Gruodžio 9 dieną sueina metai, kai Seime buvo patvirtinta vyriausybės programa ir penkioliktoji vyriausybė pradėjo darbą. Jau prabėgo ir ketvirtadalis Seimo kadencijos, tad galima pradėti pildyti pasiekimų knygelę ir parašyti šešetą avansu. Vertinant Seimo ir Vyriausybės darbą, nesunku įvardinti svarbiausią jų atliktą darbą – aukštojo mokslo reformą. Ilgai brandinta aukštojo mokslo pertvarka prasidėjo, atskleisdama ligšiolinės aukštųjų mokyklų finansavimo tvarkos neefektyvumą. Galima tik palinkėti reformos vykdytojams nuosekliai eiti pradėtu studijų krepšelio keliu, kuris su laiku leis optimizuoti mokymo įstaigų tinklą, įtvirtins konkurenciją ir sudarys sąlygas gerėti studijų kokybei.
Blogiausią įvertinimą Seimui bei Vyriausybei pelno praėjusiųjų metų pabaigoje įvykdyta mokesčių reforma ir po to sekęs dar vienas mokesčių didinimas. Spėju, kad šis skubotas, neapgalvotas, neadekvatus mokesčių taisyklių pakeitimas taps ne vienerių metų, bet ir visos kadencijos gėdos ženklu. Didžiausią mokesčių kėlimą patyrė skirtingos individualios veiklos formos – o tai niekaip nedera su deklaracijomis apie verslumo skatinimą ir verslo sąlygų gerinimą. Mokesčius mokėti visada nelengva, o ypač sunkmečiu, ypač smulkiesiems. Taigi, pakelti mokesčiai pastūmėjo smulkiuosius į šešėlį, kuris pasiekė dar nepatirtas aukštumas - apie 27 procentus BVP.
Tačiau mokesčių dydis – dar ne visa mokesčių reformos bėda. Keliant mokesčius buvo padaryta daug tokių sprendimų, kurie nedavė, neduoda ir neduos naudos biudžetui, bet padaro daug žalos mokesčių aiškumui, paprastumui ir logikai. Pavyzdžiui, ko vertas vien neapmokestinamojo pajamų dydžio sujaukimas arba sveikatos draudimo įmokų klaidingas taikymas nereguliarioms pajamoms 2009 metais.
Nors dažnai girdime Vyriausybę teigiant, kad svarbiausiu pasiekimu ji laiko valstybės finansų stabilizavimą, ir neneigiant, kad iki šiol pensijos išmokamos laiku, o valstybė vėluoja atsiskaityti tik (o greičiausiai - net) už prekes ir paslaugas, vis tik šis pasiekimas yra fiktyvus. Pensijos laiku mokamos tik todėl, kad Sodrai kosminėmis sumomis skolina valstybės biudžetas, o pati Sodra yra de facto bankrote. Įsiskolinimai verslui kuria įsiskolinimų grandinę, be to, neatsispindi skolos rodikliuose, ir maskuoja tikrąjį deficitą. Dar šios Seimo kadencijos metu neabejotinai konstatuosime, kad valdžios sektoriaus skolą šioji Vyriausybė per vienerius metus išaugino rekordiškai, kitaip tariant, prasiskolino, o jei dar tiksliau – praskolino mūsų ateitį. Kaip buvusias vyriausybes smerkiame nesukaupus rezervo ekonomikos pakilimo metu, analogiška atsakomybė tenka ir aukšta kaina milžiniškomis sumomis besiskolinusiai dabartinei vyriausybei. Valdžia neleistinai ilgai delsė mažinti išlaidas, pirmieji biudžeto „karpymai“ tebuvo imitacija, nes faktinės išlaidos nebuvo mažinamos. Iki šiol dar nėra sustabdyta žaibiškai gilėjanti praraja tarp „Sodros“ pajamų ir išlaidų – tai yra skubiausias ir svarbiausias valdžios uždavinys.
Tarp gerų ir blogų sprendimų rikiuojasi visa eilė kitų valdžios darbų – metai buvo labai intensyvūs. Svarstyklių lėkštelė, deja, bet linksta nereikalingų, ar net žalingų sprendimų pusėn, nors ir kilnūs tikslai išklojami aiškinamuosiuose raštuose. Sustabdyta pensijų reforma ir nusavintos būsimųjų pensininkų pajamos, naktinės prekybos alkoholiu draudimas, konkurencijos įstatymo pataisos, taikomos specialiai vienam prekybos tinklui, prievolė atsiskaityti už žemės ūkio produkciją per 30 dienų, net jei užsienio tiekėjai to nepageidauja, niekaip pro Seimo sienas neprasimušantis Saulėtekis ir Saulėlydis, stagnacija didinant darbo santykių lankstumą, slaptos dotacijos „Barclays“. Net ir labai kritikuojant „Leo“ įkūrimą, negalima pateisinti įvykdyto visiško elektros energijos sektoriaus suvalstybinimo. Eilėje laukia dar daug populistinių pagundų - vaistų kainų reguliavimas, pieno fabriko finansavimas paminant elementarius konkurencijos principus. Iki šiol populizmas didelėmis dozėmis sklido iš visų valdžios tribūnų ir persvėrė savo naudai priimamus sprendimus. 2010 – ieji – paskutiniai šios Seimo kadencijos metai be rinkimų. Linkime bent juos išnaudoti prasmingoms reformoms, o ne rinkėjų vilionėms.
