskirstomas autoriams, kurie dėl jų kūrinių kopijavimo patiria žalą.

Išnagrinėjęs projekto 20 ir 23 straipsnius, kuriuose kalbama apie kompensacinio mokesčio įvedimą, LLRI mano, jog siūlomas žalos kompensavimo mechanizmas negina autorių teisių nuo jų pažeidinėjimo ir nėra atgrasantis nuo pažeidinėjimų, kaip to reikalauja Europos Sąjungos reikalavimai šiam mokesčiui. Toks apmokestinimas, anot instituto, būtų netiesioginis piratavimo legalizavimas, kai atgaminti kūrinius tampa legalu, nes už teisę tai daryti jau yra sumokėta (apmokestinant įrangą), ir atvirkščiai – visos privačiai taikomos priemonės prieš piratavimą taptų teisiškai kvestionuotinos.

Projekte siūlomas mechanizmas neproporcingas, nes negalima tiksliai apskaičiuoti, kas ir kokią tiksliai žalą patiria, o patiriama žala yra hipotetinė. Be to, dėl dalies Lietuvos gyventojų, linkusių atgaminti autorių kūrinius, mokėti turėtų visos biudžetinės įstaigos, verslo atstovai, privatūs vartotojai, perkantys apmokestintus produktus, kurių pagrindinė funkcija ir paskirtis nėra kūrinių atgaminimas.

LLRI atkreipia dėmesį, jog ES Direktyva 2004/48/EB nereikalauja tokio pobūdžio kompensacinio mechanizmo, koks siūlomas projekte. Direktyvoje nurodyta, kad valstybė pati pasirenka būdą, jei jo reikia. Tuo naudojasi, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, kur neplatinimo reikmėms atgaminami kūriniai nėra įvardijami kaip žalingi autoriams, tad ir kompensacinio mokesčio nėra.

Dar daugiau, toks mokestis įvežantiems produktus į Lietuvos teritoriją niekuo nesiskiria nuo importo muito mokesčio, kurio bendroje ES rinkoje neturėtų būti.

LLRI nuomone, alternatyva kompensaciniam mokesčiui galėtų būti patiems autoriams palikta teisė spręsti, ar leisti ar drausti atgaminti jų kūrinius. Kai autorius leidžia atgaminti savo kūrinius, neturėtų būti jokių apribojimų tokiam leidimui. O tuo atveju, kai draudžia atgaminti, įstatymas neturėtų nepaisyti tokio draudimo. Tam, kad apsaugotų savo kūrinį nuo atgaminimo, autorius turėtų teisę diegti technines apsaugos priemones, neleidžiančias atgaminti kūrinio.

Kadangi yra tikimybė, jog vartotojai gali nepaisyti autorių draudimo ir apeiti technines priemones, įstatymas turėtų numatyti, jog draudžiamo atgaminti kūrinio vienos kopijos pasidarymas ne platinimo reikmėms nėra žalingas ir neturėtų būti baudžiamas.

Išsamias įstatymo projekto išvadas 2006 m. vasario mėnesį LLRI pateikė Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie LRV, Vyriausybės kanceliarijos Informacinės visuomenės skyriui, Ūkio ministerijai, Švietimo ministerijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Informacinės visuomenės plėtros bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetams, politinėms frakcijoms Seime, asociacijai „Infobalt“ ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijai (LATGA-A). Visas tekstas pristatomas internete (spauskite čia...).

 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu bendrovės „RAIT“ atliktas reprezentatyvus sociologinis tyrimas parodė, jog didžioji dauguma Lietuvos dirbančiųjų nesureikšmina darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir neprieštarautų, jei darbas būtų reguliuojamas laisviau nei šiuo metu.

Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip darbuotojai vertina darbuotojo ir darbdavio santykius, darbo laiko, užmokesčio ar kitas darbo santykių reguliavimo problemas, įvairius darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Kaip rodo apklausos rezultatai, dauguma Lietuvos dirbančiųjų nemano, jog darbo santykiams yra būdingas priešiškumas, t. y. darbuotojai negalvoja, jog darbo įstatymai turi ginti darbuotojų kaip silpnesnės darbo santykių šalies interesus. Dauguma dirbančių Lietuvos gyventojų (68,1 proc.) mano, jog darbo santykių reguliavimas yra skirtas suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 14 proc. mano, kad darbo santykius reguliuojantys įstatymai yra skirti ginti darbdavių interesus ir tik 11,8 proc. įsitikinę, kad gina darbuotojų interesus.

Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik pusė apklaustųjų savo darbo sąlygų gerėjimo šaltiniu mato ne valdžią, griežtesnį reguliavimą ar kontrolę, o darbdavių verslo plėtrą ir finansinės padėties gerėjimą. LLRI nuomone, tokie atsakymai išryškina darbuotojų vertinimą, jog verslo sąlygų gerinimas yra tiesioginis jų gerovės laidas ir darbuotojai palankiai priimtų verslo sąlygų gerinimą.

Apklausa taip pat atskleidė, jog kas trečias darbuotojas mano dirbąs viršvalandžius, už kuriuos jam nemokama. Viršvalandžius nurodė dirbantys po vienodai valstybės sektoriuje ir privačiame sektoriuje dirbančiųjų – 34,3 ir 34,9 proc. Keturi iš penkių dirbančių Lietuvos gyventojų (80,8 proc.) sutiktų dirbti daugiau viršvalandžių ir už tai gauti papildomą atlygį.

LLRI nuomone, darbuotojai neabejotinai siunčia signalą, jog viršvalandžiai yra faktiškai dirbami, nepaisant formalaus draudimo. Jei Darbo kodeksas leistų dirbti viršvalandžius, tai atitiktų ir darbuotojų ir darbdavių interesus: dirbantieji viršvalandžius galėtų pareikalauti papildomai sumokėti už viršvalandinį darbą, kitiems galbūt kiltų motyvacija dirbti daugiau, o darbdaviai „legalizuotų“ formaliai neteisėtai dirbančius darbuotojus ir galėtų lanksčiau planuoti veiklą.

59,6 proc. dirbančiųjų mano, jog darbo laiko reguliavimas nėra toks svarbus, nes jie vis tiek dirba tiek, kiek sutaria su darbdaviu, nors galiojančios Darbo kodekso nuostatos arba nustato darbo laiką, arba paveda dėl jo susitarti kolektyvinėse sutartyse. Iš apklausos rezultatų galima spręsti, kad darbuotojai nepervertina darbo santykius reguliuojančių įstatymų įtakos ir du trečdaliai darbuotojų patvirtina, jog susitarimai dėl darbo laiko nepriklauso nuo įstatyminių, kolektyvinių ar formaliai sudarytų darbo sutarčių.

Respondentų taip pat buvo prašoma įvertinti profsąjungų veiklą. Atsakymai parodė, kad tik 14,9 proc. darbuotojų yra patenkinti profsąjungų atstovavimu jų interesams. Net 56,2 proc. apklaustųjų nepalankiai vertina profsąjungų kaip savo interesų atstovų veiklą: 33,1 proc. teigia, kad profsąjungos yra atitrūkusios nuo darbuotojų, 13 proc. mano, kad profsąjungos paiso savo vadovų interesų, o 10,1 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų galvoja, jog profsąjungos iš esmės negali atstovauti žmonių privačių interesų įvairovei.

LLRI nuomone, toks nepalankus profsąjungų veiklos įvertinimas turėtų kelti rūpesčio ir pačioms profsąjungoms, ir valdžiai, kuri suteikė profsąjungoms plačias galimybes atstovauti visų dirbančiųjų interesams, pavyzdžiui, Trišalėje taryboje. Atsižvelgdamas į prastai darbuotojų vertinamą profsąjungų gebėjimą atstovauti jų interesams, įstatymų leidėjas pirmiausia turėtų panaikinti profsąjungoms suteiktas galias sudaryti kolektyvines sutartis darbuotojų vardu (net ir tų darbuotojų, kurie nėra profsąjungų nariai).

Apklausos metu taip pat išaiškėjo, kad darbuotojai nėra linkę pateisinti darbo santykių pažeidimus. Dirbantys Lietuvos gyventojai labiausiai yra kritiški pažeidimams, kai nemokamas nustatytas minimalus darbo užmokestis, mažiausiai - kai darbo užmokestis mokamas vokeliuose. Mažiausiai kritiškai į darbo santykius reguliuojančių įstatymų pažeidimus reaguoja jauniausi darbuotojai (16-24 amžiaus grupė).

Ši sociologinė apklausa buvo atliekama 2005 m. lapkričio 24 - gruodžio 3 d. Iš viso apklausta 1093 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 74 metų amžiaus. Apklausa buvo vykdoma Omnibuso būdu. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą. Pateikiami tik dirbančiųjų Lietuvos gyventojų atsakymai ir jie reprezentuoja visus dirbančius Lietuvos gyventojus.

2006 m. vasario 14 d. LLRI išplatino 16 Europos valstybėse veikiančių nevyriausybinių organizacijų, dirbančių rinkos ekonomikos srityje, pasirašytą peticiją, raginančią ES institucijas ir  Europos šalių valstybes nares atsižvelgti į akcizų poveikį naujoms valstybėms narėms ir imtis diskusijos dėl akcizų politikos reformos. Peticija pateikta ES valstybių narių vyriausybėms, Europos Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamento nariams.

Peticijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujosioms valstybėms narėms, įsipareigojusioms pasiekti minimalius akcizo mokesčio lygius energetiniams produktams, alkoholiui ir tabakui, ši užduotis tampa  vis sudėtingesnė. „Minimalios akcizo mokesčio ribos buvo peržiūrėtos prieš pat paskutinį ES plėtros etapą – jos buvo pritaikytos prie ES-15 valstybių gyventojų gyvenimo ir pajamų lygio, tačiau tokios ribos pasirodė per aukštos Centrinės ir Rytų Europos valstybių gyventojams,“ – teigiama dokumente.

Nevyriausybinių organizacijų nuomone, akcizo mokestis pats savaime kelia rimtų neigiamų padarinių: vartotojai renkasi pigesnius ir prastesnės kokybės pakaitalus, akcizų administravimas yra brangus, susidarę kainų skirtumai kursto kontrabandą, o dėl akcizų išaugusios kainos skaudžiausiai atsiliepia mažiausias pajamas gaunantiems vartotojams.

Peticijos autoriai teigia, kad dalinio akcizų harmonizavimo nesėkmės atskleidžia  įgimtas mokesčių harmonizavimo ydas: visuomenėms yra užkertamas kelias mokėti mažesnius mokesčius, o vyriausybėms mažėti ir dirbti efektyviau; sumažėja valstybių narių galimybės prisitaikyti prie unikalių socialinių, ekonominių ir geografinių sąlygų; nacionalinės valstybės apsisaugo nuo tarpusavio konkurencijos.

Dokumente nurodoma, kad akcizai sudaro net iki 80 proc. vartotojų mokamos kainos, todėl mokestis stipriai iškraipo rinkos teikiamą informaciją apie produkto pasiūlą ir paklausą, ateities perspektyvas ir poreikius prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Iniciatyvos autorių nuomone, minimalios akcizo mokesčio ribos panaikinimas ir akcizų tarifų sumažinimas yra ilgalaikės priemonės, padėsiančios vartotojui lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.

Europos NVO atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad bendrąją Europos rinką kuria ne vienodi mokesčiai, o vidinė konkurencija ir keturios - prekių, paslaugų, darbuotojų ir kapitalo - judėjimo laisvės. Jie paragino ES valstybių narių vyriausybes, Europos Tarybą, Europos Komisiją ir Europos Parlamentą imtis būtinų žingsnių diskusijai dėl akcizų politikos reformos ir paremti minimalios akcizų tarifų ribos panaikinimą kaip pirmąjį jos žingsnį.