1998 metų spalio 30 dieną LLRI, kartu su Fridricho Naumano fondu, surengė konferenciją "Konkurencijos teisė ir teisė konkuruoti. Lietuva ir Europos Sąjunga". Pagrindiniai šio renginio tikslai buvo išsiaiškinti, kiek ES reikalavimai naudingi Lietuvai, kiek jie liberalizuoja ekonomiką, o kiek suvaržo, išnagrinėti konkurencijos reglamentavimą kaip pavyzdį, kokią įtaką ES teisė daro Lietuvos teisei ir ekonomikos liberalizavimo galimybėms, aptarti esmines konkurencijos ir jos reglamentavimo Lietuvoje problemas.

 

Šių temų aktualumas būtent dabar iškyla dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, ruošiamasi priimti naują Konkurencijos įstatymą, kuris ir taip abejotiną konkurencijos sampratą dar labiau išplečia, įtvirtina tokiomis formomis, kurios būtų nepalankios laisviems rinkos santykiams. Kaip vėliau sakė vienas iš konferencijos dalyvių - Alastair Sutton, Didžiosios Britanijos teisės firmos "White and Case" atstovas, ilgą laiką dirbęs Europos Komisijoje, šių temų aktualumas akivaizdus, tačiau jos dažnai pamirštamos netgi Briuselyje. "Įsivėlus į konkurencijos reguliavimą dažnai užmirštama net pamąstyti, kas apskritai yra ta konkurencija." ("… what is all this competition about").

 

Kita priežastis, paskatinusi surengti konferenciją konkurencijos ir Europos Sąjungos tema yra Lietuvai ir jos valdžiai būdingas europatosas ir pragmatiškumo stoka vertinant Europos Sąjungą. Tokioje aplinkoje labai sveika susimąstyti, ką iš tikro mums žada integracija į Europos struktūras ir ar visada tai naudinga Lietuvos žmonėms (šia tema plačiau skaityti praėjusiame numeryje spausdintą Elenos Leontjevos straipsnį "…"). Ši konferencija buvo, ko gero, viena iš nedaugelio, kurioje Europos Sąjunga buvo vertinama ne kaip besąlygiškas tikslas, bet pirmiausia - kaip priemonė, dėl kurios efektyvumo ir buvo diskutuojama.

 

Kaip parodė įvykiai po konferencijos, joje vykusi atvira, drąsi ir konstruktyvi diskusija davė rezultatų - iš naujo permąstomos ir taisomos kai kurios jau Seime svarstomo Konkurencijos įstatymo nuostatos. Galbūt dar svarbesnę reikšmę turi tai, kad tiek Lietuvos, tiek Europos valdžią bei mokslą Institutas paskatino permąstyti dažnai sustabarėjusią ir nevisai pagrįstą poziciją konkurencijos reglamentavimo atžvilgiu bei iš naujo svarstyti, ar verta aukoti konkurencijos pagrindą - susitarimų laisvę vardan įsivaizduojamai "konkurencinės" situacijos rinkoje.