Iš karto deklaruoju, kad rašau kaip suinteresuotas asmuo, nes turiu butą visai netoli „Lietuvos“ kino teatro ir jei noriu iš ten nueiti į senamiestį tenka praeiti pro šį statinį. Man „Lietuvos“ kino teatro istorija jau pabodusi.

Tiesa sakant, kaip šio pastato kaimynas laukiu nesulaukiu kada bent jau man visai negražus ir visai ne vietoje stovintis sovietinis pastatas pagaliau bus nugriautas, o jo vietoje iškils šiam kontekstui tinkantys pastatai. Dar labiau laukiu, kad apšnerkšta nudergta teritorija už „Lietuvos“ kino teatro (kur šlaitas į kalną link Mindaugo gatvės) irgi įgautų sostinei tinkantį veidą.

 

Čia išrinktas Seimo narys Petras Auštrevičius vėl susirūpino „Lietuvos“ istorija ir išsakė minčių, su kuriomis negaliu sutikti. Štai citata: „Lietuvos“ likimas, sulaukęs didelio visuomenės susidomėjimo, nerūpi tik valstybės pareigūnams. Beveik už dyką nuomojamas valstybinės žemės sklypas Vilniaus senamiestyje, kuriame vietoj čia esančios pusvelčiui įsigytos „Lietuvos“, nepaisant aktyvaus visuomenės pasipriešinimo, ruošiamasi pastatyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą – visa tai turi sulaukti visapusiško ir objektyvaus įvertinimo, o tam, deja, vien tik aktyvių piliečių pastangų nepakanka. Be to, negalima toleruoti aktyvių piliečių bauginimo teismais“.

O dabar – apie kiekvieną iš šios citatos teiginių atskirai.

 

1. „Lietuvos“ likimas, sulaukęs didelio visuomenės susidomėjimo, nerūpi tik valstybės pareigūnams.“ Kokiu pagrindu taip teigiama? Pasižiūrėjus į tai, kiek vilkintas detaliojo plano tvirtinimas ir, atitinkamai, statybos, panašu, kad „Lietuva“, o tiksliau – apie ją kilęs ažiotažas - netgi labai rūpi valstybės tarnautojams. Seimo nariams, kaip liudija šis laiškas – taip pat. O taip norėtųsi, kad jiems rūpėtų ne kažkieno kovos simboliu tapusi „Lietuva“, o tvarka, teisingumas, nuosavybė ir miesto veidas! Galiausiai tegul net kinas terūpi, bet kodėl tai turi būti kinas, kuris rodomas būtent kino teatre „Lietuva“? Man irgi labai patiko „Lietuvoje“ rodytas kinas, bet dabar žymiai patogiau jį žiūriu kitame kino teatre.

 

2. „Beveik už dyką nuomojamas valstybinės žemės sklypas Vilniaus senamiestyje“. Neturiu komentarų, tik spėju, kad nuomos kaina tokia, kaip ir visais kitais panašiais atvejais, t.y., taip, kaip nustatyta teisės aktais. Kita vertus, akivaizdus, bet visokeriopai įsišaknijęs neatitikimas dėl žemės yra tas, kad savininkai moka iš esmės tokį patį žemės mokestį (už savo žemę), kaip kad nuomininkai – žemės nuomos mokestį (už nuomojamą žemę po savo pastatais).

 

3. „Vietoj čia esančios pusvelčiui įsigytos „Lietuvos“, nepaisant aktyvaus visuomenės pasipriešinimo, ruošiamasi pastatyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą“. Pusvelčiui ar ne pusvelčiui – keistas pasamprotavimas, nes įsigyti galėjo kas tik norėjo. Jei ir įsigijo pigiau nei buvo teoriškai galima parduoti, tai ar ne dėl to, kad komunistinio teroristo Che Guevara simboliais pasipuošę kino „Lietuvoje“ mylėtojai žaibais svaidėsi jau tada? Juk kuo daugiau potencialių problemų dėl būsimo daikto naudojimo, tuo kaina už jį mažesnė. Turint galvoje tai, koks ažiotažas dėl statybų planų kilo jau po įsigijimo, spėju, kad dabartiniai savininkai netgi mano, kad už „Lietuvos“ pastatą sumokėjo per daug.

Dėl daugiaaukščio gyvenamojo namo – skamba baisiai. Tačiau daugiaaukštis gyvenamasis namas (turbūt trijų aukštų, kaip ir planuojamas namas) juk toje vietoje buvo suplanuotas dar iki „Lietuvos“ ir turėjo darniai įsilieti tarp namų, kurie šiandien „Lietuvai“ stovi iš kairės ir iš dešinės. O pati „Lietuva“, kaip žinome, tebuvo dalis sovietmečiu pradėto, bet, dėkui Dievui, neužbaigto plano. Pagal jį ir visi kiti „daugiaaukščiai“ bei sinagoga turėjo atlaisvinti kelia prospektui, vedančiam nuo miesto centro į geležinkelio stotį. Ačiū – nereikia nei to plano realizacijos, nei jo pirmojo daigelio – betoninio monstro šalia senamiesčio sienos.

 

„Visuomenės pasipriešinimas“ – taip jis garsus ir smarkus. Tačiau... Dabartiniame ažiotaže ne vienas iš besipriešinančiųjų yra prasitaręs, kad priešinasi pertvarkoms kaip kapitalizmo simboliui (prisiminkime ir tas raudonas Che ikonas). Tad, pirma, „visuomenė“ priešinasi nežinia kam, antra, neaišku ar tai visa visuomenė (net ir kuklus šių eilučių rašytojas, atsiprašau, pretenduoja būti visuomenės dalimi, ypač būdamas aptariamos vietos kaimynas).

 

4. „Negalima toleruoti aktyvių piliečių bauginimo teismais“. Tikrai negalima. Nepatinka man teismai. Statytojų (tikiuosi) vietoje nebūčiau padavęs ieškinio aktyvių piliečių adresu. Tačiau neužmirškime, kad teismų maratoną užsuko kaip tik šie aktyvūs piliečiai, o ar padarė jie tuo žalą kitiems aktyviems piliečiams (šiuo atveju ne protestuotojams, o investuotojams) – kaip tik teismas turės ir atsakyti.

 

Tai tiek apie tą „Lietuvą“. Labai norėtųsi, kad Lietuvoje daugiau nebebūtų tokių lietuvų su kabutėmis.