Interviu autorius Valdas Bartasevičius
Vyriausybė pranešė, kad įmokos į „Sodrą“ bus didinamos 2-3 procentais. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) turėtų išaugti nuo 19 iki 21 procento, be to, nuo 2011 metų ketinama įvesti ir nekilnojamojo turto mokestį.
Ar pagrįstos valdžios viltys, kad, didinant mokesčius, pavyks sumažinti valstybės biudžeto deficitą ir išspręsti „Sodros“ problemas? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Rūta Vainiene.
- Ko sulauks valdžia, dar kartą padidinusi „Sodros“ ir PVM mokesčius?
- Vyriausybė iki šiol skendi iliuzijose, kad didindama mokesčius padidins įplaukas į biudžetą tokia dalimi, kokia didinamas mokestis. Bet Lietuva jau pasiekė ribą, kai didesni mokesčiai sumažina pajamas.
Mokesčių tarifai Lietuvoje, palyginti su kitomis šalims, dabar jau aukšti, bet vis dar per biudžetą perskirstoma palyginti maža bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. Galiu lažintis – jeigu mokesčiai būtų mažesni, per biudžetą šiandien būtų perskirstoma didesnė BVP dalis.
- Ar norite pasakyti, kad verslas traukiasi į šešėlį?
- Taip, bet yra ir dar blogesnių dalykų. Žmonės nutraukia verslo veiklą ir iš mokesčių mokėtojų tampa „Sodros“ išlaikytiniais.
Antra, padidinus „Sodros“ mokesčius, darbdavys atleis dalį darbuotojų arba sumažins algas, todėl didesnis įmokų „Sodrai“ procentas bus skaičiuojamas jau nuo mažesnės algos sumos.
Mūsų instituto tyrimas rodo, kad kas antra įmonė griebiasi kokių nors šešėlinių metodų – vokelių, darbo santykių be sutarčių, pajamų slėpimo. O juk Lietuvos ūkis jau buvo išlindęs iš šešėlio. Dabar vėl sparčiai į jį lenda.
- Gal PVM didinimas efektyvesnis nei įmokų į „Sodrą“ tarifo kėlimas?
- Iš tiesų PVM – vienas efektyviausių mokesčių, bet Lietuvoje jo galimas efektas biudžetui jau išsemtas. Anksčiau vienas procentas PVM sudarė 400 mln. litų, dabar – tik 200 mln. litų.
Padidėjęs PVM didina kainas. Žmonės ima mažiau vartoti. Bet tai dar ne visa žala. Plečiasi ir šešėlinė ekonomika. Ją ypač skatina išaugę akcizai degalams, tabakui, alkoholiui. Negana to, atsiranda daugiau verslininkų, kurie ryžtasi nemokėti PVM, slėpdami atsiskaitymus.
- O ko valdžia gali tikėtis iš nekilnojamojo turto mokesčio? Ar jo administravimo, turto įvertinimo išlaidos neviršys pajamų?
- Manau, taip ir atsitiks, bet net ne administracinė našta didžiausia šio mokesčio yda. Jis fundamentaliai ydingas, nes kėsinasi į privačią nuosavybę ir dar diskriminaciniu būdu.
Apmokestinamas tik vienos rūšies turtas, ant kurio jau ir taip užkrauta mokesčių našta.
Juk namai, butai perkami iš apmokestinamų pajamų ir dar sumokamas PVM. Jei turtas teikia pajamas, taip pat mokamas mokestis. Jei viską apskaičiuosime, paaiškės, kad tai keturgubas apmokestinimas.
Šis mokestis daug kur įvestas XIX amžiuje, kai nebuvo būdų tiksliau apskaičiuoti žmonių pajamų. Bet XXI amžiuje jis netenka prasmės.
- Ar dabar išvis įmanoma nustatyti realią nekilnojamojo turto vertę?
- Nekilnojamasis turtas vertinamas pagal vidutinę sandorių vertę. Bet dabar sandorių nėra. Remiantis senesniais sandoriais, tektų mokėti mokestį pagal išpūstus kainų burbulus.
Viltys, kad nekilnojamojo turto mokestis likviduos šiuos burbulus ir padės sureguliuoti rinką, visiškai tuščios. Kainų burbulai išsipūtė ir tose šalyse, kur yra šis mokestis. Tai nieko bendra neturintys dalykai.
Mūsų mokesčių politika kupina prieštaravimų. Viena ranka suteiktos būsto palūkanų mokestinės lengvatos, kita – norima apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Dėl to tik padaugės negrąžinamų paskolų.
- Taip pat prieš metus kalbėjo jūsų pirmtakas Remigijus Šimašius, bet užteko jam tapti teisingumo ministru, ir jis visa tai pamiršo. Ar ir jūs tapusi ministre taptumėte kairiąja?
- Juokaujama, kad 100 dienų Vyriausybei skirta tam, kad visi dešinieji per tą laiką taptų kairiaisiais. Valdžia, matyt, veikia kaip narkotikas narkomanus.
Bet nesakyčiau, kad R.Šimašius išsižadėjo laisvosios rinkos principų.
Tikimės, kad jis juos gina Vyriausybėje. Tik norėtume, kad tai būtų girdima ir viešai.
