Didžiulė biudžeto skylė – jau realybė. Remiantis išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šiemet valstybės biudžete jau trūksta 390 mln. Lt. Būtinybė mažinti biudžeto išlaidas neišvengiama, bet ar bus pasirinktos tinkamos priemonės?
Žmonėms biudžeto lėšų taupymas atrodo kaip didžiulis baubas, nes valdžia, kaip taisyklė, lėšų taupymą pirmiausia supranta atlyginimų mažinimo, arba darbuotojų atleidimų pavidalu. Ir nors išlaidos darbo užmokesčiui šįmet sudarys vos 13 proc. (3,4 iš viso 27 mlrd. Lt. biudžeto), atlyginimų mažinimo keliu norima eiti ir šiuokart.
Ne paslaptis, kad ministerijose ir kitose institucijose sukurta tiek etatų, kad nei viena privati bendrovė tiek sau neleistų, todėl mažinti valdininkų skaičių tikrai verta. Tačiau pradėti reikia ne nuo etatų ar visuotinio algų mažinimo, o nuo programų peržiūrėjimo ir bent jau laikino nebūtinų programų sustabdymo . Ekonomikos augimo metu, kai biudžeto pajamos augo po 20 – 30 proc. kasmet, atitinkamai augo ir įvairioms programoms skiriamos lėšos. Programų rezultatai ne visada pasiekdavo užsibrėžtus tikslus; abejonių kėlė ir pačių tikslų bei programų tikslingumas ir poreikis visuomenei . Identifikavus nebūtiniausias programas ir sustabdžius jų veiklą mažėtų ne tik biudžeto išlaidos - sumažėtų ir nebūtiniems darbams dirbti sukurti etatai, o ne visų (nesvarbu, kokio lygio programoje dirbančių) darbo užmokestis po lygiai.
Taupymo galimybės slypi ir Valstybės investicijų programoje, kuriai skirta apie 5 mlrd. Lt., iš kurių daugiau nei pusė (2,7 mlrd. Lt.) yra valstybės biudžeto lėšos. Pagal šią programą įsigyjamas ilgalaikis turtas, modernizuojamos informacinės sistemos, rekonstruojami pastatai, atliekamas kapitalinis remontas ir t.t. Galimybė sutaupyti – didžiulė, tačiau dabartinė Vyriausybė tik apipjaustė savo pirmtakų projektą, sumažindama jį vos 4 proc. Palyginus praeitų metų išlaidas su šiųmetinėmis, jos išaugo 29 mln. Lt. Tikėtina, kad dalis lėšų panaudojama netikslingai – pavyzdžiui, nepaisant siekio naikinti apskritis, joms skiriami pinigai valdymo sistemoms diegti, techninei ir programinei įrangai bei kitam ilgalaikiam turtui įsigyti. Valdžia privalo apsispręsti, kurie projektai nėra būtini, ir jų atsisakyti. Dar pernai LLRI siūlė Vyriausybei atsisakyti šįmet prasidedančių investicijų projektų, nes tokiu būdu galima būtų sutaupyti apie milijardą litų.
Ieškodami būdų sutaupyti, pavyzdžių valdžia galėtų paieškoti privačiame sektoriuje. Viena pirmųjų išlaidų, kurių atsisakė su smunkančia apyvarta susidūrusios įmonės reklama. Kodėl valstybinės institucijos vis dar skiria lėšas savireklamai? Įėjus į populiariausias (ir dėl to aišku siūlančias brangiausias reklamos paslaugas) internetines svetaines, į akis krenta ministerijų užsakytos reklamos. Žiūrimiausiu (ir aišku brangiausiu) metu, per televiziją žiūrovai gali pamatyti įvairias po ilgiau nei minutę trunkančias socialines reklamas. Supraskim, biudžete – kiaurymė, tad laikas nustoti užsakinėti socialinę reklamą!
Dar viena itin mėgstama informacijos pateikimo forma – informaciniai leidiniai, lankstinukai, bukletai. Pavyzdžiui, pagal ankstesnės Vyriausybės patvirtintą Žemaičių krikšto ir žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo programą, leidiniams 2009 – 2011 m. planuota skirti 750 tūkst. (Beje, pagal šią programą, po kelių metų vėl planuojama leisti taip pat pavadintus leidinius, kurių leidybai ir vėl bus skirtos šimtatūkstantinės sumos.) Ar krizės metu ir toliau turi būti skiriami tūkstančiai jiems leisti?
Įvykdžius mokesčių sistemą sujaukusią mokesčių deformą, turbūt paklausiausias valstybinis leidinys yra „Mokesčių pasikeitimai 2009 metais“. Tačiau įvairių reprezentacinių leidinių leidybos sustabdymas (bent jau vieneriems metams) nesudarytų mūsų valstybei pavojaus, o padėtų sutaupyti ne vieną milijoną litų.
Kiekvienąkart prabylant apie biudžeto lėšų taupymą, politikai naudojasi „mokytojų argumentu“: gąsdinimais, kad vienintelis būdas sutaupyti reiškia, mažinti mokytojų arba kultūros darbuotojų atlyginimus. Policininkų ir gaisrininkų paleidimą į gatves. Chaosą. Tačiau iki to chaoso galime prieiti, jei tučtuojau neatsisakysim nebūtinų išlaidų. Pradėti taupyti turim nuo mažiausiai skausmingų priemonių, todėl taupymo taikiklyje pirmiau turi atsidurti nebūtini projektai ir programos, o ne visų darbuotojų atlyginimai.
