LLRI siūlo gerinti žmonių socialinę padėtį mažinant mokesčius ir vykdant verslui palankią ekonominę politiką, nes tada didėtų žmonių realiosios pajamos ir jų gerovė. Valstybės socialinė parama yra stiprus veiksnys, mažinantis žmonių motyvaciją užsidirbti patiems. Nors socialinei apsaugai skiriamas apie dešimtadalis nacionalinio biudžeto lėšų, lėšos skirstomos netaikliai, jų panaudojimas dažnai yra neefektyvus. Todėl LLRI mano, kad valstybinė socialinė parama turi būti kuo neutralesnė ir labiau integruota (viena pašalpa, o ne dešimtys) ir skiriama pagal formalius kriterijus (turtą ir pajamas). Svarbu, kad socialinė parama būtų teikiama tiesiogiai žmogui, o ne subsidijuojant ar ribojant kainas ūkio subjektams, teikiantiems jiems paslaugas (pvz., komunalinės paslaugos, elektra, transportas, sveikatos apsauga ir pan.). Priešingu atveju žmonėms nepadedama patiems ieškoti išeičių, o subsidijuojamos nebūtinai jiems reikalingos prekės ar paslaugos - tai sukuria šiose srityse ir ekonominių problemų.