Prielaidos
Atskirų individų, gyvenančių bet kokioje šalyje, interesai daugiau ar mažiau skiriasi priklausomai nuo jų asmeninių preferencijų, profesijos, amžiaus, išsilavinimo, patirties, turto, ir pan. Dėl natūralių individualių interesų skirtumų bandymai apibrėžti valstybės gyventojų (visuomenės ar tautos) interesus yra labai sąlyginiai.
Bendras vardiklis, jungiantis visus individus, šalies gyventojus, yra saugumo jausmas bei galimybės laisvai pasirinkti užsiėmimą, veiklą ir realizuoti save bei kurti savo gerbūvį, tuo pačiu nepažeidžiant aplinkinių teisių ir laisvių (Piešinys 1).
Valstybės gyventojų interesai apibrėžiami kaip jų saugumas, laisvių realizavimas ir ekonominė veikla. Šalies gyventojų ekonominiai interesai - tai gerbūvio kūrimas, o jam tinkamiausias sąlygas sudaro laisvi mainai, konkurencija, privati nuosavybė - visa tai, kas sukuria paskatas plėtoti efektyvią ūkinę veiklą. Vidinis ir išorinis saugumas tik sąlyginai gali būti atskirtas nuo ekonominių interesų įgyvendinimo.
Kadangi kiekviena pasaulio šalis yra apsupta kitų valstybių, egzistuoja tarptautinėje aplinkoje, jos interesų įgyvendinimą įtakoja išorės veiksniai. Šie veiksniai gali tiek kelti grėsmę bendriems gyventojų interesams, tiek ir suteikti daugiau galimybių jų įgyvendinimui.
Tiek atskiri individai, tiek valstybės institucijos, reaguodami į aplinką siekia sumažinti grėsmių tikimybę bei sudaryti sąlygas geriau išnaudoti tarptautinės aplinkos teikiamas galimybes. Pavyzdžiui, siekdamos sumažinti išorinės karinės agresijos tikimybę, šalys jungiasi į karinius aljansus. Siekdami sumažinti netikrumą tarptautinių santykių dalyviai (valstybės, įmonės, individai) keičiasi informacija ar kuria reguliarius bendravimo forumus - organizacijas, asociacijas, kontraktus ir pan.
Kita vertus, tarptautiniai prekių paslaugų, gamybos veiksnių ar idėjų mainai bei kliūčių jiems šalinimas suteikia daugiau galimybių realizuoti visų šalies gyventojų ekonominius interesus, kadangi taip skatinami mainai, inovacijos, efektyvumas ir gerbūvio kūrimas. Todėl liberalizuojami tarptautiniai ekonominiai santykiai, kuriamos regioninės laisvos prekybos grupės, sudaromos palankios sąlygos užsienio investicijoms.
Stojimas į ES yra grindžiamas prielaida, jog narystė joje sudarys geresnes sąlygas įgyvendinti Lietuvos gyventojų interesus, nei narystės ES alternatyvos. Tai galima išskaidyti į dvi prielaidas - narystė ES sumažina išorines grėsmes ir padidina išorines galimybes. Kaip šias prielaidas galima patikrinti ir nuo ko priklauso Lietuvos gyventojų ekonominių interesų įgyvendinimas, tiksliau ekonominis narystės ES poveikis Lietuvos visuomenei?
Teiginiai
Pirmiausia reikia apibrėžti, kas yra integracija, ką reiškia narystė ES. Lietuvos integracija į ES apima (1) kliūčių prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimui tarp Lietuvos ir ES šalinimą, (2) bendrų ES politikos principų ir konkrečių taisyklių (acquis communautaire) įgyvendinimą, (3) sprendimų priėmimo ir jų vykdymo priežiūros galios delegavimą ES institucijoms bei teisę dalyvauti šiose bendrų sprendimų priėmimo struktūrose ir įtakoti tolesnę ES raidą (Piešinys 2).
Kadangi toliau bus kalbama tik apie ekonominius interesus, reikia pastebėti, jog ES bendrai ar koordinuotai formuojamos politikos sritys šiuo metu apima ir Teisingumą ir vidaus reikalus bei Bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Lietuvos prisijungimas prie šių sričių gali sumažinti išorės grėsmes ir sustiprinti vidaus tvarką.
Norint tiksliau įvertinti Lietuvos narystės ES ekonominį poveikį visos šalies gyventojų interesų įgyvendinimui verta atskirti bendrus ES veiklą grindžiančius principus ir konkrečius teisės aktus, reglamentuojančius atskiras ES lygiu formuojamos politikos sritis. Bendri ES principai (demokratinė tvarka, rinkos ekonomika, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms), kurių laikymasis yra viena iš stojimo į ES sąlygų, visiškai atitinka Lietuvos visuomenės interesus bei sutampa su Lietuvoje vykdomų reformų tikslais.
ES pagrindą sudaro bendroji rinka, t.y. laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Lietuvos dalyvavimas bendrojoje rinkoje suteiks daugiau galimybių jos piliečiams realizuoti savo interesus - laisvai prekiauti, judėti ar dirbti visoje ES teritorijoje. Tiesa, ši "keturių laisvių" taisyklė dar ne visiškai įgyvendinta pačiose ES šalyse, tačiau tai yra išimtys iš bendros taisyklės.
ES šiuo metu taip pat yra bendrai formuojama politika įvairiose ekonomikos srityse - bendra prekybos politika, bendra žemės ūkio ir žuvininkystės politika, bendra transporto politika, taip pat derinama socialinė politika, aplinkosaugos politika, energetikos politika, tyrimų ir technologijų plėtros politika ir pan. Šias sritis reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo Lietuvoje poveikis priklauso nuo konkrečių teisės aktų normų. Kaip taisyklė lėšų perskirstymo priemonių įgyvendinimas neatitinka visos visuomenės interesų, bet yra naudingas tik kai kurioms jos grupėms visų kitų sąskaita. Priklausomai nuo narystės ES poveikį Lietuvos ūkiui įtakojančių veiksnių, kurie bus netrukus aptarti, ES ekonominio reguliavimo normų įgyvendinimas gali būti arba apribojimas arba galimybė Lietuvos visuomenės interesų įgyvendinimui.
Kaip minėta, integracija taip pat apima dalyvavimą bendrose sprendimų priėmimo institucijose - Europos Komisijoje, Ministrų Taryboje, Europos parlamente ir pan. Tai taip pat gali būti laikoma ir galimybe geriau įgyvendinti Lietuvos visuomenės interesus, jei ja yra pasinaudojama, ir apribojimu, kadangi iškyla būtinybė kai kuriose srityse priimti daugumos ES narių valią, net jei su tuo ir nesutinka Lietuvos atstovai.
Daugiausia klausimų kelia ES teisės aktų perkėlimas į Lietuvos teisinę sistemą ir jų įgyvendinimas. Kaip žinote, acquis communautaire įgyvendinimas yra viena iš narystės ES sąlygų, kuriai nebus taikomos nuolatinės išimtys. Konkrečių ES teisės aktų įgyvendinimo poveikis Lietuvos visuomenei ir ekonomikai priklausys nuo keleto sąlygų (Piešinys 3).
Pirmiausia, tai skirtumas tarp esamos Lietuvos ekonominės politikos ir ES politikos bei konkrečių teisės aktų. Kitaip sakant, vertindami integracijos poveikį mes vertiname ne ES teisės aktų poveikį apskritai, bet pokytį tarp situacijos Lietuvoje prieš stojimą ir situaciją po stojimo.
Tokio pobūdžio vertinimus apsunkina keletas aplinkybių: (1) integracija yra ne vienkartinis aktas, bet ilgalaikis procesas, prasidėjęs pasirašius pirmas prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis pastarųjų aštuonerių metų bėgyje, pradėjus šalintis kliūtis mainams bei Lietuvos įmonėms pradėjus prekiauti su ES įmonėmis; (2) kadangi tuo pačiu Lietuvoje vyko (ir tebevyksta) ekonominės reformos, jas ir integracijos priemones dažnai sunku atskirti, ypač bendrųjų principų lygyje; (3) sunku prognozuoti, kokia ekonominė politika Lietuvoje būtų vykdoma ateityje, jei nevyktų integracija į ES; (4) pati ES nuolatos keičiasi, priimami nauji teisės aktai - "judančio taikinio problema", ruošiamasi vykdyti esmines institucijų ir biudžeto reformas.
Dėl šių priežasčių galima apytiksliai vertinti narystės ES poveikį Lietuvai, tiriant konkrečių dabar ES taikomų nuostatų poveikį Lietuvos ūkiui, jei šios nuostatos būtų įgyvendintos dabar.
Galima išskirti keletą skirtingą ekonominį poveikį turinčių ES nuostatų poveikį kategorijų: (1) teigiamą poveikį be kliūčių ekonominiams mainams pašalinimo turės taip pat kai kurio ekonominio reguliavimo normų taikymas, pvz. triukšmo normų darbo vietoje sumažinimas ar privalomo sertifikavimo keitimas savanorišku, (2) neigiamą poveikį Lietuvos visuomenei turės tokios perskirstymo sritys kaip žemės ūkio politika, kuri yra orientuotos į vienos visuomenės grupės poreikių tenkinimą bei yra grindžiama intervencijų, kainų reguliavimo, išmokų, subsidijų ir rinkos apsaugos priemonių sistema; ES ji buvo grindžiama socialiniais ir politiniais tikslais, tačiau jos neigiamos ekonominės pasekmės akivaizdžios; (3) kai kurių politikos nuostatų įgyvendinimas gali turėti mišrų poveikį, pvz. bendros prekybos politikos įgyvendinimas reiškia be kitų priemonių išorinio muito suvienodinimą; ar Lietuvos taikomi importo muitai padidės ar sumažės priklauso nuo konkrečių prekių grupių ir trečiųjų šalių; pvz. vertinant 1999 m. svarbiausių 50 importuotų prekių kategorijų apmokestinimą muitais Lietuvoje ir ES, galima pastebėti, jog Lietuvos prekybos su Rusija atveju importo muitai išaugs 30 prekių grupių, sumažės tik 1 (nors apie 50 proc. Lietuvos importo sudaro nafta, kuri neapmokestinama ir ES), prekybos su JAV atveju importo muitai išaugs 36 prekių grupėms, sumažės tik 1. Importo muitų lygio padidėjimas reiškia prekybos iškreipimą bei neigiamą poveikį šalies gerbūviui; kita vertus narystės ES gali sumažinti galimybę trečiosioms šalims manipuliuoti prekybos apribojimais Lietuvos atžvilgiu bei suteikti galimybę sustiprinti jos derybinę galią; (4) galiausiai kai kuriose srityse teigiamas poveikis galimas tik praėjus nemažai laiko ir investavus nemažai lėšų, pvz. įgyvendinant kai kurias aplinkos nuostatas. Spartus šių normų įgyvendinimas neigiamai įtakotų verslą, kuris dalį kaštų greičiausiai perkeltų vartotojams.
Kitas veiksnys, įtakojantis narystės ES poveikį yra neformalios Lietuvos ir ES rinkų integracijos lygis. Kuo ši integracija - prekyba tarpusavyje, išorinis perdirbimas, atsiskaitymas eurais ir pan. - yra intensyvesnė, tuo tikėtina didesnė narystės ES nauda visam šalies ūkiui. Todėl svarbu sudaryti sąlygas ekonominių mainų plėtrai, kurią šiuo metu labiausiai stabdo ES taikomi netarifiniai barjerai bei prekybinės apsaugos priemonės (antidempingas).
Galiausiai, ES teisės nuostatų įgyvendinimo poveikis priklausys nuo paties įgyvendinimo - ar bus pasirinktos tinkamiausios priemonės direktyvose numatytų tikslų siekimui, ar šios priemonės bus proporcingos siekiamiems tikslams, ar jų diegimas bus racionaliai paskirstytas laike ir ar nebus suteikta galimybė interesų grupėms pasinaudoti integracija savo privilegijų išlaikymui ar naujų privilegijų sukūrimui.
Taigi, bendras narystės ES poveikis Lietuvos visuomenei, jos ekonominiams interesams priklausys nuo visų minėtų veiksnių. Šį poveikį, tiksliau įvairių skirtingai veikiančių veiksnių poveikį kiekybiškai įvertinti neįmanoma. Atsižvelgiant į esamą situaciją galima teigti, jog tinkamiausiai Lietuvos ekonominiai interesai bus įgyvendinami pašalinus dar egzistuojančias kliūtis ekonominiams mainams tarp Lietuvos ir ES, o ES ekonominio reguliavimo teisės nuostatų įgyvendinimą išdėstant laike priklausomai nuo jų poveikio ir derėtis dėl pereinamųjų laikotarpių. Tam būtinas bent apytikslis narystės ES reguliacinio poveikio įvertinimas atskiroms Lietuvos visuomenės grupėms bei visam šalies ūkiui. Toks vertinimas yra būtinas ne tik norint padidinti naudą Lietuvos visuomenei bei sumažinti neigiamą apribojimų poveikį, bet ir siekiant kelti viešojo administravimo kultūrą, racionalizuoti ekonominę politiką bei visapusiškiau informuoti Lietuvos visuomenę apie narystės ES pasekmes. Apibendrinant galima pastebėti, jog vis dėlto daugiausia įtakos turės pačios Lietuvos vyriausybės(-ių) vykdoma politika, kadangi dažnai galimybių ir apribojimų santykis priklauso pirmiausia nuo to, kaip tvarkomasi šalies viduje ir dėl savęs pačių.
