Lenkija pagal Pasaulio banko Verslo sąlygų palankumo tyrimą atliko teigiamas  reformas keturiose iš dešimties vertinamų sričių.

 

Vyriausybė teisi - tarptautiniai vertinimai nėra tai, kas atskleidžia tikrąją padėtį, tačiau užsieniečiai pasitelkiami autoritetu tik todėl, kad „vietinių“ argumentas per silpnas. Kai dešinieji tarptautinius verslo sąlygų vertinimus klojo į partijų programas ir Vyriausybės programą, jie vadovavosi ta pačia logika: „ir oponentams, ir tiems, ką reformos palies tarptautiniai vertinimai bus didesnis autoritetas“. Šiandien konservatorių Vyriausybė tarptautiniam reitingavimui atsuka nugarą.

 

Tiesa, kad Pasaulio banko darbo santykių vertinimas neatsižvelgė į rugpjūčio 4 įsigaliojusią naują Darbo kodekso redakciją. Bet jeigu būtų atsižvelgęs, būtų dar liūdniau, nes su didžiausiu patosu pro Trišalę tarybą prastumtas įstatymas būtų pagerinęs vieną iš 19 kriterijų, pagal kurį vertinamas darbo santykių lankstumas. Naujos Darbo kodekso pataisos leidžia sumažinti darbuotojų atleidimo terminą nuo 4 iki 2 mėnesių, jei dėl to susitariama kolektyvine sutartimi.

 

Darbo laiko reglamentavimo pakeitimai padėtų šiek tiek daugiau. Tačiau Vyriausybės bandymas tartis dėl darbo laiko reglamentavimo supaprastinamo su profesinėmis sąjungomis praktiškai buvo  užbaigtas nacionaliniu susimirksėjimu dėl mokesčių didinimo. Pragmatiška konkrečių biudžeto pajamų viltis yra gerokai stipresnė už hipotetinę sudėtingų, nelanksčių ir verslumą ribojančių darbo laiko reglamentavimo taisyklių naudą. Mokesčių nauda valstybės kišenei, dereguliavimo nauda gi tik verslui ir darbuotojams. Net nepatogu paaiškinti, jog geresnės darbo sąlygos lemia ir daugiau surenkamų mokesčių, jei ne šiandien, tai labai netolimoje ateityje.

 

Paprastai valstybės reformuoja darbo santykius didelio nedarbo metu, vieną šansą Vyriausybė jau praleido. Tai labai efektyviai padarė Gruzija ir Makedonija, tačiau darbuotojų gynyba garsios Vakarų Europos valstybės taip pat atrodo liberaliau už mus. Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje daugiau nei pusė visų darbuotojų dirba pagal vieną ar kitą lankstų darbo laiko grafiką. Prancūzijoje ir Airijoje daugiau kaip 20 proc. darbuotojų praktikoje tariasi dėl konkrečių darbo valandų per dieną. Lietuvos įmonėse  lankstūs grafikai ir dinamiškas darbo valandų pasiskirstymas per savaitę ar mėnesį yra retas gyvūnas, kurį prisijaukinę tik darbo teisės (ir valstybinės darbo inspekcijos) mylėtojai prasibrovę pro darbo laiko reguliavimo džiungles.

 

Nėra nežinoma, kaip reformuoti darbo teisę, kad būtų geriau ir investuotojus pritraukti, ir Lietuvoje darbo vietų kūrimą paskatinti. Trūksta Vyriausybės valios. Pasaulio banko tyrimas pripažįsta, kad darbo teisė viena iš sunkiausiai reformuojamų sričių. Lietuvos valdžia jėgas ir kozirius išbarstė keldama mokesčius ir saugodama biurokratus.

 

Tai, kaip greitai Lietuva pakils iš krizės, parodys, kiek Lietuvoje yra  palankios verslo sąlygos. Ne pagal reitingus, o gyvenime.