Šeimyniškių g. 3A, LT-09312 Vilnius
Tel: 250 0280
Faks.: 250 0288
LLRI@LRinka.Lt
Prisijunkite prie mūsų „Facebook’e”

 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Piktinatės? Šekit dar!


2010-06-07
Interviu, "Lietuvos rytas"
Andrius Kubilius praėjusią savaitę toliau baugino šalies visuomenę naujais mokesčiais. Premjero patarėjas Mykolas Majauskas pareiškė, kad iš nekilno­jamojo turto mokesčio per metus, pasirodo, būtų galima papildomai surinkti net 500 milijonų litų.
 
Valdas BARTASEVIČIUS
LR korespondentas
 
Ar biudžeto deficito problemą iš­spręs nauji mokesčiai - nekilno­jamojo turto ir žaliasis, taiko­mas automobiliams? Apie tai - pokalbis su Lietuvos laisvosios rinkos ins­tituto prezidente Rūta Vainiene.
 
-Kaip vertinate planus įves­ti naujus mokesčius? Ar gali­ma tikėtis ir kokio nors teigia­mo jų poveikio?
 
- Labai blogai vertinu ir vie­ną, ir kitą mokestį, o du mokes­čius vertinu jau dvigubai neigia­mai. Šie mokesčiai primena an­tikos laikus, kai buvo apmokesti­nami daiktai. Žmonijos evoliucija keitė mo­kesčius - buvo einama nuo daik­tų prie pajamų apmokestinimo. Mat senovės laikais būdavo sun­ku apskaičiuoti pajamas, didelė jų dalis būdavo gaunama ne pinigais. Tačiau dabar dominuoja piniginės pajamos. Galima ne­sunkiai ir tiksliai sužinoti, kiek jų gavo kiekvienas asmuo. Pajamos jau apmokestinamos mažiausiai du kartus - gyvento­jų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiais. Įvedant antikinės pra­eities paprotį apmokestinti daik­tus, žmogus verčiamas mokėti trečią kartą už tą patį dalyką. Negana to, dar ir kasmet, nes nekilnojamojo turto ar automo­bilio jis negali suvartoti taip grei­tai kaip, pavyzdžiui, kruopų. Valdžios logika - kaip pasakė­čios vilko: ėriuk, esi kaltas, nes man norisi ėsti. Trūksta valdžiai pajamų - sugalvojami nauji mo­kesčiai, nors jokio ekonominio pagrindo tam nėra. Socialdemokratai turėtų trinti rankomis - jų programą bai­gia įvykdyti konservatoriai.
 
- Bet gal šiais mokesčiais pavyks užkamšyti biudžeto skyles?
 
- Bergždžios viltys. Biudžeto skylė - apie 8 mlrd. litų. Iš nekil­nojamojo turto mokesčio Finan­sų ministerija planuoja surink­ti 50-70 mln. litų. Tai būtų tik lašas biudžeto deficito jūroje. Tiesa, anot premjero patarėjo M.Majausko, tai leistų biudžetą papildyti puse milijardo litų. Prognozės skiriasi 10 kartų. Jei iš tiesų bus siekiama išspaus­ti 0,5 mlrd. litų, vadinasi, teks apmokestinti visą, net nebrangų nekilnojamąjį turtą ir dar šio mo­kesčio tarifas turės būti labai didelis.
 
-  Gal žaliuoju vadinamas automobilių mokestis bent sumažintų taršą?
 
- Nieko panašaus. Tai ypač populistinis mokestis. Be to, taršai mažinti jau įves­ti degalų akcizai. Papildomai 100 litų apmokestinus automobilius aplinka netaps žalesnė. Tai tik valdžios pasipinigavimas.
 
- Bet ir nekilnojamojo tur­to, ir automobilių mokesčius moka ir kitų ES šalių gyven­tojai. Kodėl Lietuvą šie papil­domi mokesčiai turėtų gąs­dinti labiau nei senąsias ES nares?
 
- Nekilnojamojo turto mokes­tis lietuviams smogs ypač skau­džiai. Mūsų šalyje itin daug žmo­nių gyvena nuosavuose būstuo­se - pagal šį rodiklį pirmaujame ES. Apmokestinto nekilnojamo­jo turto vertė krinta, nes kas ne­turi pinigų šiam mokesčiui, pri­verstas parduoti savo būstą. Pirmiausia nukentės vargin­gai gyvenantys arba ne aukštes­nes nei vidutines pajamas gau­nantys žmonės. Todėl kai valdžia jiems sako, kad jei neišgalite su­simokėti, kelkitės į pigesnį būs­tą, ji elgiasi ciniškai ir tarnauja nekilnojamąjį turtą supirkinėjantiems magnatams. Šis mokestis gali tapti priemo­ne iššluoti senuosius gyventojus iš tokių rajonų kaip Vilniaus Žvėrynas - jie bus priversti pigiai parduoti būstus ir kraustytis ki­tur. Tai rodo, kad kalbos apie so­cialinį nekilnojamojo turto mo­kesčio teisingumą - iliuzija. Rea­liai valdžia padės butų ir namų pirkliams pigiau juos supirkti.
 
- Ar kalbos apie šiuos mo­kesčius nėra dūmų uždanga rengiantis vėl skolintis ir sie­kiant nuslėpti, kad realiai ne­pavyko sumažinti milžiniško biudžeto deficito?
 
- Bankuose dirba ne kvailiai, tokia dūmų uždanga nieko neį­tikins. Akivaizdu, kad ir ką kal­bėtų valdžia, 8 mlrd. litų skylės neužkiši 200-300 mln. litų, su­rinktų iš naujų mokesčių. Todėl kalbos apie naujus mo­kesčius nepadidins finansų rin­kų pasitikėjimo Lietuva. Tik sa­vo rankomis save žlugdome. Žinoma, reikia pripažinti, kad pavyko išsaugoti stabilų litą. Jei biudžetas būtų gelbėjamas ne paskolomis, o aukojant litą, ši Vyriausybė jau nedirbtų. Bet lito stabilumo kaina per didelė - praskolinta Lietuvos ateitis.