Sveikindami gyventojų pajamų mokesčio (GMP) tarifo sumažinamą nuo liepos 1 d., atstovai ir analitikai iš dvylikos verslo asociacijų ir profesinių sąjungų, inicijuojami Lietuvos laisvosios rinkos instituto, 2006 m. birželio 29 d. išplatino bendrą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir parlamentines partijas, ragindami jau artimiausiu metu sparčiau mažinti darbo apmokestinimą Lietuvoje ir taip stiprinti šlubuojantį šalies konkurencingumą.

Kreipimesi reiškiamas susirūpinimas, kad „darbo apmokestinimas tebėra esminis kliuvinys Lietuvoje kurti gerovę ir kelti Lietuvos įmonių konkurencingumą“. Verslo asociacijų atstovai apgailestauja, kad dėl aukšto apmokestinimo didžioji Lietuvos darbuotojų darbo rezultatų dalis atitenka ne jiems patiems, o dėl „Sodros“ lubų nebuvimo geriausiai apmokamos darbo vietos ir tarptautinių įmonių centrinės ar regioninės būstinės steigiamos ne Lietuvoje, o kaimyninėse valstybėse.

 „Tai neigiamai veikia investuotojų ketinimus investuoti Lietuvoje, darbuotojų gaunamų pajamų augimą ir jų planus dirbti Lietuvoje bei šešėlinio ar pusiau šešėlinio verslo motyvaciją ir galimybes legalizuoti savo veiklą. Taip galiausiai nukenčia Lietuvos ekonomika, o kartu ir visi joje dirbantys, ir ne tik daug uždirbantys, asmenys bei nacionalinis ir socialinio draudimo biudžetai,“ – teigia kreipimosi iniciatoriai.

Verslo ir profsąjungų atstovai yra įsitikinę, jog Lietuvai jau artimiausiu metu būtina toliau mažinti GMP tarifą ir nustatyti „Sodros“ lubas (tiesa, profsąjungos kreipimąsi pasirašė be pritarimo pastarajam siūlymui). Kreipimesi siūloma: sumažinti GMP tarifą iki 20 proc. ne vėliau kaip nuo 2008 m. sausio 1 d.; toliau mažinti ir suvienodinti GMP tarifą - iki 15 proc. ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d., jei 2007 m. ekonomika ir toliau augs bent 5 proc.; nustatyti įmokų „lubas“ „Sodros“ įmokoms ir neimti „Sodros“ įmokų nuo atlyginimo, viršijančio 5 vidutinius darbo užmokesčius – nuo 2007 m. sausio 1 d.

„Dabar yra pats geriausias laikas spartinti pajamų mokesčio mažinimą, nes auganti ekonomika leidžia kompensuoti netgi galimai (nors ne būtinai) mažesnes biudžeto įplaukas, o pats biudžetas gali būti naudojamas efektyviau,“- rašoma kreipimesi.

Kreipimosi autorių teigimu, reikšmingas GMP sumažinimas iki 15 proc. leistų pasiekti esminio pagerėjimo pritraukiant investuotojus; dėl padidėjusių investicijų ir sumažėjusio mokesčio išaugtų darbuotojų pajamos; dėl šešėlinės veiklos legalizavimo ir ekonominės veiklos aktyvumo padidėtų GMP ir „Sodros“ įmokų faktinė bazė, dėl mažesnio neapskaitomų pinigų poreikio padidėtų pridėtinės vertės mokesčio bazė.

Kreipimesi primenama, kad GMP tarifas Lietuvoje išlieka didesnis nei tolesniam mokesčių mažinimui pasiryžusiose kaimynėse Estijoje (23 proc.) ir Latvijoje (25 proc.), kai kuriose sparčiai augančiose naujosiose Europos Sąjungos valstybėse ir šalyse kandidatėse (pvz., Slovakija – 19 proc., Rumunija – 16 proc.) bei šalyse konkurentėse, kurios nėra Europos Sąjungos narės (Rusijoje – 13 proc.). LLRI ir „Deloitte & Touche“ tyrimai rodo, kad ir mažas, ir didesnes pajamas gaunantis darbuotojas Lietuvoje GMP ir „Sodros“ įmokomis yra apmokestinamas daugiau nei kitose regiono ir daugumoje Europos Sąjungos valstybėse.

Kreipimąsi pasirašiusių verslo asociacijų ir profsąjungų atstovai bei analitikai yra pasiruošę prisidėti atsakingoms institucijoms rengiant atitinkamus teisės aktų pakeitimus, skatinti legalią ekonominę veiklą ir propaguoti siūlomą Lietuvos mokesčių darbui mažinimą.

Kreipimąsi pasirašė: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Investuotojų forumas, Tarptautiniai prekybos rūmai ICC Lietuva, Finansų analitikų asociacija, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (be pritarimo „Sodros“ lubų nustatymui), Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ (be pritarimo „Sodros“ lubų nustatymui), asociacija „American Chamber of Commerce in Lithuania“, asociacija „British Chamber of Commerce in Lithuania“.

› Naujas LLRI projektas ir konferencija apie globalizaciją ir laisvą prekybą

 

2006 m. birželį LLRI pradėjo Jungtinės Karalystės finansuojamą projektą „Laisvesnės prekybos įtaka Lietuvos ekonomikai“, kurio tikslas – įvertinti, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai daro laisvesnė prekyba su kitomis šalimis ir išsklaidyti populiarius mitus apie laisvą prekybą ir globalizaciją.

Laisva prekyba ir globalizacija Lietuvoje sulaukia ganėtinai neigiamo vertinimo. Iš dalies tai vyksta dėl spaudimo, kurį posovietinė šalis patiria prisitaikydama prie besikeičiančios aplinkos pasaulyje, o iš dalies taip yra dėl pasaulio mastu vykstančio antiglobalistų judėjimo, kuris nėra svetimas ir Europos Sąjungai. Trūkstant informacijos apie laisvą prekybą apskritai ir apie tai, kaip iš tikrųjų rinkų atvėrimas paspartino Lietuvos ekonomikos augimą, antiglobalistai, interesų grupės ir pasisakantys prieš laisvą verslininkystę apskritai naudojasi šiuo vakuumu diskredituodami laisvos prekybos idėją. Tai savo ruožtu formuoja sprendimų priėmėjų ir žiniasklaidos nuomonę.

Projekto metu LLRI atliks studiją, kurioje bus nagrinėjami mitai, susiję su globalizacija. Šiame darbe bus parodyta, kad Lietuva iš tikrųjų laimi dėl laisvos prekybos, o mitai yra arba visiškai klaidingi, arba Lietuvai negaliojantys.

Šis darbas bus pristatytas rugsėjo 14 d. organizuojamoje konferencijoje “Kaip Lietuvai išgyventi globalioje rinkoje?“, į kurią atvyksta ekonomistas, žurnalistas ir rašytojas iš Didžiosios Britanijos Philippe Legrain, knygos „Open World: TheTruth about Globalisation“ („Atviras pasaulis: visa tiesa apie globalizaciją“) autorius.

2006 m. rugsėjo 29 d. sukanka 125 metai, kai gimė Ludwigas von Misesas, vienas iškiliausių XX a. ekonomistų. Šiai sukakčiai paminėti LLRI rengia Miseso darbams skirtą rašinio konkursą „Laisvės studijos“ ir leidžia antrąjį Miseso knygos „Ekonominė politika“ leidimą.

Rugsėjo 29 d. institutas rengia seminarą Lietuvos jaunimui ir akademijai, kuriame bus plačiau nušviesti Lietuvoje nepelnytai mažai žinomo Ludwigo von Miseso darbai, jo įtaka ir vieta ekonomikos istorijoje. Renginyje LLRI taip pat pristatys Miseso knygą „Ekonominė politika“. Be kita ko, bus paskelbti ir apdovanoti 2006 m. LLRI konkurso „Laisvės studijos“, skirto L. von Miseso darbų analizei, nugalėtojai.

Į LLRI renginį atvyksta ir skaitys paskaitą apie Miseso darbus ir idėjas žinomas JAV ekonomistas dr. Hans Hermann Hoppe, kuris Lietuvoje lankėsi ne vieną kartą ir buvo itin gerai įvertintas studentų ir jaunimo.

2006-06-21 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) organizavo seminarą „Konkurencijos teisė ir jos taikymas Lietuvoje“, kuriame specialistai, teisininkai ir valdžios atstovai diskutavo apie konkurencijos teisės ir jos taikymo būklę bei tendencijas Lietuvoje, ieškota būdų, kaip spręsti su teisės taikymo praktika susijusias problemas, nagrinėta konkurencijos priežiūros institucijų sąveika. Seminare institutas pristatė analizę apie konkurencijos teisės taikymą ir siūlymus dėl jos tobulinimo.

LLRI atlikta analizė rodo, jog konkurencijos politika Lietuvoje yra nukreipta ne tiek naikinti tikrąsias grėsmes konkurencijai, t.y. mažinti valstybės sukurtus apribojimus, kiek modeliuoti rinkos santykius, riboti privačios nuosavybės naudojimą ir privačius susitarimus. Tokia praktika, anot instituto ekspertų, silpnina rinkos ir konkurencijos pamatus. Kaip teigė vienas iš tyrimo autorių LLRI prezidentas dr. Remigijus Šimašius, konkurencijos teisė ir jos griežtas taikymas įmones dažnai stumia priimti netinkamus sprendimus: nesiplėsti, nesijungti, nenaudoti tam tikrų verslo organizavimo formų, nederinti veiksmų tarpusavyje, net kai tai yra būtina. „Verslo sprendimai įmonėse atsiduria po didinamuoju stiklu, tačiau tikrieji apribojimai konkuruoti - valdiškos privilegijos, reguliavimai, įvairūs apribojimai, valstybės parama ir lengvatos - vis dar yra kasdienybė,“ – teigia R.Šimašius.

Atlikęs analizę LLRI siūlo švelninti konkurencijos teisės taisykles ir taip leisti išryškėti efektyviausiems sprendimams rinkoje bei neapkrauti verslo papildoma reguliavimo ir biurokratine našta. LLRI nuomone, ypač svarbu koreguoti atskirų rinkų (pvz., telekomunikacijų, energetikos) išankstinio reguliavimo taisykles, kurios dažnai sukuria tik rinkos iliuziją ir stumia ją į stagnaciją.

 

LLRI analizėje „Konkurencijos teisė ir jos taikymas Lietuvoje“ apžvelgiama ir įvertinama konkurencijos politika, reglamentavimas ir pagrindiniai įgyvendinimo aspektai Lietuvoje. LLRI darbe taip pat nagrinėjama ir apibendrinama Konkurencijos tarybos funkcijos ir jų vykdymo praktika: karteliniai susitarimai, koncentracijos priežiūra, dominuojančių ūkio subjektų kontrolė, rinkos tyrimai ir kt. Analizės pabaigoje pateikiami siūlymai dėl tolesnių konkurencijos reguliavimo raidos principų. Visas darbas publikuojamas LLRI interneto tinklapyje adresu:

http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/analize_konkurencijos_teise_ir_jos_taikymas_lietuvoje/3407.

› LLRI suabejojo Žemės įstatymo pataisų konstitucingumu

Išnagrinėjęs šiuo metu Seime svarstomą Žemės įstatymo pataisų projektą, LLRI padarė išvadą, jog nuostatos, numatančios visuomenės poreikius, kuriems patenkinti galima taikyti žemės paėmimo procedūrą, neatitinka Lietuvos Konstitucijos. 2006-05-25 išplatintame pranešime spaudai ir medžiagoje Seimui LLRI pasiūlė papildomai išnagrinėti šių nuostatų atitikimą Konstitucijai ir jų atsisakyti, o valstybinės socialinės infrastruktūros objektų ir paslaugų nebeplėsti ir toliau tęsti jų išvalstybinimą.

Žemės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo projektas numato, kad greta kitų visuomenės poreikių žemė gali būti paimama ir gyvenamųjų vietovių socialinei infrastruktūrai plėsti, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, komunalinių atliekų tvarkymo objektams, bendram (viešam) naudojimui, įskaitant kapines, bei įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams.

LLRI nuomone, šių tikslų numatymas pažeistų konstitucinį proporcingumo principą ir prieštarautų Konstitucijos nuostatai, jog paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.

Institutas taip pat pastebėjo, jog valstybės ar savivaldybių kuruojami sporto, kultūros, pramogų objektai, t. y. tie objektai, kurie kuriami lygiagrečiai rinkoje teikiamoms paslaugoms, tampa neskaidrumo, politinių spekuliacijų, favoritizmo ir protekcijų židiniais. Dėl šios priežasties suteikti žemės paėmimo galią tokiems poreikiams tenkinti būtų pavojinga, neteisinga ir ekonomiškai nepagrįsta.

Anot LLRI, privati socialinė infrastruktūra lėtai plinta ten, kur veikia valstybės sistema ir institucijos, nes privatūs investuotojai atsargiai žiūri į sektorius, kuriuose gresia potenciali konkurencija su valstybės teikiamomis paslaugomis. LLRI siūlo nebeplėsti valstybinės socialinės infrastruktūros objektų, o toliau tęsti tokių funkcijų išvalstybinimą ar bent jau priartinimą prie privataus verslo principų.

Instituto ekspertai taip pat nurodė, jog žemės paėmimo galimybė ir jos taikymas turi daug nematomos įtakos žmonių pasitikėjimui nuosavybe, teisine sistema, motyvacijai kurtis ir investuoti.

2006-06-07 LLRI surengė seminarą „Kaip spręsti šilumos ūkio problemas: rinka ir administravimas“, kuriame buvo aptartos šilumos ūkio ekonominės problemos, susijusios su šilumos kaina, tiekėjų ir vartotojų santykiais, nagrinėjami valdžios ir verslo bendradarbiavimo modeliai, konkurencijos galimybės ir reguliavimo įtaka šilumos ūkiui, taip pat ieškota būdų, kaip spręsti šilumos ūkio problemas.  Renginyje LLRI pristatė poziciją ir siūlymus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo reguliavimo politikos bei analizę "Kogeneracijos reglamentavimas ir perspektyva Lietuvoje".

LLRI nuomone, siekiant spręsti šilumos ūkyje susikaupusias ir šilumos vartotojus bei tiekėjus varginančias problemas, būtina į šį sektorių įsileisti konkurenciją ir atsisakyti kainų reguliavimo, išankstinio (ex ante) reguliavimo bei kryžminio subsidijavimo politikos. Siekiant, kad konkurencija leistų išryškėti tik geriausiems sprendimams, būtina panaikinti specialiuosius šilumos ūkio planus, o šildymo būdo pakeitimą derinti tik su bendrasavininkiais. LLRI taip pat siūlo tęsti energetikos ir šilumos sektorių privatizavimą (tai turi vykti aiškios reguliacinės aplinkos sąlygomis). Taip pat būtina atsieti socialinę politiką nuo šilumos ūkio sistemos ir netaikyti  pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui, šalinti teisines kliūtis šilumos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, tuo pat metu mažinti neefektyvią paramą atsinaujinančių išteklių energetikai, supaprastinti bendrijų steigimosi ir veiklos reikalavimus bei įteisinti, kad centralizuotas šilumos tiekėjas šilumą tiekia iki ten, kur jis gali ir privalo kontroliuoti patiektą prekę, t.y. iki namo įvado.

LLRI manymu, kogeneracija (bendra šilumos ir elektros gamyba) yra inovatyvus techninis procesas, kuris rinkos sąlygomis tam tikrais atvejais gali būti konkurencingas. Kogeneracija Lietuvoje yra galimai sąlyginai efektyvi, nes mūsų šalyje sutampa elektros ir šilumos vartojimo sezoniškumo pikai. Papildomas kogeneracijos rėmimas ar protegavimas nėra pagrįstas ir tikslingas, todėl institutas siūlo jam nenustatyti jokios paramos ar kvotų, išskyrus kiek tai privaloma pagal ES teisę.

Instituto nuomone, Lietuvos energetikos sektoriuje bendrai ir šilumos ūkyje konkrečiai vyksta ne dereguliavimas, o rereguliavimas. Tačiau siekiant suderinti ilgalaikius ir trumpalaikius interesus ir visose energetikos srityse sudaryti galimybę maksimaliam efektyvumui reikalingas tikras dereguliavimas - kainų, standartų, licencijavimo ir leidimų, teritorijų priskyrimo ir kt. Dereguliavimas atskirtų šį ekonomikos sektorių nuo politinių sprendimų ir nestabilumo. Energetikos sektorius, veikiantis rinkos ir konkurencijos sąlygomis, minimaliai reguliuojamas valstybės, besivadovaujantis ekonomine, o ne politine logika yra saugesnis, lankstesnis ir patikimesnis.

2006-04-25 LLRI surengė konferenciją „Migracijos valdymo strategijos ar tiesiog protingi sprendimai kasdien?“, kurioje pristatė tyrimą ir siūlymus dėl migracijos politikos. Renginyje dalyvavę valdžios, verslo ir NVO atstovai diskutavo apie migracijos priežastis, pasekmes ir įvairių ekonominės politikos krypčių įtaką šiandieniniams gyventojų apsisprendimams išvykti ir rytojaus sprendimams sugrįžti. Konferencijoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimiems valdžios sprendimams ir požiūriui į migraciją.

LLRI ekspertai mano, jog Lietuvos valstybės institucijos turėtų ieškoti ne nepasiekiamos panacėjos nuo migracijos, o sudaryti sąlygas dirbantiesiems kuo greičiau gauti didesnes pajamas Lietuvoje. LLRI nuomone, neįmanoma identifikuoti ir nustatyti baigtinio migracijos priežasčių sąrašo, nes  žmonės skirtingai vertina tas pačias socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas aplinkybes ir skirtingai į jas reaguoja. Instituto ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tik dalis veiksnių, darančių įtaką migracijos sprendimams, yra valdžios kompetencijos ribose ar yra valdžios priemonėmis paveikūs.

LLRI ekspertai siūlo Lietuvos valdžios institucijoms nekelti politinio tikslo visomis įmanomomis priemonėmis stabdyti emigraciją, o vertinti ją kaip asmeninės laisvės siekti savo gerovės išraišką. Atsižvelgdama į tai, kad patys migrantai svarbiausia išvykimo priežastimi nurodo mažas pajamas ir nedarbą, o valstybinis darbo ir jo mainų reguliavimas šiuo metu itin intensyvus, Lietuvos Vyriausybė didžiausią dėmesį turėtų skirti ekonominių migracijos priežasčių šalinimui.

Konkrečios priemonės gyventojų galimybėms gauti didesnes pajamas turėtų būti: sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 15 proc., panaikinti socialinį mokestį, neįvesti naujų mokesčių, sudaryti sąlygas darbuotojui ir darbdaviui dėl darbo laiko, darbo užmokesčio ir kitų sąlygų susitarti individualiai, mažinti kolektyvinių sutarčių privalomumą, lengvinti bendrą administracinę verslo naštą (licencijos, leidimai ir kontroliuojančių institucijų kiekis).

LLRI taip pat siūlo kuo skubiau baigti žemės nuosavybės restitucijos procesą, reformuoti teritorijų planavimą ir savininkui suteikti pagrindines galias spręsti dėl savo nuosavybės naudojimo atsižvelgiant į kaimynų interesus, nes šios problemos stabdo investicijų atėjimą į Lietuvą.

LLRI atkreipia dėmesį, kad problemos švietimo sistemoje taip pat daro įtakos migracijai, todėl ragina aukštajame moksle sukurti sąlygas, kai viešai gaunamos švietimo paslaugos gavėjas moka ir žino tikrąją paslaugos kainą, sudaryti nediskriminacines sąlygas privatiems ir valstybiniams paslaugos teikėjams ir švietimo finansavimą grįsti krepšelio, o ne instituciniu principu. 

LLRI tyrimas „Migracija: pagrindinės priežastys ir gairės pokyčiams“ prieinamas LLRI interneto tinklapyje (skiltyje „Darbo santykiai“ | Analitiniai darbai).

Lietuvos laisvosios rinkos institutas inicijavo peticiją prieš Europos Komisijos pastangas kurti Bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę ES (BKPMB), kurią 2006 m. balandžio 11 d. pasirašė ir išplatino 30 Europos ekonomikos tyrimų institutų iš senųjų ir naujųjų ES šalių narių.

Šia peticija grupė nevyriausybinių organizacijų reagavo į balandžio 4 d. Europos Komisijos pateiktą ataskaitą apie Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimą Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) kūrimo srityje. Grupė dešiniosios pakraipos institutų iš įvairių Europos šalių pasirašė peticiją, raginančią visas ES šalis nares priešintis žalingai pelno mokesčio vienodinimo iniciatyvai, ir įspėjo ES institucijas, kad BKPMB įkūrimas pakirs euro zonos konkurencingumą globalioje ekonomikoje, sukurs didelių prisitaikymo kaštų visoms įmonėms be išimčių ir apskritai nepadės siekti mokesčių harmonizavimui keliamų tikslų.

Atsižvelgdami į tai, kad BKPMB nauda yra abejotina, o trūkumai akivaizdūs, peticijos iniciatoriai paragino Europos visuomenę imtis atitinkamų veiksmų. ES valstybės narės kviečiamos nepalaikyti pelno mokesčio bazės harmonizavimo idėjos ir tolimesnių darbų, kuriant ES valstybių mokestinį kartelį. Harmonizavimą propaguojančios didelių mokesčių valstybės kviečiamos imtis praktinio harmonizavimo veiksmų - priartinti savąsias mokesčių sistemas prie ekonominį augimą skatinančių konkurencingesnių mokesčių sistemų. Verslo struktūros savo ruožtu raginamos atkreipti dėmesį, kad pelno mokesčio bazės harmonizavimas neišspręstų ir netgi nesukurtų prielaidų išspręsti nacionalinių pelno mokesčio trūkumų (kurių netrūksta visose valstybėse – narėse), bet sukurtų naujus administravimo kaštus, todėl kviečiamos nepalaikyti pelno mokesčio bazės harmonizavimo idėjos ir viešai pareikšti savo poziciją dėl pelno mokesčio bazės harmonizavimo.

Peticija įteikta Europos Komisijai, Tarybai, Europos parlamentui bei nacionalinėms vyriausybėms ir atsakingoms valdžios institucijoms.

Šioje srityje LLRI yra parengęs analitinę medžiagą „Pelno mokesčio bazės harmonizavimas ES“, kurioje išsamiai nagrinėjama, kas yra mokesčio harmonizavimas, jo tikslų įgyvendinamumas ir galimi planuojamo pelno mokesčio bazės harmonizavimo ES padariniai. Šis darbas taip pat yra parengtas anglų k. ir buvo pristatytas ES institucijoms kartu su peticija.

Šiuo metu vyksta tolesnis BKPMB projekto rengimas Europos Komisijoje. Tikėtina, jog šios idėjos šalinininkų ir priešininkų laukia ilga kova dėl jos įgyvendinimo. Kaip leidiniui „European Voice“ teigė Danijos finansų ministras Gerrit Zalm, paklaustas apie galimą šios idėjos įgyvendinimo laiką, „tikrai ne per artimiausius 10 metų, ir aš esu optimistas“.

2006-04-11 surengtoje spaudos konferencijoje LLRI pristatė 17-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių 2005 m. Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimai ir patikslintos prognozės 2006-iesiems.

2006 m. sausio ir vasario mėnesiais LLRI atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos ūkio augimas 2005–2006 m. išlieka stabilus ir kiek spartesnis nei tikėtasi. Lietuvos ekonomikos raidos rodikliai tebėra palyginti aukšti, užsienio prekyba auga, įmonių padėtis gerėja, taip pat sparčiai gerėja ir namų ūkių finansiniai rodikliai.

Šiame tyrime akcentuojama besikeičianti darbo rinkos situacija: rinkos dalyviai kur kas daugiau (13 proc.) kėlė darbo užmokesčio rodiklius 2005–2006 m., o nedarbo skaičius tuo pat metu labai pastebimai – beveik penktadaliu – mažino. Tokie itin staigūs vertinimų pokyčiai rodo jų susirūpinimą dėl emigruojančios darbo jėgos ir dėl aštrėjančios konkurencijos darbo rinkoje. Kilęs darbo užmokestis, kartu su gausiai didinamomis socialinėmis išmokomis ir užsienyje dirbančiųjų į Lietuvą siunčiamomis pajamomis, pastebimai gerina namų ūkių finansinę situaciją. Deja, darbo atlygio kilimas ir ekonomikos plėtra kol kas dar netapo tais faktoriais, kurie stabdytų emigraciją.

Didesnių pajamų skatinami vartojimas ir vidaus rinkos plėtra lėmė bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimą 2005 m., tačiau, kita vertus, spartus vartojimo augimas prisidėjo ir prie kainų kilimo, kurios pastaraisiais metais didėja pastebimai sparčiai. Pesimistiškiau nuteikia ir nemažėjanti šešėlinė ekonomika, didelė mokesčių našta, mažos investicijos, nemažėjanti emigracijos banga ir migracijos politikos nebuvimas, taip pat strateginio planavimo ekonomikos politikoje trūkumas. Visa tai gali neigiamai paveikti ekonomikos augimą ir turėti neigiamų pasekmių ateityje.

17-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavo 51 ekspertai. Tyrimą rėmė „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“, „Kappa Packaging Baltic“, „PZU Lietuva” ir VST.

Minėdamas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvejų metų sukaktį, 2006-05-12 Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kartu su partneriais - tarptautiniu paramos fondu „Euroregionas Livonija-Baltija“ ir Friedricho Naumanno fondu, surengė konferenciją „Baltijos šalys Europos Sąjungoje: dvejų metų patirtis ir perspektyvos“.

Šiame tarptautiniame renginyje Baltijos valstybių ir kaimyninių ne ES šalių narių atstovai aptarė Baltijos valstybių patirtį ES per dvejus narystės metus ir diskutavo apie naujas galimybes svariau atstovauti savo interesams bei galimas grėsmes. Konferencijoje šių šalių politikai, ekspertai, visuomenės veikėjai, politologai ir verslininkai taip pat aiškinosi, kaip prisidėti prie efektyviausių Baltijos šalių veiksmų siekiant geriausių narystės Europos Sąjungoje rezultatų

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Jungtinės Karalystės ambasadorius Colin Roberts, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas dr. Ramūnas Vilpišauskas, Latvijos atstovė Europos parlamente Inese Vaidere, Lietuvos atstovas Europos Parlamente dr. Eugenijus Gentvilas, Estijos parlamento, Tartu universiteto, Lietuvos ir Latvijos pramonininkų konfederacijos atstovai.

 

2006-05-11 Lietuvos laisvosios rinkos institutas organizavo apskritojo stalo diskusiją "Sėkmingi e. valdžios paslaugų pavyzdžiai", kurioje Lietuvos valdininkai, politikai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai bei ekspertai  diskutavo apie e. valdžios paslaugų teikimą Lietuvoje: ar šiuo metu jau yra įdiegtos visos e. valdžios paslaugos ar vis dėlto tokių paslaugų Lietuvoje apskritai dar nėra, kokie yra geriausi e. valdžios praktikos ir sėkmingų e. valdžios projektų pavyzdžiai? Šiais ir kitais klausimais LLRI renginyje diskutavo e. valdžios paslaugų teikėjai – Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Statistikos departamento atstovai, bei tokių paslaugų įgyvendintojai – privačių IT kompanijų atstovai.

Renginys buvo vykdomas LLRI ir UNESCO Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių vadybos centro (TŽC) projekto „E. valdžios Lietuvoje būklė ir perspektyvos“ rėmuose, kurį finansuoja korporacija „Microsoft“. Projekto metu LLRI ir TŽC atliks išsamų elektroninės valdžios padėties tyrimą, kuris padės įvertinti šiuo metu viešajame sektoriuje teikiamų paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje, jų kokybę, plėtros perspektyvas. Tyrimo rezultatų pristatymas numatytas 2006 m. lapkričio - gruodžio mėn.

2006-06-12 - Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimo į Lietuvos teisę sistemoje trūksta galimybių tinkamai atsižvelgti į Lietuvos visuomenes interesus, svarbūs pasirinkimai tarp alternatyvų priimami konvejeriu ir  be detalesnio viešumo, pasitaiko manipuliavimų ES teise, priimami nepagrįstai griežti sprendimai. Be to, ES teisės normų perkėlimas kenčia nuo tų pačių problemų kaip ir nacionalinių teisės aktų kūrimas – stinga viešumo, nėra poveikio vertinimo, gausu svarbių sprendimų, priimamų žemos teisines galios teises aktu.

Tokią išvadą padarė Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su partneriais Lietuvos advokatūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, dienraščiu „Verslo žinios“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacija atlikę ES teisės perkėlimo stebėjimo akciją.

Projekto dalyviai pastebėjo, kad perkeliant ES teisę į Lietuvos įstatymus pasitaiko visuomenės klaidinimo ir nežinojimo atvejų. Pavyzdžiui, neretai Lietuvos įstatymo rengėjai ar interesų grupės dangstosi būtinybe suderinti nacionalinį teisės aktą su ES teise, kai pastaroji to apskritai nereikalauja, kai remiamasi tik rekomendacinėmis nuostatomis, valstybių praktika ar ekspertų vertinimais arba kai perkeliamos nuostatos sudaro tik dalį įstatymo projekto. Tuo remiamasi griežtinant naujas naudotų automobilių atitikties taisykles ar draudžiant rūkyti restoranuose, kavinėse ar baruose, nors ES teisė visiškai to nereikalauja.

Akcijos rengėjai siūlo prie kiekvieno teisės projekto straipsnio skelbti konkretų direktyvos straipsnį, kad būtų išvengiama manipuliacijų ES teise ir neaiškumo, kuris straipsnis įgyvendina konkrečią direktyvos nuostatą.

Iniciatyvos autoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad daugiau nei pusė ES direktyvų nuostatų perkeliama žemos teisinės galios teisės aktais - ministerijų įsakymais. Tokia praktika kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Konstitucijai. Konstitucinis teismas išaiškino, jog „nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai,“ galima tik įstatymais. Tik maža dalis perkeltinų ES teisės normų pereina demokratiškai išrinkto Seimo filtrą, su viešų diskusijų ir kontrolės galimybėmis. Specialistų nuomone, svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos Seimo statuto nuostatos, jog kartu su įstatymo projekto aiškinamuoju raštu būtina pateikti visuomenei perkeliamų direktyvų ir teisės aktų projektų atitikties lenteles.

Projekto organizatoriai taip pat pastebėjo, kad neretai direktyvos perkėlimo alternatyvos lieka siaurame specialistų rate, o sprendimo motyvai ir iškelti variantai lieka nežinomi. Jie ragina įpareigoti institucijas identifikuoti svarbiausias alternatyvas, pateikti argumentus, kodėl pasirinktas vienas ar kitas reguliavimas, juos pridėti prie nacionalinio teisės akto projekto, ekonomikai reikšmingas nuostatas aptarti su verslo bendruomene ir paviešinti.

Akcijos dalyviai apgailestauja, kad Lietuva, galėdama pasirinkti griežtesnį ar liberalesnį ES teisės perkėlimo variantą, ne visada pasirenka besistiebiančiai ekonomikai ir daugumai Lietuvos gyventojų tinkamiausias alternatyvas, o linksta „apsidrausti“ ir priima griežtesnį reguliavimą ar pasiduoda įvairių interesų grupių spaudimui. Pavyzdžiui, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nepagrįstai susiaurino ES direktyvos suteikiamas galimybes, kaip gauti vartotojo sutikimą tiesioginės rinkodaros žinutėms siųsti, o tai sudaro nepagrįstų sunkumų vartotojams ir verslui. Įmonės buvo bereikalingai įpareigotos informuoti valdžios institucijas apie įvežamus kosmetikos gaminius derinantis prie Direktyvos 95/35/EEB. Griežtesni nei ES direktyvų reikalavimai įtvirtinti ir Darbo kodekse, reglamentuojančiame darbo laiko klausimus.

Projekte dalyvavę verslo analitikai ir praktikai teigia, kad pasirenkant alternatyvas tinkamas dėmesys turi būti skirtas proporcingumo kriterijui – ar griežtesnis reikalavimas būtinas, ar jis tinkamas pasiekti numatytų tikslų ir kokią administracinę naštą jis uždės Lietuvos gyventojams ir verslui.

Projekto metu taip pat aptikta, jog pasitaiko neteisingų direktyvų perkėlimo atvejų, kai neperkeliamos visos būtinos nuostatos arba jos perkeltos neteisingai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad valstybei narei neteisingai įgyvendinus ES teisę, Europos Komisija gali pareikalauti pasiaiškinti, kodėl valstybė nevykdo savo įsipareigojimų.

Akcijos autoriai primena, kad Lietuva greičiausiai iš visų šalių narių perkelia ES direktyvų reikalavimus į nacionalinę teisę. Iki šiol ji laiku nėra įgyvendinusi tik 6 direktyvų (0,4 proc. visų reikalaujamų įgyvendinti).

Su ES teisės perkėlimo stebėsenos išvadomis ir konkrečiais netinkamo ES teisės perkėlimo pavyzdžiais galima susipažinti LLRI interneto tinklapyje www.lrinka.lt (Teisėkūra | Analitiniai darbai).

2006-06-12 | LLRI išanalizavo šiuo metu Seime svarstomą Metrologijos įstatymo projektą ir savo išvadose Seimui atkreipė dėmesį, kad minėtas įstatymo projektas numato kur kas griežtesnį reglamentavimą, nei to reikalauja ES teisė. Jis nepagrįstai plečia teisės aktų taikymo objektų sąrašą, o tai taptų kliuviniu Lietuvos įmonėms ir mažintų jų konkurencingumą. LLRI dar kartą pabrėžė, jog būtina užtikrinti, kad ES teisės aktai į Lietuvos teisę būtų perkeliami tinkamai, nebūtų nepagrįstai plečiamas teisės aktų taikymo objektų sąrašas ir taip įteisinamas nepagrįstas tam tikrų veiklos sričių valstybinis reguliavimas.

2006-06-02 | Tęsdamas veiklą ekonominės veiklos reguliavimų ir sveikatos apsaugos srityse, Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko Farmacijos įstatymo projekto ekspertizę ir pateikė Seimui išvadas dėl farmacinės veiklos vadovų kvalifikacijos ir vaistų platinimo gyventojams ribojimo. 

LLRI pasiūlė atsisakyti projekto nuostatos, reikalaujančios, kad farmacinę veiklą vykdančių įmonių vadovai turėtų vaistininko kvalifikaciją, nes vadovas nėra tas asmuo, kuris tiesiogiai bendrauja su klientais. Tai matyti iš įstatyme apibrėžtų farmacine veikla užsiimančios įmonės vadovo funkcijų ir pareigų. Vadovo pareigos yra farmacine veikla užsiimančios įmonės veiklos organizavimas. Instituto nuomone, toks apribojimas užsiimti ūkine veikla (verslu) neprisidėtų prie farmacinę veiklą vykdančių įmonių veiklos kokybės, be to, pažeistų Konstitucijos 46 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, jog asmenys turi ūkinės veiklos, iniciatyvos laisvę bei teisę pasirinkti verslo formą.

Išnagrinėjęs projekto nuostatas dėl vaistų platinimo gyventojams, LLRI atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis jomis visus vaistus gyventojams parduoti galės tik vaistinės. Tačiau, anot instituto,  visiškai nebūtina reikalauti, kad nereceptiniais vaistais (kurie nesukelia tiesioginio ar netiesioginio pavojaus žmogaus gyvybei ir sveikatai) turi prekiauti tik vaistinės. Todėl LLRI pasiūlė jame įtvirtinti nuostatą, kad teisę platinti nereceptinius vaistus gyventojams ir įmonėms, neturinčioms leidimo farmacinei veiklai, turi fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaistų laikymo ir pasenusių vaistų naikinimo sąlygas.

2006-05-22 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išplatino poziciją dėl tolimesnių ekonominės politikos priemonių paaiškėjus, kad euras Lietuvoje nuo 2007 m. nebus įvestas, kurioje paragino Lietuvos valstybės institucijas nesiimti dirbtinų veiksmų infliacijai stabdyti, bet pasiūlė mažinti biudžeto išlaidas.

LLRI nuomone, siekdama mažesnės infliacijos, Lietuvos Vyriausybė gali, pirma, paveikti  rinkoje esančias kainas netiesiogiai ir, antra, savo išlaidas sumažinti tiesiogiai.

Bendrą rinkos kainų lygį Vyriausybė gali veikti tik gerindama konkurencijos sąlygas, nes tik konkurencija pajėgi pažaboti kainų augimą. Tai Vyriausybė gali daryti atverdama monopolines bei proteguojamas rinkas ir mažindama biurokratijos bei mokesčių naštos sukurtus barjerus.

Vyriausybė gali tiesiogiai paveikti kainų lygį mažindama išlaidas valstybės funkcijoms atlikti, mažindama subsidijas-paramą-kofinansavimą iš biudžeto, nedidindama iš biudžeto finansuojamų sričių darbuotojų darbo užmokesčio, nedidindama reguliuojamų kainų (energetikos, transporto, sveikatos apsaugos paslaugų įkainių). Nuoseklia politika Vyriausybė gali skatinti mažiau energijos ištekliams imlią ekonomiką – visų pirma mažindama subsidijas ir mokesčių lengvatas energijos vartotojams – ir taip sumažinti infliacijos lygio jautrumą naftos kainoms.

LLRI palaiko Lietuvos Vyriausybės poziciją dirbtinai nemažinti reguliuojamų kainų siekiant patenkinti Mastrichto infliacijos kriterijų. Tačiau, LLRI įsitikinimu, Vyriausybė nepakankamai išnaudoja fiskalines priemones tiek infliacijai mažinti, tiek siekiant ilgalaikio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo.

LLRI ekspertų teigimu, biudžeto deficito panaikinimas ir taupesnis mokesčių mokėtojų lėšų naudojimas yra ne tik priemonė patenkinti vieną ar kitą ES kriterijų, bet ir būtinybė ilgalaikei ekonomikos plėtrai Lietuvoje. Tas pats pasakytina ir apie ES finansinę paramą. Turėjusios sumažinti struktūrines problemas, ES skiriamos lėšos šiandien didina valstybės tiesioginę paramą verslui ir brangina visus išteklius rinkoje, taip iškraipoma konkurencija ir didindama infliacija. ES finansinė parama turi būti skirta struktūrinėms reformoms ir projektams, leisiantiems sukurti konkurencines rinkas tose srityse, kur šiandien ji smarkiai apribota (sveikatos apsauga, švietimas, energetika).

LLRI pabrėžia, kad nors euro neįvedimas Lietuvoje nuo 2007 m. reiškia praleistas tam tikras galimybes, jis neturėtų užgožti pagrindinio ekonominės politikos siekio – sudaryti sąlygas ilgalaikiam Lietuvos įmonių konkurencingumui. Prielaidos šiam siekiui įgyvendinti – valiutų valdybos modeliu paremta monetarinė politika, griežta fiskalinė politika, privačia nuosavybe ir rinkos santykiais paremta ekonomika, verslui palanki mokestinė ir reguliacinė aplinka - nepriklauso nuo Briuselio simpatijų ir vertinimų ir yra visiškoje Lietuvos politikų kompetencijoje.

LLRI atlikti skaičiavimai rodo, kad 2006 m. laisvės nuo mokesčių diena Lietuvoje nutolo ir išaušo tik gegužės 11 d. 2006 metais Lietuvos gyventojai, verslo įmonės ir organizacijos turėjo dirbti 131 dieną, kad išlaikytų valdininkiją ir valstybės tebevaldomas sritis – sveikatos ir socialinę apsaugą, švietimą, krašto apsaugą, policiją.

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo paties ir savo šeimos gerovei. Tai yra santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus.

LLRI mokesčių naštą skaičiuoja kaip visų prognozuojamų valstybės mokestinių pajamų ir bendrojo nacionalinio produkto santykį, remdamasis pasaulyje pripažinta metodika. Ji naudojama apskaičiuojant laisvės nuo mokesčių dieną JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Apskaičiuojant mokesčių naštą pagal šią metodiką nėra įtraukiamos piniginės išlaidos ir laiko sąnaudos, susijusios su mokesčių administravimu, bei valstybės skolinimasis, kuris Lietuvoje kasmet didėja ir gali virsti mokesčių našta ateityje.

Šiemet laisvės nuo mokesčių diena ateina net 6 dienomis vėliau nei 2005 m. Tokį mokesčių naštos padidėjimą lėmė 2,5 mlrd. litų didesnės nei pernai nacionalinio biudžeto pajamos iš mokesčių, augantys Socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondai, taip pat lėčiau nei mokesčiai didėjęs bendrasis nacionalinis produktas. Mokesčių našta, apskaičiuota kaip mokestinių pajamų ir bendrojo nacionalinio produkto santykis, 2006 metais sudarys 35,9 proc., palyginti su 34 proc. praėjusiais metais.

LLRI laisvės nuo mokesčių dieną pradėjo skaičiuoti 1993 metais. Nuo tada ji gana sparčiai tolo, o po 1998 metų mokesčių naštos augimo tempas sulėtėjo. Jei 1993 metais laisvės nuo mokesčių diena atėjo balandžio 13 dieną, tai 1995 metais – jau balandžio 27 dieną, 1998 metais – gegužės 13 dieną, 1999 ir 2000 metais – gegužės 16 dieną. Nuo 2001 metų laisvės nuo mokesčių diena ėmė artėti - gegužės 15-oji, 2002 metais – gegužės 4-oji, 2003 metais – gegužės 3-ioji. 2004 metų nutolusi - gegužės 8-oji, 2005 m. ji vėl priartėjo – gegužės 5-oji, o šiemet ir vėl beveik savaite tolsta.

2006-05-09 įvykęs visuotinis jungtinis LLRI dalininkų ir tarybos susirinkimas išrinko Remigijų Šimašių naujuoju LLRI prezidentu. Socialinių mokslų daktaras Remigijus Šimašius institute dirba jau vienuolika metų. Nuo 2004 m. gegužės jis ėjo LLRI viceprezidento pareigas ir vadovavo instituto analitikų komandai. R. Šimašius yra fundamentaliosios ekonomikos ir teisės teorijos žinovas, pelnęs pripažinimą ne tik Lietuvos, bet ir užsienio auditorijose.

2002 m. R. Šimašius apsigynė disertaciją Lietuvos teisės universitete tema „Teisinis pliuralizmas“, kurioje, kaip ir kituose jo darbuose, yra integruotos ekonomikos, teisės ir sociologijos mokslo žinios. R. Šimašius yra aktyvus teisininkų bendruomenės narys, dėsto Vilniaus universitete, yra žurnalo „Teisės problemos“ redakcinės kolegijos pirmininkas.

Dėl vadovavimo Lietuvos laisvosios rinkos institutui Remigijus Šimašius atsistatydino iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, kurios nariu buvo nuo 2000 m. Prašymą nutraukti jo kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario įgaliojimus R. Šimašius įteikė 2006 m. gegužės 5 d.

R. Šimašius keičia Ugnių Trumpą, vadovavusį institutui nuo 2001 m. lapkričio vidurio iki š.m. balandžio vidurio.

Šešioliktus metus aktyviai veikiantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra laisvosios rinkos idėjų sklaidos lyderis Lietuvoje ir viena seniausių dešiniosios pakraipos nevyriausybinių organizacijų visoje Europoje. LLRI taip pat buvo pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje įsteigta privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, teikianti nepriklausomą ekonominės politikos analizę ir rekomendacijas. Kitaip nei didžioji dauguma tokio pobūdžio institucijų visame pasaulyje, LLRI buvo įsteigtas vien privačios iniciatyvos dėka – penkių ekonomikos aspirantų ir jiems vadovavusio profesoriaus K. Glavecko. LLRI remia privatūs asmenys, įmonės, tarptautiniai fondai ir organizacijos.

2006-06-02 savaitraštis "Laikas“ išspausdino Jūratės Nedveckaitės straipsnį „Institutų daug, naudos mažai“, kuriame analizuojama mokslo institutų veikla Lietuvoje, nemažai dėmesio skiriama Lietuvos laisvosios rinkos instituto darbui.

Kaip rašo straipsnio autorė, Lietuvoje priskaičiuojama per 100 įvairių institutų. Vieni veikia bent iš dalies finansuojami valstybės, kiti – kaip nevalstybinės organizacijos, išlaikomos tam tikrų Lietuvos ir užsienio fondų. Tokių, kurie matomi visuomenėje ir verda ne tik savo sultyse kurdami visuomenei naudingą produktą, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, o besigilinančiųjų į mikroekonomikos ar makroekonomikos klausimus – pakaktų ir vienos rankos.

Žurnalistės teigimu, „jaunasis LLRI pralenkė ir ekonomikos žilagalvių įsteigtą Ekonomikos institutą. Galėtume daryti išvadą, kad tinkamos atsvaros laisvosios rinkos idėjas propaguojančiam institutui Lietuvoje nėra...“