Data:
1998-11-19 11:30
Vieta:
Seimo rūmų spaudos konferencijų salė, II rūmaiOrganizatorius: Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Seimo biudžeto ir finansų komitetas
Partneris: Jungtinių tautų plėtros programa, JAV tarptautinės plėtros agentūra, Pasaulio bankas
DARBOTVARKĖ
11:30 Dalyvių registracija
12:00 Sveikinimo žodis
Irena Degutienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Ernst van Koesveld, JTPP atstovas
Vilija Kostelnickienė, Pasaulio banko atstovė
12:10 Pensijų fondų dalyvių interesų užtikrinimo būdai
David Lindeman, Pasaulio banko pensijų specialistas
12:40 Pensijų fondų rizikos prigimtis ir jos valdymo būdai
Rafaelo Rofman, Argentinos pensijų fondų priežiūros institucijos ekonominių tyrimų skyriaus vadovas
Komentuoja
Ernst van Koesveld, JTPP atstovas
13:20 Diskusijos
14:00 Kavos ir sumuštinių pertrauka
14:30 Pensijų fondų įstatymas: vyriausybės pozicija
Laima Urbšienė, Finansų viceministrė
14:30 Pensijų fondai: valstybės politikos alternatyvos
Prof. K. Glaveckas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės pavaduotojas
14:50 Pensijų fondai ir finansų rinka
Birutė Visokavičienė, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
15:20 Pensijų fondų įstatymo projekto nuostatos ir alternatyvos
Audronė Morkūnienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto socialinių tyrimų vadovė
15:40 Pensijų fondų ir valdymo įmonių santykiai kapitalo rinkoje
Bronius Žibaitis, VB turto valdymo įmonės generalinis direktorius
Komentuoja
Gediminas Paviržis, Pramonininkų konfederacijos konsultantas
Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
17:20 Baigiamasis žodis
JAV tarptautinės plėtros agentūros atstovas
18:00 Furšetas
SEMINARO IŠVADOS
LLRI ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas surengė 1998 m. lapkričio 19 d. seminarą "Pensijų fondų įstatymas: sprendimų alternatyvos". Seminaro dalyviai aptarė pagrindines Seimui teikiamo Pensijų fondų įstatymo projekto problemas ir pasirinktus jų sprendimo būdus, pasaulinę pensijų fondų kūrimo praktiką ir jų veiklos reglamentavimą. Apie pensijų fondų dalyvių interesų užtikrinimo būdus pranešimą skaitė Pasaulio Banko atstovas David Lindeman. Argentinos pensijų fondų priežiūros institucijos ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Rafael Rofman kalbėjo apie pensijų fondų rizikos prigimtį ir jos valdymo būdus. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės pavaduotojas Prof. Kęstutis Glaveckas apžvelgė vlastybės politiką kuriant pensijų fondus. Vyriausybės poziciją pristatė Finansų viceministrė Laima Urbšienė. Pensijų fondų ir valdymo įmonių santykius kapitalo rinkoje aptarė Vilnius banko turto valdymo įmonės generalinis direktorius Bronius Žibaitis. LLRI ekspertė Audronė Morkūnienė nagrinėjo pensijų fondų įstatymo projekto nuostatas ir alternatyvas. LLRI Prezidentė Elena Leontjevos pranešimo tema buvo "Pensijų fondų atsiradimas Lietuvoje. Prielaidos ir išdavos."
Seminaro dalyviai priėjo išvados, kad Seimui pateiktame Pensijų fondų įstatymo projekte numatytas minimalaus investicijų pelningumo reikalavimas užkirs kelią steigtis pensijų fondams Lietuvoje ir nepasitarnaus fondo dalyvių interesams.
Įstatymo projektas įpareigoja kiekvieną pensijų fondą uždirbti jo dalyviui investicijų pajamas ne mažesnes nei vidutinės bankų palūkanos už gyventojų indėlius. Jei realios pajamos mažesnės, lėšų trūkumą turi dengti pats pensijų fondas iš nuosavų lėšų. Jei pritrūkstama ir nuosavų lėšų - skelbiamas pensijų fondo bankrotas. Net ir vienas toks atvejis pakirs bendrą pasitikėjimą kapitalo rinka bei privačiu kaupiamuoju draudimu.
Minimalaus pelningumo reikalavimą būtina vykdyti kasmet. Tai dar labiau apsunkina reikalavimo vykdymą. Vyriausybės vertybinių popierių palūkanos svyruoja daugiausia dėl politinės ir kurso rizikos, ateityje jos turėtų sumažėti ir stabilizuotis. Akcijų vertė kapitalo rinkoje svyruoja, todėl investicijų į jas pelningumo neįmanoma užtikrinti kasmet. Pensijų fondai investuoja ilgam laikotarpiui ir per jį vertybinių popierių kainos svyravimai išsilygina. Taigi, reikalavimas garantuoti minimalų pelningumą kasmet yra nepagrįstas ir netikslingas.
Įstatymo projektu siekiama sukurti didelių ir finansiškai patikimų pensijų fondų sistemą Lietuvoje, šioms institucijoms keliant aukštus kapitalo reikalavimus. Todėl tikėtina, kad pensijų fondų Lietuvoje nebus daug, tuo pačiu nebus sudaromos prielaidos konkurencijai. Galima prognozuoti, kad net ir kylant kapitalo rinkai, pensijų fondų dalyviai gaus niveliuotas, artimas minimalioms investicijų pajamas.
Taigi, minimalaus pelningumo reikalavimas, nors ir siūlomas pensijų fondų dalyvių interesams apsaugoti, turės priešingų padarinių.
Jei pensijų fondas samdo valdymo įmonę pensijų turtui valdyti, visi pensijų fondo įsipareigojimai jo dalyviams, pereina valdymo įmonei. Valdymo įmonė turi garantuoti minimalų programos pelningumą, vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus. Seminaro metu konstatuota, kad toks modelis nebus veiksmingas kadangi neatsiras prielaidų valdymo įmonėms kurtis ir veikti.
Perduodant valdymo įmonei vykdyti pensijų fondo įsipareigojimus, jai numatoma taikyti tokius pat nuosavo kapitalo, kapitalo pakankamumo, rezervų formavimo reikalavimus, kaip ir pensijų fondams. Tačiau tie patys normatyvai, taigi ir veiklos barjerai, galios ir pensijų fondams.
Turto valdymo perdavimo tikslas yra didinti šio turto valdymo profesionalumą. Tai plačiai taikoma pasaulinėje praktikoje, valdymo įmonės netgi specializuojasi veikti vienoje ar kitoje rinkoje. Esant toms sąlygoms, kurios numatomos įstatymo projekte, pensijų fondams nebus naudinga samdyti valdymo įmonių, o pastarosioms - sudaryti įstatymo reikalaujamų sutarčių. Šis kapitalo rinkos segmentas nesiplėtos.
Registracija
