Pirmasis naujosios valdžios darbas – valstybės biudžeto, „Sodros“ ir sveikatos draudimo fondo tvirtinimas bei susijusių mokesčių ir išlaidas ribojančių įstatymų priėmimas. Statistika negailestinga – iš viso keičiami per 220 įstatymų straipsnių, išrašyti ant 207 puslapių. Mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose keičiama virš 100 straipsnių, pakeitimai užima apie 54 puslapius. Tai – projektai, juos tvirtins Seimas, po to pasirašys Prezidentas, po to paskelbs „Valstybės žinios“. Geriausiu atveju iškart po Kalėdų turėsime galiojančius įstatymus, kuriuos reikės taikyti jau nuo sausio pirmosios dienos.
Įstatymai - ne romanai, kurių porą šimtų puslapių gali praryti per kelias dienas. Įstatymai turi būti skaitomi atidžiai, dažnai – su pieštuku rankoje, į juos turi būti įsigilinama, nes bet koks neapsižiūrėjimas vėliau gali brangiai kainuoti. Tas pats, beje, galioja ir įstatymų kūrimui, nes skubos darbas lemia klaidas. Pavyzdžiui, sąmoningai ar netyčia nustatytas skirtingas investicijų apmokestinimas, jei investuoti pats ar per investuojančią įmonę, keistos nuostatos dėl lėšų pervedimo į privačius pensijų fondus. Pradžioje buvo sakyta, kad jos mažėja „laikinai“, tačiau pagal pateiktus projektus po 2010 metų pensijų reformos apskritai gali ir nebelikti!
Tiek to, biurokratų daug, gal jie pasidalijo darbus ir kiekvienas padarė po dalelę, taigi nepersidirbo. Toks darbo pasidalijimas, deja, negalioja mokesčių mokėtojams. Šie negalės pasidalyti įstatymų skaitymo darbų, o kiekvienas, ne tik įmonė, bet ir atskiras gyventojas, turės iki naujųjų suskubti suprasti, kas keičiama. Suprasti dar negana – reikės ir taikyti, keisti kompiuterizuotą apskaitą, gal net pirkti naują – tai yra pinigai ir laikas. Pinigų jau nėra, o ir laiko jau nebeliko. O gal valdantieji pasiūlys gamykloms apskaitą vesti pieštuku?
Tenka pripažinti, kad teisės aktų projektus kuriantiems biurokratams išaušo laimės valanda – kas jų surašyta gula tiesiai ant Vyriausybės, Seimo narių, Prezidento stalo. Dalies nuostatų nebuvo net krizės įveikimo plane, dalis pakeitimų – tik redakcijos keitimas, bet kol tai supranti, tenka stipriai paplušėti. Jokių diskusijų, jokių svarstymų. Galbūt ši mokesčių revoliucija yra tik valdiškąją gyvenimo pusę matančių ministerijos darbuotojų kūrinys, kuris politikos naujokų bus palaimintas visai neįsigilinus? Juk šitoje strimgalviais lekiančioje reformoje visi užsimerkia į „smulkmenas“, kurios dažnai visai nėra smulkmenos kiekvieno atskirai paimto mokesčio mokėtojo atveju.
Valdžia įsisiautėjusi nusimeta bet kokius iki šiol taikytus civilizuotos teisėkūros varžtus. Milžiniška mokesčių reforma – be pereinamojo 6 mėnesių laikotarpio, kartu su biudžetu ir per savaitę. Pats biudžetas - taip pat be reikalavimo jį patvirtinti likus dviem savaitėms iki jo taikymo. Ir taip atrodo europėjančios Lietuvos įstatymų leidyba? Jei įstatymų pakete išvystume nacionalizavimo ir devalvavimo pasiūlymus, panėšėtume į Venesuelą, o dabar – kuo skiriamės nuo Rusijos, kur vado žodis tampa įstatymu vos jį ištarus, be jokių diskusijų ir kitų nuomonių? Ir žinoma pabrėžiant, kad tai vardan mūsų pačių, kad kitos išeities nėra.
Sakysite – tai ne naujosios valdžios, bet mus ištikusios krizės diktatūra? Tikrai - ne. Nėra jokios būtinybės daryti tokios apimties perversmą mokesčių sistemoje Naujųjų metų išvakarėse. Daug sąmyšio - garantuota, nauda – abejotina, su krize sąsajų - jokių. O juk visiškai pakaktų pakeisti tarifus ir panaikinti lengvatas, nustatant kad pakeitimai įsigaliotų nuo kovo pirmosios. Visi kiti pakeitimai turėtų būti svarstomi ir priimamai įprasta tvarka, be skubos, bet daugiau viešumo. Vyriausybės veikla pradedama vertinti po 100 jos darbo dienų. Paprastai tuo metu jos dar nedaug ką tebūna padariusios. Naujoji valdžia tikrai darbšti, deja, pirmasis jos blynas jau svyla.
