Lygiai prieš trejus metus teko bendrauti su aukštos kvalifikacijos buhaltere Laima. Moteris buvo susirūpinusi dėl 2008 metų pabaigoje sumažintų pervedimų į jos sąskaitą pensijų fonde ir klausė, ar įmanoma ką nors padaryti, kad įmokos tarifas būtų atstatytas iki 5,5 proc.
Jeigu buhalterės atlyginimas – 3 000 litų, tuomet ji „Sodrai“ moka 1 020 litų per mėnesį. Iš jų kas mėnesį po 165 litus būdavo pervedama į pensijos kaupimo sąskaitą, bet nuo 2009-ųjų, kai tarifas sumažintas iki 2 proc., kaupimui skiriama tik 60 litų per mėnesį. Likę 105 litai nukreipiami einamosioms „Sodros“ pensijoms, motinystės išmokoms ir nedarbo pašalpoms mokėti. Dėl tokio Seimo sprendimo Laima per metus netekdavo 1 260 litų – praradimas gana reikšmingas, todėl jos nerimas suprantamas.
Bandžiau guosti moterį, kad reikėtų palaukti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo. Kadangi neatsirado 29 Seimo narių, kurie kreiptųsi į KT tiesiogiai, kad klausimas būtų sprendžiamas sparčiau, į teismų karuselę teko įsisukti patiems būsimiesiems pensininkams. Pirmasis į teismą 2009 m. balandį kreipėsi ekonomikos mokslų daktaras Marijus Keršys. Jo pavyzdžiu pasekė ir daugiau žmonių.
Privalo kompensuoti praradimus
Praėjo treji metai ir KT sprendimas dėl pervedimų į pensijų fondus sumažinimo jau priimtas. Kaip šis sprendimas buvo pristatytas su nekantrumu jo laukusiai Laimai ir dar milijonui pensijų kaupimo sutartis pasirašiusių žmonių? Žiniasklaida tik pranešė, kad pervedimų sumažinimai „neprieštarauja Konstitucijai“, tačiau labai svarbios KT nutarties dalys, turinčios įtakos kiekvienam kaupiančiajam, liko nutylėtos.
KT nustatė, kad šalyje esant blogai ekonominei ir finansinei padėčiai įstatymų leidėjas „turi įgaliojimus“ kaupiamąją pensijų įmoką „laikinai sumažinti.“ Tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas „ne tik negali paneigti tokios kaupiamosios pensijos esmės, bet ir turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo, atsižvelgdamas inter alia į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą.“
Kodėl KT nusprendė, kad šie sumažinimai neprieštarauja Konstitucijai? Pagrindinė priežastis – 2010 metais priimtose Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisose įtvirtinta tokia nuostata: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, Lietuvos Respublikos Seimui pateikia įstatymų projektus dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.“
Taigi pensijų kaupimo įmokos sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai tik dėl to, kad jis laikinas, ir Vyriausybė yra įsipareigojusi įmoką padidinti. KT taip pat pažymėjo, kad ši pareiga „sudarė prielaidą kompensuoti sumažintas kaupiamąsias pensijų įmokas“. Tai reiškia, kad valdžia privalo ne tik atkurti įmoką, bet ir teisingai kompensuoti gyventojų patirtus praradimus.
Neteks milijardų litų
Ir pensijų kaupimo įmokos, ir „Sodros“ pensijų sumažinimas buvo grindžiamas valstybėje susidariusia ypatinga padėtimi. Nuo šių metų pradžios „Sodros“ pensijos jau atkurtos, o tai leidžia konstatuoti, kad valstybėje susidariusi ypatinga padėtis jau baigėsi, todėl pensijų kaupimo įmoka jau tuomet turėjo būti grąžinta į ankstesnį lygį. Tačiau valdžia, viena ranka atkurdama dabartines pensijas, kita ranka dar labiau sumažino būsimų pensininkų pervedimus – nuo 2 iki 1,5 proc., o jų padidinimą atidėjo neribotam laikotarpiui. Kodėl tesėdama pažadą vienai grupei gyventojų (pensininkams), valdžia sulaužė kitai grupei (kaupiantiesiems pensiją) duotą pažadą?
Kuo ilgiau bus atidėliojamas pensijų kaupimo įmokos didinimas, tuo daugiau turės būti kompensuojama gyventojams už patirtus nuostolius. Vien minėtos buhalterės Laimos tiesioginiai praradimai per šiuos ketverius metus (2009-2012 m.) sudaro 5 040 litų – į jos sąskaitą turėjo būti pervesta 7 920 litų, o įplaukė tik 2 880 litų. Buhalterės nuostoliai, įvertinus galimą 5 proc. metinį investicijų prieaugį, 2012-ųjų pabaigoje sieks 5 530 litų. Jeigu moteris išeis į pensiją 2040 metais, visi jos praradimai vien dėl ketverius metus trukusių sumažinimų bus keturgubai didesni ir sudarys 21 700 litų. Jau dabar galima pasakyti, kad sumažinta pensijų kaupimo įmoka reikš milijardus litų nesukauptų pensijų.
Primokėjimas iš savo kišenės nėra „teisingas kompensavimas“
Kadangi didinti įmoką po tokio KT sprendimo vis vien teks, atidėlioti šį žingsnį nėra jokių pateisinamų priežasčių. Todėl būtų geriausia, jeigu tai padarytų ta pati valdžia, kuri ir sumažino įmoką.
Ar dabartinė valdančioji dauguma taip ir pasielgs? Vertinant jos reakciją į KT sprendimą kyla nerimas, kad KT priminimas apie Vyriausybės įsipareigojimą atkurti įmoką gali būti ignoruojamas. Vyriausybė pranešime spaudai džiaugėsi, kad KT „patvirtino krizės suvaldymui būtino, tačiau nelengvo sprendimo teisėtumą“, o apie įmokos atkūrimą – nė žodžio.
Vyriausybės siūlytas 2+2+2 mechanizmas, pagal kurį norintieji kaupti daugiau turėtų dar papildomai prisidėti iš savo lėšų, negali būti pateiktas kaip „teisingas kompensavimas“. Kaip reaguotų pensininkai, jeigu „Sodros“ pensijos būtų atkuriamos tik tuo atveju, jeigu pusę trūkstamos dalies jie turėtų prisidurti iš savo kišenės? Nepasitenkinimas tokiu „teisingu kompensavimu“ būtų labai aiškiai girdimas visuomenėje. Tuo tarpu dirbantiesiems žmonėms siūloma analogiška schema, nes žinoma, kad ši visuomenės dalis turi mažiau laiko ir apskritai yra nelabai linkusi protestuoti.
Savo sprendime KT pateikė svarbią įžvalgą, kad įstatymų leidėjas gali pasirinkti ir tokį pensijų sistemos modelį, pagal kurį lėšos senatvei būtų vien kaupiamos, o ne perskirstomos per „Sodros“ sistemą (kuri lėšų nekaupia). KT, atverdamas kelią pensijų kaupimo įmokai padidinti, paruošė dirvą ir tam, kad būtų pereita prie kaupimu pagrįstos sistemos. O tai išties gera žinia būsimiems pensininkams.
