Apie mokesčių kėlimo pasekmes šešėlinės ekonomikos augimui Lietuvos valdžiai kalbėta ne kartą. Tai, kad didinant mokesčius ekonomikos nuosmukio laikotarpiu biudžetas dėl susitraukusios ekonominės veiklos ir šešėlio išaugimo niekuomet negaus atitinkamo pajamų padidėjimo, intuityviai supranta kiekvienas dirbantis, mokesčius mokantis žmogus. Didesni vartojimo mokesčiai (PVM, akcizai) – mažiau vartojimo, mažiau biudžeto pajamų. Didesnis darbo apmokestinimas – mažiau darbo vietų, mažiau darbo pajamų ir vartojimo, mažiau pajamų biudžetui. Tai tiesos, kurių nereikia kaskart išbandyti su jomis „eksperimentuojant“, galvojant, jog šįkart taip nenutiks. Tai tiesos galiojančios visur išskyrus valdžios atstovų galvose. Kokia šešėlinės ekonomikos padėtis šiandien, kas ją lėmė ir kaip planuojama su ja tvarkytis?
Mokesčių kėlimo pasekmės dvi – besitraukianti ekonomika ir šešėlio išsikerojimas. Ir jei metų pradžioje apie šias pasekmes galėjome šnekėti būsimuoju laiku, šiandien jos – karti ir neišvengiama realybė. Nuo metų pradžios jau kelis kartus didintas PVM tarifas, kelti akcizo mokesčiai, pelno mokestis, padidintas apmokestinimas autoriniams atlyginimams, individualiai veiklai, brango verslo liudijimai. Sausio mėnesį iš pakeltų pelno, pridėtinės vertės ir akcizų mokesčių buvo tikėtasi į biudžetą surinkti 16,2 mlrd. Lt., o jau liepos mėnesį surinkimo prognozė sumažinta iki 11,3 mlrd. Lt. Nepaisant to, toliau galvojama apie Sodros įmokų didinimą.
Dažnai sakoma, jog šešėlis yra ekonominės situacijos, o ne valdžios sprendimų padarinys. Iš dalies – tai tiesa, šešėlinė ekonomika būtų išaugusi ir nekėlus mokesčių, kuomet į šešėlį būtų pasitraukusios finansinių sunkumų turinčios įmonės ar namų ūkiai. Tačiau ignoruoti nuo metų pradžios maratonu tapusio mokesčių kėlimo pasekmes išaugusiai šešėlinei ekonomikai yra naivu. Keliami mokesčiai ne tik užkrovė dar didesnę naštą tuomet, kai ir taip sunku, tačiau ir prisidėjo prie visos ekonominės situacijos blogėjimo.
Šešėlio išaugimą rodo įvairūs duomenys: išaugę sugaunamos kontrabandos, nelegalių prekių kiekiai, išaiškintų nuslėptų mokesčių sumos, greičiau nei nominalus BVP krentantis biudžeto pajamų surinkimas. LLRI atlikto ekonomikos tyrimo duomenimis, šiais metais šešėlinės ekonomikos dalis BVP siekia 24, kitąmet – 27 proc. BVP.
Į augančią šešėlinę ekonomiką dėmesį pastaruoju metu atkreipė ir valdžia. Žadama imtis priemonių šešėlinei ekonomikai pažaboti. Nutarta kurti darbo grupę, kuri „parengtų grėsmingiausių šešėlinės ekonomikos apraiškų sąrašą ir kompleksinį kovos su jomis priemonių planą“. Nors išsamaus šių priemonių plano dar nėra, tačiau jau užsiminta apie kelias, galimas iš jų: į žmonių sąžinę apeliuojanti socialinė reklama, mokesčių surinkimo koncentravimas į vieną instituciją, griežtesnė kontrolė.
Socialinės reklamos idėja kiek ciniška – viena ranka keldami mokesčius, kita švaistomi braškančio valstybės biudžeto pinigai įtikinėjant žmones, jog šešėlis lemia prastą valstybės finansų padėtį. O gal atvirkščiai? Gal keliami mokesčiai lemia prastą žmonių ir įmonių finansinę padėtį, kas skatina šešėlio plėtrą ir toliau prastėjantį valstybės biudžeto stovį? Kiek primena smaugiamo įtikinėjimą, jog jis nedustų. Tokia šešėlio „antireklama“ nemažą dalį žmonių gali tiesiog įpykdyti.
Mokesčių surinkimo koncentracija gali būti gera kaip mokesčių surinkimo sąnaudų mažinimo priemonė, tačiau vargu ar kaip nors gali prisidėti prie šešėlio mažinimo. Svarstant tokį sprendimą svarbiausias dalykas yra konkrečiai ir aiškiai įvardinti, kiek lėšų bus dėl to sutaupyta.
Dėl griežtesnės kontrolės Vyriausybės pranešime pasisakyta dviprasmiškai: viena vertus „žiauriųjų akcizų“ organizuoti nesiruošiama, kita vertus, kontrolė turi stiprėti. Griežtesnė kontrolė, didinanti sankcijas ir šešėlinės veiklos riziką yra viena iš priemonių galinti paveikti šešėlio mastą. Daugelio atmintyje neigiamas asociacijas kelia tuometinio ministro pirmininko Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės organizuotos „žiauriosios akcijos“, kurios tuometinę verslo aplinką pavartė mūšio lauku, tapo įmonių terorizavimo priemone. Ar iki to bus prieita išlieka klausimu, tačiau svarbiausia tai, jog tokia kontrolė kovoja ne su šešėlinės ekonomikos priežastimis, o su jos pasekmėmis. Griežtesnė kontrolė taip pat turi ir savo kainą, kas yra ypač aktualu šiandien.
Kitas svarbus šešėlinės ekonomikos aspektas – kokia jos reikšmė valdžiai ir žmonėms? Valdžiai šešėlio pasekmė - nesurinktas biudžetas bei negražus pavyzdys, jog arba įstatymai neatitinka dabartinės ekonomikos situacijos, arba nesugebama jų tinkamai įgyvendinti. Verslui ir žmonėms, tenka pripažinti, šešėlis yra būdas prisitaikyti prie sunkios ekonominės padėties ir dar labiau ją sunkinančių valdžios sprendimų. Paradoksalu, bet jei ne šešėlis – žmonių pajamos sumažėtų dar labiau, padidėtų ir taip didelis nedarbas. Šiuo kampu, „žiauriosios akcijos“, žūtbūtinė misija sunaikinti šešėlį įgauna kiek kitą atspalvį.
Tai, ką galėjo padaryti valdžia, mokesčių didinimo moratoriumą skelbti ne po mokesčių didinimo maratono, o iš pat pradžių. Ekonominė krizė turėjo būti tvirta ir aiškiai deklaruota mokesčių kėlimo moratoriumo ir valstybės biudžeto mažinimo priežastimi. Ką vis dar gali daryti šiandien, kovoti ne su šešėlio pasekmėmis, o jo priežastimis – ne kelti, o mažinti mokesčius, mažinti valstybės biudžetą, gerinti verslo sąlygas: laisvinti darbo santykių reguliavimą, gerinti galimybes užsiimti individualia veikla.
Grįžtant prie kuriamos darbo grupės šešėlinei ekonomikai mažinti, pirmasis jos tikslas tikriausiai turėtų būti parengti ne „grėsmingiausių šešėlinės ekonomikos apraiškų“, o grėsmingiausių valdžios sprendimų didinančių šešėlinę ekonomiką sąrašą. Tuomet ir „kompleksinio kovos su šešėliu plano“ rengti nebereiktų.
