Latvijos mokesčių sistema yra labai jauna – ji gyvuoja dar tik dvyliktuosius metus, tačiau mes manome, kad per tokį palyginti trumpą laikotarpį mums pavyko sukurti gyvybingą ir veiksmingą mokesčių sistemą, kurioje mokesčių tikslai, t.y. valstybės biudžeto pajamų surinkimo užtikrinimas, atitinka mokesčių, kaip ekonominės politikos priemonės, naudojimą.

 

Mums tai pavyko dėl to, kad, pertvarkius mokesčių sistemą 1990 m. viduryje, atsižvelgiant į išsivysčiusių demokratinių valstybių patirtį ir tarptautinių organizacijų ekspertų patarimus bei konsultacijas, buvo parengti nauji mokesčių įstatymai. Šiuo požiūriu būtų galima teigti, kad Latvija, kuri savo mokesčių sistemą kuria nuo nulio, tam tikra prasme yra pranašesnė už „senąsias“ mokesčių sistemas, su kuriomis mes galėjome susipažinti, perimdami gerus sprendimus ir vengdami anksčiau šalių padarytų klaidų, t.y. mes turėjome galimybę daug ko išmokti ne iš savo, o iš kitų padarytų klaidų. Tačiau tai nereiškia, kad, kuriant mokesčių sistemą, nebuvo jokių klaidų. Mes klystame, kaip ir visi. Toliau pateikiame informaciją apie atskiras mokesčių grupes.

 

Pajamų mokesčiai

 

Latvijoje taikomi dviejų rūšių pajamų mokesčiai – fizinių asmenų pajamų mokestis ir juridinių asmenų pelno mokestis, kurie sudaro vieną sistemą. Tai reiškia, kad:

 

• kiekvienas asmuo, gaunantis pajamas Latvijoje, apmokestinamas fizinių asmenų pajamų mokesčiu arba juridinių asmenų pelno mokesčiu;

• tos pačios pajamos vienu metu niekada neapmokestinamos abiem pirmiau nurodytais mokesčiais.

 

Latvijos pajamų mokesčio įstatymai buvo kuriami vadovaujantis principu, kad:

 

• apmokestinamų asmenų grupė ir mokesčių bazė turi būti plati;

• mokesčio tarifas turi būti palyginti nedidelis.

 

Latvijos pajamų mokesčių sistema yra palyginti neutrali, kalbant apie išteklių perskirstymą, kadangi įstatymuose nėra numatytos jokios specialios mokesčių nuolaidos vienam ar kitam konkrečiam ekonomikos sektoriui.

 

Tai, kad juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme buvo numatyta daug mokesčių lengvatų ir kad minėtos lengvatos yra mažai veiksmingos, pritraukiant investicijas arba sprendžiant socialines problemas, tam tikra prasme galima priskirti neigiamoms tendencijoms. Dėl to, skatinant verslą, buvo numatyta iki 2004 m. laipsniškai sumažinti įmonių pelno mokestį iki 15 proc., tuo pat metu panaikinant kai kurias anksčiau taikytas lengvatas.

 

25 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas taip pat vienodai taikomas visiems mokėtojams ir visų rūšių pajamoms. Tai padeda administruoti šį mokestį. Tuo pat metu nėra jokių pajamų mokesčio tarifo didinimui būdingų problemų – pajamų apmokestinimo didesniu mokesčio tarifu dėl infliacijos išaugus pajamoms, mokesčių planavimo, siekiant pajamas apmokestinti mažesniu tarifu ir kt.

 

Pajamų mokesčių įstatymais visada buvo siekiama panaikinti tradicinius mokesčių vengimo būdus – įstatyme yra numatytos nuostatos dėl dalinio kapitalizavimo, pervedimų kainų nustatymo, sandorių su nedidelį ir nulinį mokesčio tarifą taikančių valstybėmis bei jurisdikcijomis reglamentavimo. Tačiau, atsižvelgiant į Latvijos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje, reikia užtikrinti, kad pirmiau nurodytos nuostatos neprieštarautų bendrajai Europos Sąjungos rinkai.

 

Kalbant apie fizinių asmenų pajamų mokestį, rengiant biudžetą, būtina išspręsti neapmokestinamo minimumo padidinimo klausimą, kadangi neapmokestinamas minimumas Latvijoje šiuo metu yra mažiausias palyginti ne tik su Baltijos šalimis, bet ir su kitomis šalimis kandidatėmis. Dėl to jo taikymas neatitinka numatytų tikslų.

 

Latvijos pajamų mokesčių įstatymai buvo rengiami, atsižvelgiant į visuotinai priimtus Europos Sąjungos ir EBPO šalių įstatymų rengimo principus. Į minėtus įstatymus palaipsniui įtraukiami Europos Sąjungos direktyvų reikalavimai dėl tiesioginio apmokestinimo – tiek dividendų apmokestinimo, tiek pajamų mokesčių įstatymų taikymo reorganizuojamoms įmonėms srityse.

Norint išspręsti apmokestinimo klausimus tarptautiniu lygiu, išvengti dvigubo apmokestinimo ir užkirsti kelią tyčiniam mokesčių vengimui, intensyviai dirbama sudarant mokesčių konvencijas. 1992 m. Latvija pradėjo darbą dvigubo apmokestinimo konvencijų srityje su Baltijos valstybėmis ir iki šiol jau dalyvavo susijusiose derybose su 47 šalimis. Jau parengtos konvencijos su 44 šalimis, iš kurių 30 konvencijų buvo pasirašyta, o 26 konvencijos yra taikomos.

 

Nekilnojamojo turto mokestis

 

Nekilnojamojo turto mokesčio reforma prasidėjo 1997 m. ir tęsiasi iki dabar. Šios reformos tikslas – užtikrinti paprastą ir sąžiningą nekilnojamojo turto apmokestinimą, vieningai taikyti 1 proc. mokesčio tarifą, įvesti vieningą apmokestinimo bazę – nekilnojamojo turto kadastrinę vertę, ir taikyti šią reformą įvairių rūšių nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojams – visiems asmenims, turintiems nekilnojamąjį turtą Latvijoje. Įstatyme numatytos mokesčių lengvatos yra minimalios, jas gali taikyti tik savivaldybės, į kurių biudžetus mokami mokesčiai (visas mokestis mokamas į savivaldybių biudžetus).

 

Siekiant įgyvendinti reformą pagal pirmiau išvardytus principus, Latvijoje buvo įsteigtas Valstybinis nekilnojamojo turto kadastras. Nekilnojamojo turto operacijos analizuojamos ir registruojamos reguliariai, o gautu duomenys naudojami perkainojant nekilnojamojo turto kadastrinę vertę.

 

Nuo 2000 m. visas nekilnojamojo turto mokesčio administravimas buvo perduotas savivaldybėms. Kadangi, skaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį, minėto turto kadastrinę vertę nustato Valstybinė žemės tarnyba, keitimasis informacija tarp Valstybinės žemės tarnybos ir savivaldybių yra labai svarbus. Keitimosi informacija apimtys didėja, o kokybė – gerėja.

 

Atidėtą kelių reformos etapų įgyvendinimą galima priskirti mokesčių reformos trūkumams. Tačiau juos atidėti buvo būtina, atsižvelgiant į planuojamą savivaldybės biudžeto pajamų sumažėjimą, sumažinus mokesčio tarifą, ir į mokesčio panaikinimą kai kurių rūšių nekilnojamajam turtui. Dėl pirmiau nuodytų aplinkybių apmokestinama ne kadastrinė pastatų ir statinių vertė, o jų balansinė arba atsargų vartė. 1,5 proc. Mokesčio tarifas taikomas toliau, o gyvenamieji namai ir iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų nekilnojamasis turtas minėtu mokesčiu neapmokestinami.

 

Įstatyme taip pat numatyti ne visi teisių į būstą įgijimo teisiniai aspektai ir kai kurie daugiabučių namų išlaikymo klausimai. Dėl šių trūkumų gali būti sunku skaičiuoti ir surinkti mokestį 2004 m., kai nekilnojamojo turto mokestis taip pat bus pradėtas taikyti butams.

 

Pridėtinės vertės mokestis

 

Kalbant apie netiesioginius mokesčius, reikėtu paminėti, kad pridėtinės vertės mokestis ir akcizai Latvijoje yra taikomi pagal atitinkamus ES reikalavimus. Darbas šių mokesčių derinimo srityje toliau tęsiamas ir per metus, likusius iki Latvijos įstojimo į ES, planuojama užtikrinti Latvijos įstatymų atitikimą ES reikalavimams.

 

Nuo 2003 m. Latvijoje visos prekių atsargos bus apmokestinamos PVM, taikant sumažintą 9 proc. PVM tarifą. Toliau tęsiasi derybos dėl mažesnio 5 proc. PVM tarifo taikymo tam tikroms prekėms arba dėl galimybės apmokestinimą 9 proc. PVM atidėti iki įstojimo į Europos Sąjungą.

 

Taip pat reikėtų paminėti ir tai, kad nuo 2003 m., vykdydama aštuntosios ir tryliktosios PVM direktyvų reikalavimus, Latvija pradės grąžinti PVM, kurį Latvijoje bus sumokėję juridiniai asmenys nerezidentai.

 

Kalbant apie trūkumus šioje srityje, reikėtų paminėti PVM administravimo problemas. Taip vadinamos „karuselinės“ programos, kurios yra gerai žinomos ES valstybėse narėse, taip pat pastebimos ir Latvijoje. Jos apima ne tik Latvijos, bet ir kaimyninių šalių gyventojus, dėl to, imantis priemonių prieš minėtų programų naudojimą, labai svarbu greitai ir veiksmingai keistis informacija. Šiuo metu Valstybinė mokesčių tarnyba Latvijoje pradėjo informacinių sistemų tobulinimo ir reikiamų duomenų bazių kūrimo pagal ES reikalavimus darbą, ruošdamasi tapti vieningos keitimosi informacija su ES sistemos dalimi.

 

Akcizai

 

Vienas iš Latvijoje labiausiai pasikeitusių mokesčių yra akcizas, kuris naftos produktams, alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams buvo suderintas, atsižvelgiant į ES reikalavimus, įvedant akcizais apmokestinamų prekių sandėlių sistemą, atidėto mokesčių mokėjimo sistemą, įgyvendinant mokesčių draudimo ir kitus direktyvose nustatytus reikalavimus.

 

Akcizų reforma Latvijoje prasidėjo 1997 m., pradėjus rengti naujo akcizų įstatymo projektą. Nors reikiami teisiniai dokumentai įsigaliojo iki 2000 m., akcizų reforma dar nebaigta, o darbas mokesčių derinimo srityje tęsiamas toliau. Cigaretėms taikomų akcizų derinimas bus baigtas tik 2010 m.

 

Tokį mokesčių derinimą, atsižvelgiant į jo esmę, reikėtų vertinti teigiamai, kadangi akcizų sistema tobulinama, ji vis labiau atitinka ES priimtus principus ir padės Latvijai integruotis į bendrąją rinką bei vykdyti mokesčio administravimą pagal tuos pačius principus, kurie taikomi kitose ES valstybėse narėse, tuo pat metu užtikrinant konkrečias šio mokesčio pajamas biudžetui.

 

Vis dėlto, tuo pat metu reikia atkreipti dėmesį į kai kurias akcizų derinimo problemas. Pirma, kaip ir daugelyje šalių kandidačių, akcizai yra gerokai mažesni už ES nustatytus tarifus. Tai reiškia, kad artimiausioje ateityje Latvija turės gerokai padidinti akcizus tam tikriems produktams ir dėl to pakils šių produktų kainos, išaugs įmonių išlaidos ir padidės noras išvengti mokesčių, kadangi tikimasi prekybos nelegaliomis prekėmis padidėjimo.

 

Reikėtų paminėti, kad situacija, susijusi su ES tarifų įvedimu, kiekvienai akcizais apmokestinamų prekių grupei yra kitokia. Apskritai tarifai jau nustatyti alkoholiniams gėrimams, ir šioje srityje mes nesitikime jokių problemų. Kalbant apie akcizus naftos produktams, bus gerokai padidinti dyzelinio kuro tarifai. Šis būtinumas yra susijęs su pastaraisiais metais gerokai išaugusiu euro kursu.

 

Didžiausios akcizų problemos Latvijoje, kaip ir kitose šalyse kandidatėse, yra susijusios su ES akcizų cigaretėms reikalavimų įgyvendinimu, kadangi šie reikalavimai taikomi ne tik mokesčio tarifui, bet taip pat ir mokesčio struktūrai, kainų nustatymo tvarkai ir net prekybai cigaretėmis. Latvija bus paskutinė iš trijų Baltijos valstybių, kuri nuo 2003 m. liepos 1 d. cigaretėms taikys kombinuotą akcizo tarifą. Didelį darbą ketinama atlikti, aiškinant naująją sistemą mūsų mokesčių administracijai ir įmonėms, siekiant užtikrinti tinkamą mokesčio skaičiavimą, teisingą maksimalios mažmeninės kainos nustatymą ir kad mokesčių administracija ir įmonės laikytųsi prekybos cigaretėmis taisyklių.