2006 m. rugsėjo 29 d. sukajo 125 metai, kai gimė Ludwigas von Misesas, vienas iškiliausių XX a. ekonomistų ir socialinių filosofų. Šiai sukakčiai paminėti, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) rugsėjo mėnesį išleido ir pristatė 2-ąjį L. von Miseso knygos „Ekonominė politika. Mintys šiandienai ir rytdienai“ leidimą, surengė seminarą „Ludwig von Mises: Lietuvoje dar neatrastas ekonomikos genijus“ bei organizavo rašinio konkursą „Laisvės studijos“, skirtą L. von Miseso darbų analizei.

Ludwigo von Miseso knyga „Ekonominė politika“ yra parengta jo Argentinoje 1958 m. skaitytų paskaitų pagrindu. Joje pateikiamos šešios paskaitos kaskart „užkabina“ vis nauju aspektu, kuris toli gražu nėra istorinis. Taiklūs didžiojo austrų ekonomikos mokyklos atstovo Miseso pastebėjimai apie konkurenciją, atlyginimų skirtumus skirtingose šalyse, valstybės paramą kultūrai, valstybės reguliavimą, apsaugantį nuo neprotingo žalingų produktų vartojimo, valstybės kišimasis į rinką, atskleidžia, kad diskusijos šiandien išliko tos pačios, kaip ir prieš pusšimtį metų. Tačiau, kaip pabrėžia pats ekonomistas, kai kurios klaidos kartojamos kopijuojant jas dar nuo Senovės Romos imperijos laikų, atvedusių ją į dekadansą ir žlugimą

Ludwig von Mises knyga „Ekonominė politika“ – tai ne šiaip pastabos apie ekonominę politiką, o plačiajai auditorijai suprantama ypač gilios ekonominės politikos analizės versija. Tai, ką teigia Ludwigas von Misesas, yra paremta didžiule teorine analize, o už kiekvieno tarsi netyčia išsprūdusio pavyzdžio glūdi ne tik daugybė kitų pavyzdžių, bet ištisa ekonomikos teorija. Šia prasme knyga gali atstoti daugybę kitų šios tematikos leidinių.

Austrų kilmės ekonomistas Ludwigas von Misesas (1881-1973) įspėjo apie socializmo pavojų, parodė jo loginį prieštaringumą ir išpranašavo neišvengiamą ekonominį krachą. Įdomu tai, jog Misesas įstojo į Vienos universitetą studijuoti teisės ir tyrinėti ekonominės istorijos kaip kairuolis intervencionistas. Tačiau čia jo išklausytos žymiausių austrų ekonominės mokyklos atstovų paskaitos ir seminarai nulėmė jo mokslines nuostatas, leido greitai įveikti tais laikais visuotinį žavėjimąsi marksizmo ir valstybinio ekonomikos reguliavimo idėjomis.

Misesas išplėtojo austrų ekonomikos mokyklos teoriją, pritaikė ją naujoms sritims, tvirčiau pagrindė metodologinio individualizmo ir dedukcinius metodus ekonomikoje bei parodė naujas jų taikymo ekonomikoje galimybes, tapo alternatyvios socializmui teorijos – liberalizmo – propaguotoju, iki gyvenimo pabaigos tvirtai besilaikiusio savo linijos ir subūrusio aplink save nemažai gabių pasekėjų.

Oficialus Miseso pripažinimas atėjo pernelyg vėlai: pirmąjį garbės vardą Amerikoje jis gavo tik 1962 m., pradėjęs devintąjį savo gyvenimo dešimtmetį. Ludwigas von Misesas mirė 1973 m. spalio 10 d., eidamas 92-uosius metus, visgi nesulaukęs tos jo idėjų pripažinimo bangos, kuri prasidėjo po 1973 m. ekonominės krizės, palaidojusios jo pagrindinio oponento – J. M. Keyneso – makroekonominę teoriją ir 1974  m. žymiausiam Miseso mokiniui Friedrichui von Hayekui gavus Nobelio premiją už jų kartu plėtotus darbus paaiškinant verslo ciklų prigimtį.

Knygos „Ekonominė politika“ leidybą finansavo įmonės ir asmenys – AB bankas „Hansabankas“, Gintautas Monkevičius ir UAB „Vilniaus rentinys“. Knygą išleido leidykla „Eugrimas“, ji platinama „Vagos“ knygynuose.

125-osioms L. von Mises gimimo metinėms paminėti rugsėjo 29 d. LLRI taip pat surengė seminarą „Ludwig von Mises: Lietuvoje dar neatrastas ekonomikos genijus“. Jame pagrindinį pranešimą apie Miseso darbus ir idėjas skaitė žinomas Vokietijos ir JAV ekonomistas prof. Hans Hermann Hoppe - vienas ryškiausių šiuolaikinio libertarizmo ir austrų ekonominės mokyklos atstovų, knygos „Democracy: the God that Failed“ autorius. Šiai sukakčiai paminėti, šiemet LLRI taip pat organizavo rašinio konkursą „Laisvės studijos“, skirtą Mises darbų analizei. Konkurso nugalėtojai paskelbti ir apdovanoti minėtame seminare.

 

2006 m. rugsėjo 29 d. vykusiame Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) seminare „Ludwig von Mises: Lietuvoje dar neatrastas ekonomikos genijus“ buvo paskelbti ir apdovanoti LLRI rašinio konkurso „Laisvės studijos“ nugalėtojai. Šių metų konkursas, kurio prizinis fondas – 6000 litų, buvo skirtas iškiliaus XX a. ekonomisto ir filosofo Ludwigo von Miseso 125-osioms gimimo metinėms paminėti.

1-osios vietos laimėtoju vertinimo komisija išrinko Povilo Lastausko (Vilniaus universitetas) darbą „Mokslo padėties Lietuvoje analizė, plėtojant Ludwigo von Miseso laisvosios rinkos principus, arba Contra absurdum“ (3000 litų). 2-osios vietos prizas, 2000 litų, skirtas Tomui Sinicki (Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje) už darbą „Critical Appraisal of Bachelor Taxation Plan“. 3-ioji vieta atiteko Dalios Lašaitės (Lozanos universitetas Šveicarijoje) rašiniui „Inflation in the 21st Century: Application of Ludwig von Mises Ideas“ (1000 litų).

Antros vietos laimėtojas Tomas Sinicki, žinomos roko grupės „Gravel“ lyderis, po konkurso prisidėjo populiarinant LLRI rašinio konkursą jaunimo žiniasklaidoje.

Komisijos nariai taip pat nusprendė išskirti ir apdovanoti LLRI knygų rinkiniu šiuos konkurso dalyvius už įdomias idėjas ir paskatinimo vertas pastangas analizuoti ir taikyti Miseso darbus: Milda Aksamitauskienė, darbas „Pokalbis apie laisvę“, Artūras Gelusevičius, darbas „Laisvė ir tvarka“ bei Eglė Grendienė, darbas „Intervencionizmo pasireiškimas Lietuvoje“.

LLRI rašinio  konkurso „Laisvės studijos“ organizuojamas jau trečius metus iš eilės. Jo tikslas – skatinti studentus ir jaunimą nagrinėti laisvės idėjas ir galimybes jas įgyvendinti šiandieninėje visuomenėje. Šiemet konkursui dalyviai buvo kviečiami susipažinti su L. von Miseso darbais ir parašyti esė, kuriame būtų atspindėtos, plėtojamos, taikomos ar polemizuojamos idėjos, išreikštos Ludwigo von Miseso darbuose. Konkursui buvo pateikti devyni darbai iš Lietuvos ir kitų šalių.

Kitų metų konkursas bus skelbiamas 2007 metų pradžioje.

125-osioms L. von Mises gimimo metinėms paminėti LLRI taip pat išleido ir seminare „Ludwig von Mises: Lietuvoje dar neatrastas ekonomikos genijus“ pristatė L. von Mises knygą „Ekonominė politika. Mintys šiandienai ir rytdienai“. Šiame  jaunimui skirtame seminare pagrindinį pranešimą apie Miseso darbus ir idėjas skaitė žinomas Vokietijos ir JAV ekonomistas prof. Hans Hermann Hoppe - vienas ryškiausių šiuolaikinio libertarizmo ir austrų ekonominės mokyklos atstovų, knygos „Democracy: the God that Failed“ autorius. Renginyje taip pat kalbėjo filosofas, knygos „Ekonominė politika“ vertėjas dr. Algirdas Degutis.

 

› LLRI: euro įvedimas vertas pastangų mažinti biudžetą, o ne didinti mokesčius

2006 m. rugsėjo 28 d. surengtoje spaudos konferencijoje LLRI pristatė savo poziciją ir siūlymus dėl infliacijos reguliavimo priemonių įsivedant eurą.

LLRI nuomone, Lietuva, stengdamasi atitikti Mastrichto infliacijos kriterijų, neturėtų taikyti dirbtinų kainų reguliavimo priemonių, neturėtų įvesti naujų mokesčių ar plėsti jų apmokestinimo bazės, neankstinti akcizų didinimo. Lietuvai infliaciją vertėtų kontroliuoti šiomis priemonėmis: mažinti biudžeto išlaidų augimą ir siekti subalansuoto biudžeto, mažinti skolą, gerinti sąlygas konkurencijai, liberalizuoti žemės rinką, nesubsidijuoti būsto paskolų.

Instituto atstovų teigimu, pagrindinė didelės infliacijos priežastis ateityje bus šilumos ir kuro kainų augimas, kuris menkai priklauso nuo Lietuvos valstybės sprendimų ir tikslingų antiinfliacinių priemonių. Sparčiai augančios kainos gali tapti grėsme žmonių gerovei ir verslui, tačiau kova su infliacija, kuriai kviečia daug ekspertų ir pareigūnų, neturi būti akla. Pasirenkant antiinfliacines priemones būtina atsižvelgi į infliacijos prigimtį ir priežastis bei vertinti pačių priemonių įtaką ilgalaikei Lietuvos raidai.

Dažniausia kainų augimo priežastis yra valstybės vykdoma pinigų emisija. Tačiau Lietuvoje ji nuo valiutų valdybos modelio įdiegimo nevyksta, išskyrus iš ES „importuotą“ euro emisijos infliaciją. Kita infliacijos priežastis - papildomai į rinką patenkančios lėšos. Šiandien Lietuvoje tai vyksta dėl valstybės biudžeto deficito, t.y. augančio skolinimosi, ES paramos ir per privačius finansavimo šaltinius.

Bendrą kainų augimą taip pat gali nulemti atskirų prekių ar gamybos veiksnių kainų augimas. Šiandien Lietuvoje paminėtini dėl pasaulinių pokyčių brangstantys energijos ištekliai, dėl emigracijos ir produktyvumo augimo augantis darbo užmokestis, dėl ilgalaikio pasiūlos trūkumo ir prieinamų paskolų itin aukštos nekilnojamojo turto kainos.

Kainų augimą šiandien Lietuvoje taip pat paskatina didinami mokesčiai (pvz., akcizai), konkurencijos suvaržymas (pvz., energetikoje), valstybinis vartojimo skatinimas (pvz., lengvatos būsto paskoloms, šildymo kompensacijos gyventojams).

Esant dideliam kainų lygių skirtumui tarp Lietuvos ir ES senbuvių, kainų vienodėjimo augant kainoms Lietuvoje tendencija yra dėsninga. Tačiau toks kainų, įskaitant darbo užmokesčio, augimas jokiu būdu negali būti laikomas žalingu.

Diskusijose dėl infliacijos (kaip ir prieš porą metų - defliacijos) būtina prisiminti, jog Lietuvos pinigų politika yra gera ir jos teikiami privalumai jau seniai duoda naudą Lietuvos ekonomikai. Nors kuo greitesnis euro įsivedimas būtų sveikintinas dalykas, vien dėl jo nevertėtų aukoti ekonominio stabilumo ir ilgalaikį ekonomikos augimą lemiančių veiksnių. Lietuva turėtų kontroliuoti infliaciją pirmiausia rūpindamasi savo ekonominiais interesais ir tai daryti tiktai priemonėmis, prisidėsiančiomis prie ilgalaikės ekonomikos gerovės.

Anot LLRI, netinkamos priemonės infliacijai mažinti yra nekilnojamojo turto mokestis, kainų reguliavimas, paankstintas akcizų didinimas. 

LLRI siūlo taikyti tokias politikos priemones, kurios mažintų infliaciją ir būtų naudingos ilgalaikiam šalies konkurencingumui. Pirma, subalansuoti 2007 m. biudžetą, mažinti užsienio skolą ir nedidinti valstybės išlaidų. Antra, skatinti bendrą konkurencijos augimą. Trečia, liberalizuoti žemės rinką. Ketvirta, naikinti būsto paskolų lengvatas, įtvirtinant lengvatas studijų paskoloms ir privačiam sveikatos draudimui. Penkta, apriboti akcizų didinimą, o Lietuvai siūlyti įvesti žemesnius minimalių akcizų dydžius ES. Šešta, nesubsidijuoti energijos vartojimo.

 

 › LLRI siūlo tobulinti rinkliavų sistemą

2006 m. liepą Lietuvos laisvosios rinkos institutas, tęsdamas darbą mokesčių srityje, išanalizavo šiuo metu galiojantį Rinkliavų įstatymą ir pateikė pasiūlymus rengiamam šio įstatymo papildymo projektui. Rinkliavos – tai privalomi mokėjimai, nustatyti remiantis Rinkliavų įstatymu, už valstybės institucijų teikiamas paslaugas ir turintys padengti tokių paslaugų suteikimo išlaidas.

Atlikęs analizę LLRI atkreipia dėmesį, kad nėra sistemos, užtikrinančios deramą įstatymo vykdymą ir vis dar yra rinkliavų, kurių dydžiai akivaizdžiai viršija išlaidas, reikalingas paslaugai suteikti. Institutas taip pat nurodo, kad rinkliavų dydžiai negarantuoja produktų ar paslaugų kokybės, o didelės rinkliavos sumažina dar nepradėto verslo pelningumą.

Instituto nuomone, visos valstybės institucijų ir įstaigų renkamos įmokos turi būti reglamentuotos viename įstatyme. Kadangi rinkliavos tikslas yra padengti valstybės institucijos atliekamų veiksmų kaštus, rinkliavos dydis turėtų būti apskaičiuojamas. Rinkliavos dydis negali viršyti sumos, reikalingos jo parengimo sąnaudoms padengti. Be to, anot LLRI, būtina pataisyti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kurios prieštarauja Rinkliavų įstatymo nuostatai, draudžiančiai taikyti kitus nei pagal Rinkliavų įstatymą nustatytus mokesčius už valstybės institucijų paslaugas.

Instituto ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad privatus sektorius gali teikti kai kurias šiuo metu tik valstybės ir savivaldybės institucijų teikiamas paslaugas. Privatus sektorius garantuotų efektyvų išteklių, būtinų paslaugai suteikti, panaudojimą, užtikrintų rinkos kainas bei optimalų darbo jėgos ir technologijų taikymą. Būtina numatyti nuoseklų kai kurių paslaugų perleidimą privačiam sektoriui.

LLRI siūlymai dėl rinkliavų sistemos tobulinimo buvo pateikti Finansų ir Ūkio ministerijoms bei Seimo Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo reikalų komitetams. LLRI siūlymus dar kartą pateiks atsakingoms institucijoms rudenį, kai bus svarstomas Rinkliavų įstatymo pataisų projektas (jo svarstymas ir priėmimas iš Seimo pavasario sesijos buvo nukeltas į rudens sesiją).

 

› Ekonominės laisvės Lietuvoje daugėja, tačiau kaimynų pralenkti nepavyksta

2006 m. rugsėjo 7 d. LLRI išplatino pranešimą spaudai, kuriame, kartu su giminingomis organizacijomis 70 pasaulio šalių, paskelbė Kanados Frazer instituto rengiamo ekonominės laisvės indekso duomenis („Economic Freedom of the World: 2006 Annual Report“). Šio tyrimo duomenimis, per 2004 metus Lietuvoje ekonominės laisvės padaugėjo. Lietuva publikuojamame reitinge užima 40 vietą (2003 metais buvo 45-oji) tarp 130 valstybių, tačiau vis dar atsilieka nuo kitų Baltijos šalių - Estijos, kuri smuktelėjo iš 9 į 12 vietą, ir Latvijos, pakilusios iš 37 į 35 vietą. Nuo 1995 iki 2004 metų Lietuva pakilo nuo 93 iki šiuo metu užimamos 40 vietos.

2004 metais, palyginti su 2003-aisiais, Lietuvoje geriau įvertintos 2 iš 5 vertinimo sričių: valdžios dydis bei finansų, darbo ir verslo reguliavimas. Pastarojo geresnį vertimą labiausiai įtakojo vieno iš komponentų vertinimo sistemos pakitimas. Deja, kitos 3 vertinimo sritys (teisinė sistema ir privačios nuosavybės apsauga; pinigų sistema ir užsienio prekybos laisvė), nors ir nežymiai, vertinamos prasčiau. Maksimalus galimas įvertinimas yra 10 balų – tai reiškia, kad vertinama sritis yra visiškai laisva.

Šių metų ataskaitoje daug dėmesio skirta užsienio paramos besivystančioms šalims vertinimui. New York’o universiteto ekonomistas William Easterly lygina ekonominės laisvės ir užsienio paramos daromą įtaką besivystančių šalių ekonomikos augimui ir teigia, jog užsienio parama neturi teigiamos įtakos besivystančių šalių ekonomikos augimui. Jo atliktas tyrimas parodo, kad ekonomikos laisvė daro kur kas stipresnę įtaką šalies gerovės augimui ir padeda šalims išlipti iš skurdo.

Laisviausia pasaulio šalimi išliko Honkongas, įvertintas 8,7 balais iš 10, po jo eina Singapūras – 8,5 balo. 3-iąją vietą besidalinančios Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Jungtinės Amerikos Valstijos įvertintos 8,2 balais. Kitos didžiosios valstybės užėmė šias vietas: Japonija – 19-ąją, Vokietija – 17-ąją, Italija – 45-ąją, Prancūzija – 24-ąją, Kinija – 95-ąją, Rusija – 102-ąją. Tarp ES narių geriausiai įvertintos Airija ir Jungtinė Karalystė – 6-oji vieta, Liuksemburgas – 9-oji. Žemiausias penkias indekso vietas užėmė Venesuela, Demokratinė Kongo Respublika, Kongo Respublika, Mianmaras ir Zimbabvė.

Pirmasis ekonominės laisvės indeksas, publikuotas 1996 metais, vainikavo daugiau nei 100 tyrėjų analitinį darbą įvairiausiose ekonomikos ir politikos mokslų srityse. Šio tyrimo metodikos rengimui vadovavo Nobelio ekonomikos premijos laureatas Miltonas Friedmanas. Šiandien M. Friedmanas Ekonominės laisvės indeksą vertina kaip kelrodį kuriantiems klestinčią ir demokratinę valstybę: „Ekonominis žmonių išlaisvinimas nuo grandinės paleidžia asmens energiją ir iniciatyvą ir užveda tautą ant ekonominio augimo kelio“, - teigia jis. Empiriniai duomenys patvirtina seną ekonomikos tiesą – ekonominė laisvė yra žmonių gerovės kūrimo pagrindas.

Pagrindiniai Frazer instituto matuojamos ekonominės laisvės atributai yra asmens pasirinkimo laisvė, laisvi mainai, konkurencijos laisvė, asmens ir jo turto apsauga. Naudodamas 38 rodiklius tyrimas net 130 pasaulio šalyse įvertina šias pagrindines sritis: valdžios dydį; teisinę sistemą ir privačios nuosavybės apsaugą; pinigų sistemą, užsienio prekybos laisvę ir finansų, darbo ir verslo reguliavimą.

Susipažinti su  Frazer ekonominės laisvės indekso 2004 metų duomenimis galima interneto svetainėje www.freetheworld.com.

 

› LLRI sklaidė į globalizacijos mitus

 

2006 m. rugsėjo 14 d. LLRI, kartu su Britų ambasada Lietuvoje, organizavo konferenciją „Kaip Lietuvai išgyventi globalioje rinkoje?“, kuria buvo siekiama sudaryti galimybes atvirai diskusijai apie laisvą prekybą pasaulyje ir jos įtaką Lietuvai, įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Lietuvos ekonomikai daro laisvesnė prekyba su kitomis šalimis ir išsklaidyti populiarius mitus apie laisvą prekybą ir globalizaciją. Diskusijos dalyviai – Lietuvos valdžios ir verslo atstovai, politologai ir analitikai - nagrinėjo globalizacijos poveikį Lietuvos užsienio prekybai, galimybes ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos verslas konkuruodamas tarptautinėje rinkoje. Renginio metu LLRI pristatė analizę „Ekonominės globalizacijos mitai ir tikrovė“.

Konferencijos garbės svečias buvo Philippe Legrain – britų ekonomistas, žurnalistas ir rašytojas, knygos „Open World: TheTruth about Globalisation“ („Atviras pasaulis: visa tiesa apie globalizaciją“)  autorius. Žurnalisto karjerą p. Legrain pradėjo savaitraštyje The Economist, vėliau dirbo Pasaulio prekybos organizacijos generalinio direktoriaus patarėju. Jis yra daugybės publikacijų globalizacijos ir Europos tema autorius tokiuose britų leidiniuose kaip The Guardian, The Independent, the Wall Street Journal Europe, the Financial Times ir New Statesman. Minėtos Ph. Legraino knygos apie globalizaciją pasirodymas pasaulio rinkose sulaukė itin plataus atgarsio: pasaulinės verslo žiniasklaidos grandai The Economist ir The Financial Times įvertino „Open World“ kaip vieną iš nedaugelio leidinių iš milžiniško pluošto literatūros apie globalizaciją, tikrai duodantį naudos ir vertą skaitytojo dėmesio. „Mes laukėme ilgai. Bet pagaliau pasirodė gera knyga apie globalizaciją“, - rašė FT.

Renginys buvo organizuojamas Jungtinės Karalystės finansuojamo projekto „Laisvesnės prekybos įtaka Lietuvos ekonomikai“ rėmuose.

 

2006 m. liepos 13 d. LLRI išplatino pranešimą spaudai, kuriame įvertino 14-osios Vyriausybės programą. Anot instituto, ši santarvę ir gerovę žadanti programa siūlo akivaizdžiai per mažai gerovės kūrimo priemonių, todėl yra greičiau gerovės švaistymo, o ne jos kūrimo programa. Programos kūrėjai pasižymi sugebėjimu nepastebėti pagrindinių Lietuvos problemų ir išvengti konkrečių įsipareigojimų jas sprendžiant. Savo ruožtu institutas išreiškė viltį, kad naujoji Vyriausybė ras būdų programą įgyvendinti taip, kad gerovė būtų toliau kuriama, o ne švaistoma.

LLRI nuomone, 14-osios Vyriausybės programa tęsia tradiciją pasilikti atviras rankas daryti bet ką, nes šalia įsipareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus nėra nė vieno įsipareigojimo susilaikyti nuo atskirų veiksmų, pavyzdžiui, neįvesti naujų mokesčių. Kita vertus, Vyriausybės programos nekonkretumas ir eklektiškumas nesusaisto Vyriausybės priimti sprendimus, kurie būtų orientuoti į ateitį, o ne į rinkėjų papirkinėjimą priešrinkiminiu laikotarpiu.

LLRI atkreipė dėmesį, jog tarp didžiausių ekonominių problemų nėra įvardytas Lietuvos konkurencingumo ir patrauklumo investicijoms atsilikimas, išsikerojusi ir neefektyvi biurokratija, pernelyg platus ir sudėtingas reguliavimas, neefektyvumas valdžios kontroliuojamuose sektoriuose, skandalingas žemės rinkos suvaržymas.

Institutas apgailestavo, kad užuominos apie mokesčių mažinimą ar reikalingas struktūrines reformas yra miglotos ir nekonkrečios, tarsi paruoštos išsižadėjimui bet kurią minutę. Apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą iki 20 proc. kalbama tik „jei leis aplinkybės“. Akivaizdu, kad nesant ryžto aplinkybės neleis niekada, juo labiau kad (vėlgi „jei tik leis aplinkybės“) numatytas neribotas išlaidų didinimas visoms vadinamosioms socialinėms reikmėms ir perskirstymo augimas. Tai reiškia, jog ir toliau realus prioritetas bus ne efektyvinti valstybės išlaidas, o jas auginti netgi sparčiau nei auga bendrasis vidaus produktas.

Institutas taip pat pastebėjo, kad valstybei numatomas pernelyg aktyvus vaidmuo rinkoje: prioritetų ekonomikoje nustatymas, investuotojų skirstymas į gerus ir geresnius, išskirtinė pagalba smulkioms, vidutinėms ir naujoms įmonėms, teritorinis prioritetizavimas, naujos paramos verslui formos, lėšos verslo centrams, „prieinamų“ energijos kainų užtikrinimas.

LLRI nuomone, ši programa pasižymi aiškia orientacija į gerovės skirstymą šiandien ir nenoru įvardyti ir pasiūlyti pribrendusius, ateičiai svarbius sprendimus giluminėms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, efektyvumo stokojančiose švietimo ir sveikatos sistemose numatoma daugiau lėšų, daugiau investicijų, daugiau paramos, didesni atlyginimai, tačiau nekalbama apie konkurencijos sąlygų sudarymą, privačių įstaigų diskriminavimo panaikinimą ir privačios iniciatyvos įsileidimą į šias sritis, išlaidų efektyvumo užtikrinimą.

Anot ekspertų, 14-oji Vyriausybė įsipareigoja įgyvendinti dalykus, kurie nuo jos valios nepriklauso. Pavyzdžiui, žadama indeksuoti darbo užmokestį (tą galima padaryti tik valstybės sektoriuje), modernizuoti statybų sektorių, užtikrinti Lietuvos gyventojams ir verslo subjektams energijos poreikių tenkinimą prieinamomis kainomis, skatinti verslo „socialinę atsakomybę“.

Instituto manymu, teigiamas programos dalykas yra tai, kad tarp tvaraus augimo užtikrinimo priemonių minimas įsipareigojimas suformuoti racionalią mokesčių mokėtojų ir kitų valstybės lėšų bei turto naudojimo kontrolės ir viešumo sistemą, tačiau itin blogai, kad nėra jokių konkrečių priemonių fiskalinei drausmei užtikrinti.

Taip pat sveikintina, kad siekiant visiško užimtumo ir darbo kokybės bei našumo gerinimo kaip priemonė įvardijama sudaryti teisines sąlygas lanksčiau organizuoti darbo santykius, tinkamiau reaguoti į rinkos pokyčius. Tačiau tarp konkrečių priemonių matome ne darbo santykių lankstumą, o verslo „socialinę atsakomybę“ ir kolektyvinių darbo santykių plėtrą.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išreiškė tikėjimą, kad naujasis ministrų kabinetas ras būdų programą įgyvendinti taip, kad 14-oji Vyriausybė būtų įvardijama kaip ta, kuri padėjo pamatus tolesniam gerovės kūrimui, o ne kaip ta, kuri iššvaistė gerovės augimo potencialą.

 

› LLRI pateikė siūlymus dėl 14-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių

Tęsdamas tradiciją analizuoti ir vertinti Lietuvos vyriausybių žingsnius bei siūlyti ekonomiškai pagrįstus sprendimus, 2006 m. liepos 25 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutas pateikė siūlymus dėl 14-sosios Vyriausybės programos „Santarvės ir gerovės vardan“ įgyvendinimo priemonių plano. Šie pasiūlymai apima tas priemones, kurios gali ir, instituto įsitikinimu, turėtų būti įgyvendintos, vadovaujantis patvirtintos 14-iosios Vyriausybės programos nuostatomis. Visas pasiūlymų paketas buvo pateiktas Lietuvos Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui, o pasiūlymai dėl konkrečių Vyriausybės programos dalių pristatytos atsakingoms ministerijoms atskirai pagal jų žinioje esančias sritis.

Instituto vadovo Remigijaus Šimašiaus laiške Ministrui Pirmininkui minima, kad nors ir kritikuota, „patvirtintoji programa neužkerta kelio būtiniems sprendimams siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą“ ir išreiškiamas tikėjimas, jog Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybei pavyks įgyvendinti būtinus žingsnius, kad Lietuvoje būtų sėkmingai ir nenutrūkstamai kuriama gerovė.

LLRI taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant gerų ekonomikos rezultatų šiandien, Lietuvos ekonomikai būtina suteikti postūmį tam, kad ne blogesniais rezultatais galėtume džiaugtis ir ateityje. Tai visų pirma mokesčių mažinimas, žemės rinkos reguliavimo sutvarkymas ir palengvinimas, verslo suvaržymų naikinimas bei kokybinės reformos sveikatos apsaugos ir švietimo srityse. Tik šie postūmiai gali padaryti Lietuvą patrauklesne ir labiau prieinama investicijoms, darbui ir gerovės kūrimui.

 

› LLRI internete paskelbė Henry Hazlitt knygą „Ekonomika per vieną pamoką“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tinklalapio rubrika „Knygos lietuvių kalba“ (esanti skiltyje „Skaitiniai“) pasipildė dar viena lietuvių kalba išleista  knyga apie ekonominį liberalizmą – Henry Hazlitt „Ekonomika per vieną pamoką“.

LLRI čia kaups daugelį iki šiol lietuviškai publikuotų austrų ekonomikos mokyklos klasikų ir kitų šios mokyklos autorių kūrinių.