Istorija

 

Estija yra maža šalis ir visada stengėsi vykdyti patrauklią ir konkurencingą ekonominę politiką. Įvykdėme sparčią ir radikalią privatizaciją ir pinigų reformą. Mūsų šalis vykdo labai atviros prekybos ir kapitalo judėjimo politiką, visiems taikome vienodą pajamų mokestį, o mūsų biudžetas yra subalansuotas. Jau trejus metus mūsų pajamų mokesčių sistemoje reinvestuojamas pelnas yra neapmokestinamas.

 

1994 metais Estijos Reformų partija, kurios vadovas buvo šiandieninis Ministras Pirmininkas Siimas Kallasas į savo programą įrašė juridinių asmenų pelno mokesčio panaikinimą. Po kelerių metų parlamentas pirmą kartą pamėgino realizuoti šią programinę nuostatą. Parlamentui buvo pateiktas techniškai primityvus įstatymo projektas, teigiantis jog juridinių asmenų pelnas turėtų būti neapmokestinamas ir taip būtų panaikintos visos ankstesnės atitinkamos pelno mokesčio įstatymo nuostatos. Greitai buvo nuspręsta jog šis variantas netinkamas, nes labai sumažės mokestinių įplaukų.

 

Tačiau ši iniciatyva davė pagrindo kitoms panašioms idėjoms, tik jos turėjo menkesnį poveikį ekonomikai – mokesčio dydis buvo sumažintas nuo 26% iki 15%, buvo neapmokestintos investicijos į statybą ir įrangą visoje šalyje, išskyrus Talino ir šalia Talino esančių savivaldybių teritorijose.

 

Iki prasidedant 1999 metams jau buvo parengtas naujas įstatymas, kuris buvo priimtas tų pačių metų gruodžio mėnesį ir įsigaliojo 2000 metų pradžioje.

 

Tikslai

 

Siekėme paskatinti ūkio augimą, sukurdami patrauklų investicinį klimatą ir suteikdami juridiniams asmenims Estijos rezidentams ir nerezidentams, kurių nuolatinė buveinė yra Estijoje, galimybę pasinaudoti papildomomis lėšomis. Turėjome taip pat užkirsti kelią neapmokestinamo pelno pervedimui į ofšorines bendroves.

 

Pagrindiniai skirtumai lyginant su senuoju įstatymu

 

Naujuoju įstatymu buvo apmokestintas pelno paskirstymas, o ne pelnas.

Apmokestinami dividendai, pajamų gavimas natūra, dovanos ir dotacijos, negamybinės sąnaudos. Kadangi, kai neapmokestinamas pelnas, daug svarbesnė yra mokestinių įplaukų sumažėjimo problema, būtina griežčiau traktuoti sandorius su ofšorinėmis bendrovėmis, todėl mokėjimai tokioms bendrovėms yra apmokestinami pajamų mokesčiu.

 

Pajamų gavimui natūra taikomas toks pat mokesčio dydis kaip atlyginimams.

 

Kodėl toks apmokestinimas teisingas

 

Estijos pajamų mokesčio sistema labai skiriasi nuo mokesčių rojų ir sukuria pagrindą sąžiningai konkurencijai, nes juridinių asmenų pelno mokestis yra išlaikytas, pasikeitė tik jo principai. Išmokos fiziniams asmenims ir užslėpti pelno pervedimai yra apmokestinami, visos bendrovės yra traktuojamos vienodai, nepasikeitė buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės reikalavimai, valstybės registrai, bei keitimasis informacija tarp valstybinių institucijų, neleidžiama iš šalies pervesti neapmokestinamojo pelno.

 

Rezultatai

 

Toks pajamų mokesčio įstatymas galioja mažiau nei trejus metus, taigi kol kas negalime tvirtai pasakyti, ar tai, kas įvyko Estijoje, įvyko dėl šios reformos. Bet vyrauja nuomonė, kad reforma buvo veiksminga, įstatymas techniškai geras, jis turėjo teigiamos įtakos mūsų ūkiui ir dėl to mūsų investicinis klimatas tapo labiau konkurencingas.

 

Investicijos

 

2000-2001 m. vidutinis realus investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą augimas buvo 9,1%. 2000 metais pastebėtas sparčiausias augimas mažose įmonėse (iki 19 darbuotojų) - 30%. Dėl pakeitimų statistikoje negalime palyginti visų 2001 metų duomenų, bet galime teigti jog įmonėse, kuriose dirba nuo 20 iki 49 darbuotojų, augimas buvo 73%, o didesnėse - 14%. 2002 metais stebima taip pat mažoms įmonėms palanki tendencija.

 

Priežastis yra ta, kad mažesnės įmonės susiduria su didesne finansavimo problema. Reforma padeda spręsti šią problemą.

 

Būtent šiose įmonėse sukuriama daugiausia darbo vietų.

 

Investicijos į kapitalą pagal bendrovių darbuotojų skaičių (milijardais kronų)

 

 

Užsienio investicijų dydis keičiasi ir priklauso nuo privatizavimo ir tam tikrų didesnių sandorių. Tačiau reinvestuojamo pelno augimas nuteikia optimistiškai, investicijose jis sudaro didesnę dalį. 1999 metais buvo 16%, o 2001 metais - 40%.

 

Per pirmąją 2002 metų pusę investuota labai daug.

 

Apklausti užsienio investuotojai vertina mokesčių reformą kaip svarbiausią investicinio klimato pagerinimą.

 

Tiesioginių užsienio investicijų balansas yra teigiamas, tačiau 30% išaugo ir investicijos į užsienį. Tai rodo ir užtikrina mūsų bendrovių konkurencingumą.

 

75% Estijos verslo lyderių teigia, jog mokesčių reforma turėjo teigiamos įtakos jų bendrovei.

 

Nuolat mažėjo nedarbas, nuo 14,6 % 2000 metų pradžioje iki 9,1% trečiajame 2002 m. ketvirtyje.

 

2000 metais dėl kelių pereinamojo pobūdžio nuostatų padidėjo dividendų išmokėjimas už ankstesnius laikotarpius, po to jis sumažėjo, kadangi dabar apmokestinami dividendai, o ne pats pelnas.

 

Sėkmingai buvo nugalėta pagrindinė baimė, kas sumažės įplaukos į biudžetą.

 

 

Reforma turėjo drausminamąjį poveikį. Vyriausybės išlaidos sumažėjo maždaug vienu milijardu kronų, bet po kurio laiko ši suma buvo kompensuota apmokestinant pirmiausia pelno paskirstymą, dividendus ir pajamų gavimą natūra. Galima teigti, kad žmonės buvo priversti priimti sprendimą investuoti į turtą ar paskirstyti pelną ne dėl apmokestinimo, o kad augtų bendrovės. Nebuvo apibrėžta sąvoka ,,investicija”, visos investicijos į bet kokį turtą traktuojamos vienodai. Todėl yra daugiau investuojama ir yra racionalesnė išlaidų ir turto struktūra.

 

Įvykdžius reformą bendrovės deklaruoja daug didesnį pelną.

 

Tai rodo, kad juridinių asmenų pelnas yra santykinis dalykas. Kai nebeliko stimulo slėpti pelno, pamatėme daug tikroviškesnį savo ūkio vaizdą.

 

Mokesčių tarnyba gavo stimulą kovoti su sukčiavimu. Per kelerius pastaruosius metus labai pagerėjo jos vadovybės kompetencija ir darbo kokybė.

 

Liko daug mažiau paskatų dirbti per ofšorines bendroves.

 

Žinoma, nebuvo lengva įvykdyti tokius radikalius pakeitimus. Užsienis žiūrėjo su pavydu ir įtariai. Turėjome įrodyti, jog šis įstatymas įtvirtina sąžiningą konkurencijos formą, kurios reikia mažai mūsų šaliai, taip pat turėjome įrodyti, kad nesame mokesčių rojus ir mūsų įstatymas neprieštarauja Europos reglamentams. Turėjome kiek pakeisti mokesčių susitarimus. Ir sugebėjome įrodyti savo tiesą derėdamiesi su ES. Išsiderėjome pereinamąjį laikotarpį iki 2009 metų, per kurį įgyvendinsime direktyvą dėl pagrindinės ir dukterinės bendrovės santykių. Kilo klausimas, ar pagrindinei bendrovei mokamų dividendų apmokestinimas trukdo laisvam kapitalo judėjimui.