Nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos skatinimo plane verslo sąlygų gerinimas yra įvardintas kaip viena iš ekonomikos skatinimo priemonių, iki šiol priimti sprendimai buvo smulkmeniški, neadekvatūs situacijos sunkumui, todėl neturintys teigiamo poveikio ekonomikai. Įsisenėjusios problemos darbo santykių, teritorijų planavimo, verslo reguliavimo srityse, nuolat keliami mokesčiai ekonomikos nuosmukio laikotarpiu tampa nebepakeliama našta verslui.
Todėl norėtųsi pateikti dešimt idėjų sprendimams, kurių įgyvendinimas greitai ir žymiai pagerintų verslo sąlygas Lietuvoje ir taptų įžanga į tikrąjį Lietuvos ekonomikos skatinimo planą.
Panaikinti pelno mokestį. Pelno mokesčio panaikinimas padarys Lietuvą išskirtinę savo patrauklumu užsienio investicijoms, nebeliks sudėtingos darbui imlios ir subjektyvios pelno mokesčio skaičiavimo procedūros, investicijos atpigs mokesčio suma.
Įvesti „Sodros“ įmokų lubas ir sulyginti jas su „Sodros“ išmokų lubomis (5 VDU). Įvedus „Sodros“ lubas, nebebus diskriminuojamas aukštos kvalifikacijos darbas, rasis prielaidos vystyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią veiklą.
Mažinti dividendų apmokestinimą GPM iki 15 proc. Dividendai turi būti apmokestinami bendruoju GPM tarifu, pajamos už verslumą neturi būti diskriminuojamos ir apmokestinamos didesniu tarifu.
Mažinti verslo liudijimo kainą, lanksčiai, pagal žmonių poreikius pildyti veiklų, kuriomis gali būtų verčiamasi turint verslo liudijimą, sąrašą. Verslo liudijimai leidžia legaliai veikti mažiausiems rinkos dalyviams ir gali tapti raktu sprendžiant nedarbo problemą.
Didinti darbo laiko reglamentavimo lankstumą, sudaryti daugiau galimybių susitarti dėl darbo laiko individualiai ar įmonės lygiu. Griežtas ir nelankstus darbo laiko reglamentavimas neatitinka situacijos rinkoje, kenkia ir darbuotojui, ir darbdaviui.
Palengvinti darbo sutarčių nutraukimą. Darbo sutarčių nutraukimo supaprastinimas mažins nedarbą, padrąsins įdarbinimą, naujų darbo vietų kūrimą.
Mažinti minimalią mėnesinę algą iki 600 Lt. Minimalios mėnesinės algos sumažinimas mažins nedarbą tarp žemiausią kvalifikacijų turinčių ar darbo rinkos naujokų, išsaugos dalį tų darbo vietų, kurioms kyla grėsmė.
Plėsti žemės paskirtimi numatytų galimų vykdyti veiklų sąrašą. Žemės paskirties daugiafunkciškumo didinimas padidintų investiciniams projektams reikalingų žemės plotų kiekį.
Spartinti detalųjį teritorijų planavimą. Dabartinė detaliojo planavimo procedūra yra sudėtinga ir gremėzdiška, detaliojo planavimo paspartinimas didins verslo galimybes imtis investicinių projektų.
Mažinti verslą kontroliuojančių institucijų naštą verslui naikinant verslą kontroliuojančių institucijų teritorinius padalinius, jų vietoje palikti tik dokumentų priėmimo ir išdavimo funkciją įgyvendinančius skyrius. Taip pat nustatyti atsakomybę kontroliuojančių institucijų vadovams, kai kontroliuojančių institucijų sprendimai teismuose pripažįstami pažeidžiančiais įstatymus ir atšaukiami.
Šis pasiūlymų sąrašas nėra baigtinis, yra daug daugiau problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos verslas. Į šį sąrašą pakliuvo tikslūs, konkrečius pakeitimus numatantys pasiūlymai, aktualūs daugumai ekonomikos sektorių, ir esant politinei valiai juos galima pasiekti greitai. Įgyvendinus bent šiuos pasiūlymus, verslo sąlygų gerinimas pajudėtų iš mirties taško, nes susidariusią sudėtingą ekonominę padėtį galima pagerinti tik jai adekvačiai stipriais sprendimais.
