Interviu autorius Valdas Bartasevičius
Seimas nuo 19 iki 21 proc. padidino pridėtinės vertės mokestį. Rudenį 2-3 proc. bus didinami ir mokesčių į „Sodros“ biudžetą tarifai. Tikimasi, kad dėl to „Sodros“ pajamos išaugs 800 milijonų litų. Ar šios viltys pagrįstos? Kaip gelbėti „Sodrą“? Apie tai – pokalbis su Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperte Kaetana Leontjeva.
- Kritikuojate ketinimus didinti „Sodros“ mokesčių tarifą. Bet ar „Sodros“ neištiks krachas, jei nebus rasta būdų padidinti jos pajamas?
- Didesnis „Sodros“ mokesčio tarifas – didesnės ir šalies verslo sąnaudos. Mokesčių našta verslui didinama tokiu metu, kai verslas taupo visais įmanomais būdais: mažina algas, atleidžia dalį darbuotojų. Akivaizdu, kad „Sodros“ tarifo didinimas skatins tolesnį darbuotojų skaičiaus ir algų mažėjimą. Stiprės ir paskatos vengti mokesčių, algas mokėti vokeliuose. Todėl „Sodra“ nesulauks planuojamo įplaukų didėjimo.
- Bet gal „Sodros“ pajamos išaugs bent 400 mln. litų?
- Vargu ar 2010-aisiais ekonomikos būklė gerės. Greičiausiai tik blogės. Vadinasi, ir „Sodros“ pajamos kitąmet gali būti net mažesnės nei šiemet.
- Tuomet ką daryti? Leisti „Sodros“ deficitui augti?
- Ne, tai būtų nedovanotina klaida. Reikia gyventi pagal išgales, kitaip sakant, išdalyti socialinių išmokų tiek, kiek surenkama pinigų.
- Siūlote „Sodros“ biudžetą subalansuoti tik mažinant jos išmokas?
- Iš tiesų dabartinėmis sąlygomis tai reikštų išmokų mažinimą. Bet jos vis vien mažėja. Mes siūlome pašalinti subjektyvumą apkarpant „Sodros“ biudžetą, kuris ir kelia didžiausią visuomenės pasipiktinimą, kad taupoma vienos socialinės grupės sąskaita, o ne kitos. Be to, „Sodros“ pajamos surenkamos pagal skirtingus tarifus – iš ligos ir motinystės draudimo bei pensijų socialinio draudimo. Bet skirstant išmokas nėra laikomasi šių tarifų proporcijų. Pavyzdžiui, pensijų socialinio draudimo pajamų dabar surenkama daugiau nei išleidžiama pensijoms. Todėl dalis pensininkų pinigų atitenka motinoms. Mūsų siūlymas užkirstų kelią tokiam subjektyviam perskirstymui: kiek konkrečiai socialinio draudimo sferai surinkta pinigų, tiek ji ir gautų.
- Ar siūlote „Sodros“ išmokas sieti su pajamomis ir pasibaigus krizei?
- Tai turėtų padėti išgyventi krizę ir neleisti „Sodrai“ patirti kracho, kuris gresia jau artimiausiu metu. Tačiau ir ilgalaikiu požiūriu reikėtų taip pertvarkyti socialinio draudimo sistemą, kad pensininkai netaptų „Sodros“ problemų įkaitais. Todėl kai tik Lietuvos ekonomika atsigaus, būtina didinti į privačius pensijų fondus pervedamą „Sodros“ įmokų dalį.
- Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo Lietuvai nedelsiant atkurti buvusį įmokų į pensijų kaupimo fondus lygį, bet premjeras pareiškė, jog tai neįmanoma.
- Premjeras pamiršta, kad privatiems pensijų fondams pervedamos įmokos – ne „Sodros“ pinigai. „Sodra“ tėra administratorius, kuris surenka ir perveda pinigus tam, kam jie skirti. Bet dabar „Sodrai“, kuri tėra tarpininkas, oficialiai leista nusavinti svetimus pinigus. Jei darbdaviai būtų tiesiogiai pervedinėję žmonių įmokas privatiems pensijų fondams, dabar net minties nekiltų, kad tai „Sodros“ pajamos. „Sodra“ negali laikyti šių pinigų savo pajamomis – šitaip atiminėjamos pensijos iš būsimųjų pensininkų.
- Kas užkamšys „Sodros“ skyles?
- „Sodros“ problemos neturi būti sprendžiamos būsimųjų pensininkų sąskaita. Kiek „Sodra“ surenka pinigų, tiek turi ir išmokėti.
- Tuomet ar socialinės išmokos Lietuvoje nepasidarytų tokios pat nepastovios, kaip ir mūsų vasaros?
- Tam yra išlyginamasis mechanizmas – kai pajamos auga, dalis jų patektų į kaupimo fondą, kad sumažėjus įplaukoms būtų galima amortizuoti išmokų smukimą. Bet svarbiausia, kad susiejus išmokas su pajamomis pagaliau pavyktų panaikinti „Sodros“ biudžeto deficito problemą. „Sodros“ įsipareigojimai atspindėtų ekonominę situaciją. Kai susitraukia visas ūkis, solidariai turi trauktis ir socialinė sfera. Tai neleistų išderinti ūkio nepakeliamais valstybės įsipareigojimais.
