Praėjusią savaitę mokesčių reformos darbo grupės siūlymai buvo pateikti Vyriausybės nariams ir visuomenei. Tarp jų – seniai pribrendęs mokesčių mažinimas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir įvedant „Sodros“ įmokų viršutines ribas, vadinamąsias lubas. Pastarojo siūlymo nereikėtų vertinti tik kaip mokesčių mažinimo, nes tai ir teisingumo principo įtvirtinimas. Šiandien tokios „lubos“ yra taikomos „Sodros“ išmokoms, bet ne įmokoms, tad esama situacija yra neteisinga: gyventojai moka draudimo įmokas už tai, ko niekada negaus. „Sodros“ įmokų ribų įvedimas būtų pirma reali paskata rodyti tikruosius daug uždirbančiųjų atlyginimus ir „neminimizuoti“ mokesčių gaunant lėšas kitokiomis nei darbo užmokestis formomis. / Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"
Mokesčių darbo grupės ataskaitoje siūloma apmokestinti visas investicines pajamas, susijusias su indėliais kredito įstaigose, paskolomis fiziniams ir juridiniams asmenims, investicijomis į vertybinius popierius, įskaitant vyriausybių ir savivaldybių. Mokesčių darbo grupės narė ir LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva atskiroje nuomonėje pateikia argumentus, kodėl tai būtų žalinga Lietuvos ekonomikai ir biudžetui.
Vyriausybės narių pasitarime su mokesčių darbo grupės nariais pristatyti siūlymai, kaip reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą. Tarp jų – jau seniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) siūlomas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas ir „lubų“ „Sodros“ įmokoms įvedimas. Tačiau LLRI nepritaria palūkanų ir visų investicinių pajamų apmokestinimui – tai būtų žalinga žmonėms ir ekonomikai, o biudžetui neatneštų naudos.
Dėl kontrabandos ir nelegalių prekių Europos Sąjungos (ES) šalys netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Mokesčių ekspertai, muitinių pareigūnai, taip pat akademikai ir privataus sektoriaus atstovai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Rytų Europos ir kitų šalių šiandien susitinka Vilniuje tarptautinėje konferencijoje “Šešėlinė ekonomika ir mokesčiai”. Konferencijoje bus diskutuojama ne tik apie šiandieninę situaciją, bet ir apie kovos su šešėline ekonomika priemones. Renginį organizuoja Tarptautinis mokesčių ir investicijų centras (angl. International Taxation and Investment Center, ITIC) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Pasauliui gedint baronienės Margaret Thatcher, prisimenamas jos principingumas. Išties, principų turėjimas ir nuoseklus jų laikymasis yra savybė, kurią ne dažnai sutiksi tarp politikų. Pagarba žmogaus laisvei ir tikėjimas jo atsakingumu – tokias deklaracijas iš politikų lūpų girdime prieš kiekvienus rinkimus, bet retas sugeba tai įgyvendinti, panaikindamas valstybės sau suteiktas funkcijas ir jų finansavimą ar privatizuodamas valstybines įmones. Thatcher ir jos vykdoma politika buvo neeilinis pavyzdys, kaip pasitikėjimas žmonėmis ir suteikimas jiems ekonominės laisvės ne tik didina ekonominę gerovę, bet ir atneša politinių dividendų rinkimuose. Būdama nevienareikšmiškai vertinama figūra, Margaret Thatcher sugebėjo tapti ilgiausiai per pastaruosius šimtmečius poste išsilaikiusia Jungtinės Karalystės premjere. / Kaetana Leontjeva, lzinios.lt, 15min.lt
Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas yra diskutuotina mintis. Bet tai, kad NPD didinimas yra diskutuotinas, nepaverčia minties apmokestinti automobilius gera. / Žilvinas Šilėnas, 15min.lt
Kuomet nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pūtėsi ir galiausiai 2008 metais sprogo kainų burbulas, politikai mus įtikinėjo, kad NT mokestis padėtų ateityje apsisaugoti nuo būsimų „burbulų“. Užuot tai padaręs, pats NT mokestis virto burbulu ir ką tik sprogo. / Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"
„Teigiama, kad bazės suvienodinimas supaprastintų mokesčių administravimą ir padėtų sukurti vieningą ES rinką, tačiau realybėje tai būtų pirmas žingsnis vieningo ES pelno mokesčio tarifo link. Vargu ar vieningas pelno mokesčio tarifas būtų nustatytas lygiuojantis į žemų mokesčių šalis – žinant ES mokesčių tendencijas ir aukštų mokesčių šalių derybines pozicijas, tikėtina, kad visoms ES šalims tektų taikyti tas pačias pražūtingas aukštų mokesčių taisykles“, – svarsto K. Leontjeva. / "Pinigų karta"
Perpus sumažinus, Europos Sąjungos biudžetas išliktų funkcionalus, skatintų ekonomikos augimą ir, svarbiausia, perpus sumažintų naštą, tenkančią ES mokesčių mokėtojams. Viešosios politikos centras „New Direction“ ketvirtadienį Briuselyje pristatė kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) parengtą studiją „50:50 iki 2020-ųjų“, kurios autorė yra LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
Lietuviai yra „ūkiški“ – mėgsta ir moka skaičiuoti pinigus – ir šiuo atžvilgu lenkia net Europos Sąjungos senbuvius. Todėl nemaža dalis visuomenės supranta, kad nėra tokio dalyko kaip „valstybės pinigai“. Yra tik mokesčių mokėtojų pinigai./ Žilvinas Šilėnas, delfi.lt
Pradeda aiškėti, kad ne visos minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo pasekmės viešiesiems finansams buvo numatytos ir joms tinkamai pasirengta. Jau dabar reikia pradėti ruoštis didesniam negu planuota biudžeto deficitui, nes atsirado spaudimas: 1) didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), 2) branginti viešuosius pirkimus, 3) kelti likusių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. / Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"
Dar net nepradėjusi veikti naujoji Vyriausybė susilaukė kritikos, kad programoje vardija mažai konkrečių darbų. Kalbėdamas apie galimus mokesčių pokyčius premjeras yra pažadėjęs sukurti mokesčių reformą pasiūlysiančią darbo grupę. Šiuo atveju reikėtų pagirti naująją valdžią už tai, kad savo kadenciją pradeda ne strimgalviais įgyvendindama mokesčių pakeitimus ir skubotai išpildydama visus rinkimų pažadus, bet pažadėdama analizuoti galimą jų poveikį. / K.Leontjeva, "Lietuvos žinios"
Šildymo kaina – viena iš opiausių šaltojo metų laiko problemų visiems šalies gyventojams, kurie su nerimu laukia vis naujos šildymo sąskaitos. Tuo tarpu apie kitas beveik tiek pat kainuojančias gyventojų išlaidas – palūkanas už valstybės skolą – jokio nerimo (bent jau viešojoje erdvėje) nėra todėl, kad tokios sąskaitos nepateikiamos. / Kaetana Leontjeva, 15min.lt
Nors mokesčius kėlusi valdžia jau išėjo, mokesčių mokėtojams patartina išlikti atidiems: nuo ateinančių metų įsigalioja senosios valdžios padidintas žemės mokestis. 2011 m. pabaigoje pakeistas žemės mokesčio įstatymas taps aktualiu nuo Naujųjų metų.
Planas įvesti finansinių transakcijų mokesčius tarp 11 ES valstybių yra pavojingas žingsnis, kuris gali labiau pakenkti Europos ekonomikoms nei padėti didinti jų konkurencingumą.
Seimas pritarė 2013 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto pateikimui. Kas naujo ateinančių metų biudžete? Kaip keisis išlaidos? Kas numatyta mokesčių dalyje, kokios planuojamos biudžeto pajamos? / Kaetana Leontjeva, lzinios.lt
Jau išaiškėjo, kurios partijos pateko į 2012-2016 metų Seimą, smalsu pasidomėti šių partijų rinkiminėmis nuostatomis viešųjų finansų srityje. / Rūta Vainienė, lrytas.lt
Žmonėms labiausiai rūpi kas bus su kainomis, ypač per šildymo sezoną. Tai, kad už dujas ir šildymą teks ir vėl daugiau mokėti, jau pranešė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tai ji apskaičiuoja ir patvirtina kainas. Rinkos kainodaros, pagrįstos pasiūla, paklausa, derybomis ir konkurencija, energetikos sektoriuje apskritai nėra, tik buhalterija. | Rūta Vainienė, LRT Radijas
„Tokios mažos ekonomikos, kaip Lietuva, turi būti labai atsargios su biudžeto deficitu ir valstybės skola, jos turi labai atsakingai elgtis su išlaidomis. Nes niekas nepadės Lietuvai, Lietuva turi padėti pati sau. Tai galima padaryti tik atidžiai sekant, kad įplaukos sutaptų su išlaidomis, biudžeto balansas būtinas“ |V. Curzon-Price, 15min.lt
„Po spalio 14-osios nakties rinkimų šurmulys atslūgsta. Rinkėjams dar pora savaičių būna dėmesingi vienmandatininkai, o spalio pabaigoje partijos rinkėjams atsuka nugarą ir dėlioja būsimų koalicijų pasjansus. Šitos politinės dėlionės yra baigiamoji opera buffa dalis, po jos turėtų prasidėti ir pirmieji naujojo Seimo darbai“. | Rūta Vainienė, vz.lt
"Absoliuti dauguma partijų siekia paprastos, stabilios ir suprantamos mokesčių sistemos. Tiesa, kaip to pasiekti, kol kas tiksliai nežino nei viena. Vienas iš būdų mažinti sistemos sudėtingumą būtų mažinant mokesčių skaičių, už ką pasisako kelios partijos. Taipogi partijos supranta, kad mokesčių mokėtojams reikia suteikti laiko prisitaikyti prie pokyčių mokesčių srityje, todėl siūloma uždrausti keisti mokesčius kartu su biudžetu. Tai teikia vilties, kad naujasis Seimas nepakartos dabartinio Seimo klaidos ir nepradės savo veiklos nuo drastiškų pokyčių mokesčių srityje tvirtinant 2013 m. valstybės biudžetą." | Kaetana Leontjeva, delfi.lt
"Lietuvoje trūksta investicijų – tokią šalies problemą linksniuojame jau keletą metų iš eilės, tačiau nieko nesiimame, kad investicijas pagyvintume. Priešingai – artėjantys rinkimai ir galimos ekonominės politikos permainos po jų stabdo įmonių investicinius sprendimus.Bene labiausiai potencialius investuotojus gąsdina kairiųjų partijų ketinimai įvesti progresinius mokesčius. Yra įmonių, kurios savo veikloje žmogaus negali pakeisti automatais ir kompiuteriais, ir būtent dėl progresinių mokesčių grėsmės delsia priimti investicijų sprendimus."| Rūta Vainienė, www.lrt.lt
"Socialinės saugos priemonės neturėtų skatinti nedirbti. Jeigu žmogus neteko darbo, jam reikia padėti, kol jis ras naują vietą. Bet socialinės saugos tinklas neturi tapti savotišku hamaku, kuriame galima amžinai sūpuotis." | Žilvinas Šilėnas, interviu "Lietuvos rytui"
Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išauš anksčiau nei pernai – gegužės 20 d. LLRI siūlo paskelbti šią dieną Pagarbos mokesčių mokėtojui diena ir įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą, kasmet pagerbiant žmones, iš kurių sumokamų mokesčių yra išlaikomi valstybės tarnautojai ir valstybės tebevaldomos sritys – sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas, krašto apsauga, policija.
“Šalys turi būti iš anksto pasiruošusios ekonomikos sąstingiams ir būti nusistačiusios, kokios išlaidos (programos) bus mažinamos reikalui esant. Išlaidaudama valdžia tiesiog turi prisitaikyti prie biudžeto galimybių. Tai vienintelis kelias išvengti skausmingo mokesčių didinimo, kuris ne visada atneša daugiau pajamų į biudžetą, o tik pagilina ekonomikos krizes. | Kaetanos Leontjevos straipsnis “Lessons from Lithuanian austerity”, IREF
Kol nėra atsakymo į šį klausimą, išlieka grėsmė, kad tantjemos gali būti priskirtos pajamoms iš ekonominės veiklos. Neaiškumo kaina – įmonių valdybų ir tarybų nariai, kuriantys mūsų ekonominę ateitį, jau metus laiko gaišta svarstydami, kokią mokesčių ateitį jiems ruošia rūpestinga valdžia. Tikimybė, kad gali tekti registruoti individualią veiklą ir registruotis PVM mokėtojais, fiziniams asmenims kelia nerimą ne vien dėl didesnės mokesčių, bet ir dėl administracinės naštos. | Kaetana Leontjeva, „Verslo žinios“
"Gyventojų požiūris turi didelę įtaką kovos su šešėline ekonomika sėkmei – kovoti su tuo, ką žmonės pateisina yra lyg gaudyti vėją laukuose." | Vytautas Žukauskas, Delfi.lt
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai mano, kad pagrindinė kontrabandos priežastis yra ne pagal gyvenimo lygį aukšti mokesčiai, dėl kurių atsiranda kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis ir gimsta paskatos vartoti ar prekiauti nelegaliai. Visų trijų Baltijos šalių gyventojai vertina, kad kontrabandos mastai per paskutinius trejus metus augo. Lietuvoje yra daugiausiai dvejojančių gyventojų, kurie nei griežtai smerkia, nei visiškai pateisina kontrabandą kaip reiškinį. „Vokeliai“ labiausiai paplitę tarp latvių. Tokius rezultatus parodė LLRI pirmą kartą inicijuotas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas trijose Baltijos šalyse.
„Pajamas iš darbo santykių uždirbančiam gyventojui mokesčių mokėjimas valstybei yra neskausmingas“ procesas tik todėl, kad už jį mokesčius apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Perkėlus darbdavio pervedamus mokesčius tikriesiems jų mokėtojams – darbuotojams, visi suprastų, kad tikrasis MMA yra trečdaliu didesnis už nuolat linksniuojamą ir visiems iki skausmo pažįstamą 800 litų dydį. Gyventojai taip pat pamatytų, kad didžiąją jų išlaidų dalį sudaro mokesčiai, o ne išlaidos maistui: vien pajamų mokesčiams tenka tarp 35 ir 42 proc. žmogaus uždirbamų pajamų, o kur dar pridėtinės vertės mokestis ir akcizai.“ | Kaetana Leontjeva, „Lietuvos žinios“
"Tenka pripažinti, kad ES tinkamai neįverto aukštų akcizų neigiamų pasekmių bei neįgyvenamų akcizų politikos tikslų ir užsispyrusiai kelia akcizus toliau. Dabartinės ES akcizų politikos taikymas Lietuvoje dėl išsiplėtusio šešėlio nepasiekia nei jai keliamų sveikatos, nei papildomų mokestinių pajamų surinkimo tikslų. Tuo tarpu Lietuvos valstybinės institucijos vos pradėjus šnekėti apie aukštų akcizų žalą baksnoja į privalomus ES reikalavimus. Kyla natūralus klausimas, ką jos padarė, kad juos pakeistų?" | Vytautas Žukauskas, Lrytas.lt
"Naujausio LLRI tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika 2012 m. sudarys 27 proc. BVP, o 39 proc. ekonomine veikla užsiimančių vienetų bent dalį savo veiklos vykdo šešėlyje. Tai reiškia, kad kone kas antra įmonė nemoka bent dalies mokesčių! Paslaugų sektorius, kur ypatingai didelę pajamų dalį praryja mokesčiai darbo jėgai, yra itin jautrus mokesčiams ir tuo pačiu pagundoms sutaupyti jų sąskaita. Nederėtų to suprasti kaip šešėlio pateisinimo. Tiesiog kovojant su šešėliu reikėtų mažinti tas pagundas, imtis veiksmingų būdų, nukreiptų į šešėlio priežastis (pernelyg aukštus mokesčius), o ne pasekmes." | Kaetana Leontjeva, Delfi.lt
LLRI penktus metus iš eilės įvertintas kaip vienas iš stipriausių viešosios politikos centrų Centrinėje ir Rytų Europoje ir išlieka vienintele organizacija iš Lietuvos, patenkančia į geriausių pasaulio viešosios politikos centrų indeksą.
Šeimos dar nesusumavo savo turimų sodų su butais ir garažais, nesudėjo vyro ir žmonos dalių, dar nesuprato, kad Registrų centras vertina ne jų konkretų turtą, o didžiąja dalimi – vietą, kurioje yra turtas. Žmonės dar naiviai tikisi, kad apmokestinta bus tikrai „bafetiška“ prabanga. Visko bus, tik ne pinigų biudžete, ne taikos namuose, ne šviesių spalvų šio niūraus mokesčio paveiksle. | Rūta Vainienė, Lietuvos radijas
Jeigu Seimo nariai neskaito ekonomikos vadovėlių ir savo sprendimų pasekmių net nebando numatyti, o ydingų įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose dažniausiai sutinkama nebaudžiamoji frazė - „neigiamų pasekmių nenumatyta“, tai reikėtų jiems bent jau iš peliukų pasigaudyti įžvalgų. Nes dabar tai, kas elementaru eiliniam žmogui, iškiliai pelei Sūrskiui, o į laidos pabaigą – jau net ir Mauzeriui, jokiu būdu nėra elementaru už naujus mokesčius balsuojantiems Seimo nariams. | Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"
Stebint peršasi mintis, kad valdžia dirba ne arklu, o žirklėmis, kad valdžia negerbia dirbančio žmogaus, o pataikauja vien ateinantiems prie rinkimų urnų. 2011-ieji – populizmo preliudija prieš rinkiminius 2012-uosius. Ir nors tai jau bus septintieji nepriklausomos Lietuvos Seimo rinkimai, tokio prieš dirbantį žmogų nukreipto populizmo dar neteko regėti. | Rūta Vainienė, Lietuvos radijas
Gyventojų nekilnojamąjį turtą apmokestinantis įstatymas priimtas neteisėtai, formaliai apėjus LR įstatymų reikalavimus ir todėl neturėtų įsigalioti nuo 2012 m. pradžios. Naujo mokesčio neatitikimą teisės aktams bei teisėkūros principams atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Instituto bendradarbiai apgailestauja, kad Lietuvos gyventojams teks mokėti naują ir žalingiausią iš visų mokesčių.
Išlaidauti net ne iš savų, o iš skolintų lėšų įpratusi valdžia pavyzdžiai žvelgia į gyventojų dorai susitaupytas lėšas ir užsimojo paišlaidauti taupančių žmonių sąskaita. Gyventojams siunčiama žinia – netaupykite, gyvenkite šia diena ar net skolon, kaip daug metų yra įpratęs gyventi viešasis sektorius. | Kaetana Leontjeva, Delfi.lt
Valdžia šiandien naudojasi tuo, kad pripratino žmones būti kariamais, kad šie iškentės ir dar vieną valdžios pasityčiojimą, kaip tai vyksta štai ir Rusijoj, tik kitais metodais. Belieka palinkėti žmonėms atsitokėti, ir per kitus rinkimus labai pasistengti išvalyti Seimą nuo atvirų ir užsislaptinusių populistų. Nes kitaip vargas, tau, Lietuva. | Rūta Vainienė, Lietuvos radijas
LLRI inicijuotoje spaudos konferencijoje NVO ir verslo atstovai išreiškė didelį susirūpinimą dėl paskubomis rengiamų planų keisti mokesčių sistemą. Kategoriškai nepritardami bet kokiam mokesčių didinimui, naujų mokesčių įvedimui ir pervedimų į pensijų fondus sustabdymui, jie paragino viešąjį sektorių pirma pačiam pradėti elgtis solidariai, susimažinant išlaidas ir privatizuojant perteklinį bei komercinį turtą.
BVP deficito didinimas prilygsta mokesčių didinimui, tik yra dar labiau amoralus, nes mokesčiai didinami kitai kartai, kuri kartu su teise balsuoti įgis ir riebių skolų kraitį. Būtina nustoti ant esamų ir būsimų mokesčių mokėtojų pečių krauti išsipūtusio valdžios sektoriaus naštą. Laikas mažinti išlaidas, laikas apsivalyti. | Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"
LLRI griežtai nepritaria planams didinti PVM, nes toks žingsnis dar labiau pablogins šalies ekonominę padėtį, o jo padarinius labiausiai pajus skurdžiausi Lietuvos žmonės. LLRI siūlo augantį biudžeto deficitą mažinti karpant biudžeto išlaidas ir privatizuojant valstybei priklausantį komercinį turtą.
LLRI siūlo ne griežtinti tantjemų mokėjimo reguliavimą, o atsisakyti dvigubo dividendų apmokestinimo ir sumažinti pajamoms iš paskirstyto pelno taikomą gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
LLRI siūlo „Sodros“ biudžeto problemas spręsti iš esmės, pereinant prie universalių, fiksuoto dydžio pensijų mokėjimo, o ne skiriant jai asignavimus iš valstybės biudžeto ar suteikiant beprocentes paskolas.
Mažų mokesčių iliuziją kurti padeda ir tai, kaip mokesčių mokėjimo sistema nuo žmonių maskuoja tikrąsias jų sumokamų mokesčių apimtis. Žmonės mokesčiais laiko mokėjimus už komunalines paslaugas, o tikrų mokesčių beveik nepažįsta, nes su jais tiesiogiai nesusiduria. Kas būtų, jei ši dūmų uždanga nukristų? | Kaetana Leontjeva, Delfi.lt
Jeigu valdžia nori, kad gyvenimas Lietuvoje gerėtų ne tik vertinant pagal statistinius BVP augimo rodiklius, bet ir pagal realias gyventojų pajamas, būtina atpiginti investavimą ir sugrąžinti anksčiau galiojusį ir pasiteisinusį investicijų neapmokestinimą pelno mokesčiu. | Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"
LLRI siūlo nedidinti maksimalaus žemės mokesčio tarifo iki 4 proc., nesuteikti savivaldybių taryboms teisės diferencijuoti mokesčio dydį ir atsisakyti siūlymo apleistai žemei taikyti 4 proc. mokesčio tarifą.
LLRI nepritaria siūlymui įvesti kompensacinį mokestį nuo įrangos ir siūlo alternatyvą: leisti ar drausti atgaminti kūrinius turi spręsti patys autoriai.
Diskusijos būtų žymiai turiningesnės ir vaisingesnės, jei kalbėtume ne apie tai, kiek procentų padidins ar sumažins kurios nors srities finansavimą, o apie tai, ką ir už kiek iš biudžeto pirksime.
Lietuva turėtų neatidėliodama atsisakyti nelogiško investicijų apmokestinimo pelno mokesčiu ir taip paskatinti darbo našumo ir Lietuvos ekonomikos bei konkurencingumo augimą. Lietuvos privataus sektoriaus investicijos yra vienos mažiausių Europoje, o jų neapmokestinimas leistų didinti investicijas sudarant prielaidas algų kilimui. Tokie siūlymai nuskambėjo LLRI ir LPK surengtoje konferencijoje „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“.
Jei bus palaiminti Finansų ministerijos siūlymai, veikti pagal verslo liudijimus nebegalės net dešimtadalis - 17 iš 70 tūkst. jų savininkų. | LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva, „Lietuvos žinios“
ES paramos lėšos nėra išsigelbėjimas ar panacėja, ir tą demonstruoja senųjų ES šalių patirtis. ES paramos skirstytojams ir naudotojams ES pinigus reiktų traktuoti kaip milžinišką ES perskirstymo projektą, jo efektyvumą vertinti kur kas kritiškiau, sumuoti ne tik įsisavintų milijardų skaičius, bet ir tikrąjį, dažnai sunkiai pastebimą, tačiau nemažiau svarbų jų poveikį. | LLRI ekspertas V. Žukauskas, "Veidas"
Jeigu jau politikai apleistus pastatus laiko blogiu, tai dar didesnis blogis yra apleista Lietuva ir ypač brūzgynais apaugusi jos mokesčių sistema. Todėl „apleistos Lietuvos mokestis“ turėtų būti taikomas kiekvienai politikų iniciatyvai, numatančiai didinti mokesčių painiavą. | LLRI ekspertė K. Leontjeva, Vz.lt
Pastarosiomis savaitėmis Italijoje pradėjo veržtis tikras skolos ir deficito ugnikalnis: skolinimosi tarptautinėse rinkose kaina siekė rekordines aukštumas, smigo visa Italijos akcijų rinka. | LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva, portalas lrytas.lt
LLRI pateikė siūlymus dėl projekto straipsnių, numatančių atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą, prievolę gyventojams informuoti mokesčių administratorių apie 50 tūkst. litų sumą viršijančius sandorius ir kt.
Vieno įmokų kodo daugumai mokesčių įvedimas rodo judėjimą mažesnio mokesčių skaičiaus kryptimi. Gruzijos pavyzdys įrodo, kad esminė mokesčių sistemos reforma yra įmanoma.
Nuo birželio 1 d. VMI sutrumpinus įmokų kodų sąrašą, daugumai mokesčių buvo priskirtas vienas kodas. LLRI atkreipia dėmesį, kad su juo įsigalioja ir naujos mokėjimo taisyklės: sumokėtos sumos įskaitomos pagal anksčiausiai susidariusios mokesčių prievolės datą. Naujovė – sveikintina, tačiau vertėjo palikti teisę spręsti, kurį mokestį mokėti pirmiau, o kurį – atidėti.
Dienraštyje "Lietuvos rytas" interviu su LLRI prezidente Rūta Vainiene. Ar biudžeto deficito problemą išspręs nauji mokesčiai - nekilnojamojo turto ir žaliasis, taikomas automobiliams?
LLRI vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno komentaras portale Delfi.lt: Jei iš tikro yra taip blogai, kad valdžia griebiasi kiekvieno fiskalinio šiaudo, kodėl turto pardavimas yra tabu?
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras publikuojamas naujienų agentūroje ELTA: Jeigu turtas neša pajamų, jos yra apmokestinamos; jei perkamas naujas turtas - mokamas PVM. Ar nebus taip, kad nekilnojamojo turto mokesčio administravimas kainuos brangiau, negu bus gauta įplaukų?
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras per Lietuvos radiją: Kalbant apie 2009 metus, valdžiai neturėtų nukristi kepurė, atleidžiant pajamų neturėjusius asmenis nuo įmokų. Nes juk kepurė nenukrito, kai iš šių formaliai apdraustųjų (tegu ir skolininkų) buvo pareikalauta susimokėti už gydymo paslaugas. Galų gale - jei valdžia nepanaikina pajamų negavusių asmenų prievolės mokėti įmokas, ir šias lėšas ilgainiui iš žmonių išieškos, ji turėtų sugrąžinti jiems pinigus, jei šie sumokėjo už gydymą.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras naujienų portale Lrytas.lt: Akivaizdu, kad šis projektas jokių problemų nesprendžia, o tik siūlo dar labiau plėsti nepagrįsto, nelogiško ir neteisingo mechanizmo taikymą.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras per Lietuvos radiją: Normalu, kad paramos gavėjas nežino, kas jam skyrė paramą. Tačiau paramos davėjas privalo žinoti, ar jam suteikta teisė skirti paramą buvo realizuota. Suprantama, kad informacijos siuntimas paštu daug kainuotų, tačiau jei prašymo formoje būtų klausimas, ar mokesčių mokėtojas nori būti informuotas, ir kokiu būdu, pavyzdžiui, elektroniniu paštu, tokia viešumo galimybe greičiausiai daugelis pasinaudotų.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras per Lietuvos radiją: Seime užregistruotas LR gyvenimo gerovės solidarumo įstatymo projektas. Net trys širdį glostantys žodžiai įstatymo pavadinime – „gyvenimo“, ir „gerovės“, ir dar „solidarumo“ – slepia kur kas grubesnius ketinimus tą gerovę sumažinti. Seimo narių sugebėjimų vynioti į vatą dėka gyvenimas tapo nekilnojamuoju, gerovė reiškia turtą, o solidarumas – mokestį.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras publikuojamas portalo Delfi.lt puslapyje skirtame Europos Parlamentui: Graikiškoji tragedija parodo, koks pražūtingas trūkumas yra valstybės skola. Istorijos moralė: savo silpnąją vietą žinančios valstybės gali įgauti pranašumą, jeigu jos darys viską, kad apsaugotų savo pažeidžiamumą.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras per Lietuvos radiją: Valdžia garantuoja orią senatvę ir kuria naujus pažadus dėl jos, puikiai žinodama, kad negalės to padaryti, net jei dirbantįjį išsunks lyg citriną.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras dienraštyje "Lietuvos žinios": Kai dauguma mokesčių mokėtojų tikėjosi, kad į 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos jau yra įskaičiuotos visos su automobiliu susijusios pajamos natūra, paaiškėjo, kad degalai vis dėlto nėra įskaičiuoti.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras žurnale "Veidas": Turint galvoje, kiek jau praskolinta ir kas iš viso to gaunasi, geriausias skolinimosi limito dydis – nulis litų, t.y. valstybės biudžetas išvis neturi būti deficitinis.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras portale Delfi.lt: Neabejoju, kad kai autoriai atsitokės, jie pareikalaus adekvačių išmokų iš „Sodros“, tačiau tai bus ne šiandien, o kita kadencija - tai tarsi kitas mileniumas. Gyventi valdžiai reikia čia ir dabar.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras per Lietuvos radiją: "Kompiuteriai, mobilūs telefonai, darbinės virtuvės, netgi spauda, ypač jei tai koks pramoginis priedas prie pagrindinio laikraščio, gali tapti mokestinio mūšio arena".
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras portale Lrytas.lt: grynojo skolinimosi limitas ateinantiems metams didinamas dar nepatvirtinus 2010 metų biudžeto: antrajame Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte, limitas išaugo nuo 8,1 iki 9 mlrd. Lt. Tokia tad ta stabilumo kaina.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras žurnale "Veidas": Būtų gerai, jeigu valdžia neteiktų pažadų, kurių negali įvykdyti ir taip neklaidintų tėvų, o prie kiekvieno pažado pateiktų kuklią, bet aiškią strategiją.
LLRI prezidentė Rūta Vainienė dienraštyje "Verslo žinios": Ne darbdavys nenori rūpintis darbuotoju, kaip dažnai paskubama pasmerkti, o valdžia trukdo jam tai daryti. Štai taip ir stringa privatus savanoriškas papildomas sveikatos draudimas, įrašytas Vyriausybės prioritetuose.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras dienraštyje "Lietuvos žinios": Vyriausybė ir Seimas patampo paklodę į skirtingas puses ir pasižada - na, jau kitais metais tikrai biudžetas bus kitoks. O kitais metais - vėl tas pat. Ir taip jau dvidešimt metų "einame sportuoti nuo pirmadienio".
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras portale Lrytas.lt: Remiantis sveiku protu bei įstatymo reikalavimu, esant dviprasmybei, reikėtų pasirinkti protingą bei mokesčių mokėtojui palankesnį traktavimą, o ne kvailą ir nepalankų.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras portale Delfi.lt: "Jei šįmet iš nacionalinio biudžeto per sekundę išleidžiama po 933,4 Lt, tai ateinančiais metais planuojama išleisti po 930,9 Lt."
"Esame krintančio kortų namelio liudytojai: stebime, kaip įmonių skolos bei prievolė nuo tų skolų mokėti mokesčius nulemia vis naujų įmonių griūtį. PVM direktyvos taikymas dėl beviltiškų skolų yra vienas pirmųjų žingsnių, galinčių pristabdyti tų įmonių, o kartu ir visos ekonomikos kritimą", - straipsnyje leidinyje "Mokesčių žinios sako LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras per Lietuvos radiją: "Uždirbame trečdaliu daugiau, nei parašyta darbo sutartyje ir visais 70 procentų daugiau, nei gauname „į rankas“.
"Didesnis „Sodros“ mokesčio tarifas – didesnės ir šalies verslo sąnaudos. Mokesčių našta verslui didinama tokiu metu, kai verslas taupo visais įmanomais būdais: mažina algas, atleidžia dalį darbuotojų", - interviu Lietuvos rytui sako LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.
LLRI Seimo nariams išplatino laišką, kuriame atkreipia dėmesį į pagrindines biudžeto formavimo problemas, ragina nepritarti PVM didinimui ir siūlo mažinti biudžeto išlaidas.
"Nevalia pamiršti, kad kiekvienas valstybės biudžeto išleistas litas yra litas, kurio išleisti negalėjo mokesčių mokėtojas", - savaitraštyje "Mokesčių žinios" sako LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.
Ar pagrįstos valdžios viltys, kad, didinant mokesčius, pavyks sumažinti valstybės biudžeto deficitą ir išspręsti „Sodros“ problemas? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Rūta Vainiene.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto mokestis yra fundamentaliai ydingas ir teikia argumentus dėl šio mokesčio tikslingumo nepriklausomai nuo to, koks būtų pasirinktas mokesčio modelis.
LLRI prezidentė Rūta Vainienė komentare per Lietuvos radiją klausia "kiek dar valdžios sprendimai ignoruos ekonominę logiką ir žalos žmonių sveikatą bei moralę?"
"Biurokratijos saulėlydis patekęs į biurokratų ir politikų rankas tiesiog sustoja. Net ne butelio kakliukas, o visas biurokratijos kamštis sustabdo permainas nežinomam laikui," - per Lietuvos radiją transliuojamame komentare sako LLRI prezidentė Rūta Vainienė.
LLRI prezidentė Rūta Vainienė komentare per Lietuvos radiją klausia "ar jūs, norėdami taupyti, išleistumėte šimtą litų, kad po to gautumėte keturiasdešimt? Žinoma, kad taip nesielgtumėte". Valdžiai gi, toks pinigų leidimo būdas atrodo normalus.
LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva savaitraštyje "Mokesčių žinios" teigia, kad LLRI dar prieš krizę siūlė tokius „sąlyginio biudžeto principus“, pagal kuriuos Valstybės investicijų programoje investicijoms skiriamos lėšos būtų mažinamos pagal prioritetus, t. y. pirmiausia atsisakoma nebūtinų bei naujai suplanuotų ir dar nepradėtų investicijų.
"Atimti iš turtingųjų madinga, Tadai Blindos gali tapti tautos didvyriais. Tik kas tautai iš tokio pavydo mokesčio?", - per Lietuvos radiją transliuojamame komentare sako LLRI prezidentė Rūta Vainienė.
Dienraštyje "Lietuvos žinios" publikuojamame komentare LLRI prezidentė Rūta Vainienė sako: "Sunkmetis parodė, kad valdžia nepasiruošusi taupyti. Iki šiol išmokusi tik didinti išlaidas, gausinti išmokas, valdžia dabar susiduria su niekada nespręstu uždaviniu - susimažinti. Raginimai, kad viešieji finansai turi būti subalansuoti, ir ne tik popieriuje, bet iš tikrųjų, daug metų likdavo neišgirsti".
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos straipsnyje teigiama, kad progresiniai mokesčiai sumažintų kas ketvirto dirbančiojo pajamas. Straipsnis publikuojamas savaitraštyje "Mokesčių žinios".
LLRI prezidentė Rūta Vainienė sako, kad šalies ekonomika vis labiau panašėja į gerai žinomą pasakėčią apie vilką ir ėriuką. Komentaras publikuojamas naujienų agentūroje ELTA ir dienraštyje "Respublika".
LLRI ragina valdžią stipriai mažinti mokesčių naštą bei subalansuoti valstybės finansus. Institutas parengė ir valdžios institucijoms pateikė konkretų pasiūlymą, kaip būtų galima subalansuoti valstybės finansus, net ir finansų krizės sąlygomis.
Taip ilgai dirbti valstybei dar neteko per visą šalies istoriją. Rekordiškai nutolusi laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateina 12 dienų vėliau nei pernai.»»
LLRI parengė ir Europos Komisijai išplatino konsultacinį darbą, kuriame analizuojamas PVM lengvatų poveikis ekonomikai, konkurencijai ir valstybės finansams. (angl. k.)
LLRI asocijuotos ekspertės, Koalicijos už Laisvą Europą Biudžeto ir mokesčių grupės vadovės Rūtos Vainienės komentaro apie ES biudžeto reformą antra dalis. Komentaras publikuojamas portale Lrytas.lt.»»
LLRI asocijuotos ekspertės, Koalicijos už Laisvą Europą Biudžeto ir mokesčių grupės vadovės Rūtos Vainienės komentaras publikuojamas portale Lrytas.lt.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir naujienų agentūra ELTA pradeda bendrą pilietinį-socialinį projektą "Seimo rinkimai 2008: Ką turėtų padaryti naujoji valdžia".
Reaguodamas į LR Seime vykusią socialdemokratų iniciatyva surengtą konferenciją "Progresinių mokesčių įvedimo Lietuvoje galimybės ir pasekmės", institutas dar kartą atkreipia dėmesį, kad progresinių mokesčių įvedimas Lieutuvoje būtų didelė politinė ir ekonominė klaida.
Analitinė medžiaga pristatyta konferencijoje "Kaip turėtų būti formuojamas 2008 m. biudžetas? Viešųjų finansų tikslingumas, efektyvumas ir skaidrumas".
Visuomenę pasiekė informacija apie Pasaulio Banko išplatintą ataskaitą dėl Lietuvos pensijų sistemos reformos, tačiau paviešinti tik ataskaitos akcentai apie privačių pensijų fondų mokesčių dydį.
Balandžio 12 d. LLRI surengė spaudos konferenciją, kurios metu buvo aptarta "ekonomikos perkaitimo" sąvoka ir esančios grėsmės Lietuvos ekonomikai. Jūsų dėmesiui spaudos konferencijos garso įrašas.
"Derėtų ne tik nedidinti minimalaus akcizo, bet ir apskritai jo atsisakyti, paliekant teisę valstybėms narėms pačioms nustatyti tokį akcizo lygį, kuris labiausiai atitiktų jų sąlygas ir reikmes", - teigiama LLRI išplatintoje pozicijoje.
Negalima naudoti tokių socialinės rūpybos sistemų, kuriose supriešinami natūralūs skirtingų kartų (ar socialinių grupių) interesai, padarant šias grupes viena nuo kitos tiesiogiai priklausančias. LLRI viceprezidentės Guodos Steponavičienės komentaras publikuojamas Mokesčių žiniose.
Pagal LATGA atliktus skaičiavimus, legaliai įsigyto kūrinio kopija, pasidaryta asmeninėms ir neplatinimo reikmėms, autoriui yra žalinga lygiai tiek, kiek kainuoja originalus kūrinys, net jei autorius leido atgaminti jo kūrinį. LLRI jaunesniosios ekspertės Daivos Kiršytės komentaras publikuojamas "Mokesčių žiniose".
Pagal Lietuvoje šiuo metu galiojančią tvarką, už lengvojo automobilio pirkimą, importą ir nuomą negali būti atskaitomas PVM. LLRI nuomone, PVM atskaitos apribojimai turėtų būti panaikinti. Plačiau apie, LR Seimo Ekonomikos komitetui išplatintoje LLRI pozicijoje.
LLRI viceprezidentė dr. Guoda Steponavičienė teigia, jog santykinis skurdo lygis rodo pajamų skirtumą, o ne pragyvenimui būtinų pajamų turėjimą ("Veidas", Ką pasakytų F.Bastiatas?).
Šiame darbe LLRI išsamiau aptaria pagrindinius siūlomus biudžeto sudarymo principus, pateikiami pavyzdžiai, kur būtų galima sutaupyti valstybės lėšų ir taip sumažinti planuojamą deficitą.
LLRI prezidentas dr. Remigijus Šimašius svarsto, kiek kartų ir metų reikia skaičiuoti prieš nutariant mažinti mokesčius (savaitraštis "Mokesčių žinios").
LLRI siūlo nuo nekilnojamojo turto mokesčio atleisti visas privačias sveikatos paslaugų įstaigas, o ne tik tas, kurios yra sudariusios sutartis su Ligonių kasomis, kaip numato siūlomas įstatymo projektas.
Apie nenugalimą Lietuvos valdžios ydą – išlaidavimą – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Remigijumi Šimašiumi.
LLRI ekspertas Ignas Brazauskas analizuoja valstybės skolos situaciją Vengrijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Komentaras publikuojamas portale "Delfi.lt".
LLRI darbe iškeliamos dėl netikslumų Rinkliavų įstatyme kylančios problemos ir viešajame sektoriuje susiformavusios tradicijos savaip vertinti teisės aktus, taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti rinkliavų sistemos tobulinimą.
"Gerovės valstybė pagimdė priklausomą visuomenę, kuri yra visiškai nepajėgi surasti gyvenimo vertybių. Ji nesugeba jausti normalių žmogiškų jausmų - savigarbos, kilnumo ir užuojautos. Šiuos jausmus, kartu su priemonėmis surasti gyvenimo prasmę, atėmė gerovės valstybė...“ Taip teigia verslo konsultantas iš Švedijos Per Bylund. Straipsnis publikuojamas LLRI leidinyje "Laisvoji rinka".
Mokesčius reikia mažinti dabar vardan to, kad išliktume sėkmingai kuriantys gerovę. Priešingu atveju teks mažinti vėliau, kad nebankrutuotų valstybė. LLRI prezidento dr. Remigijaus Šimašiaus komentaras Lietuvos radijui.
Atstovai ir analitikai iš 12 verslo asociacijų ir profesinių sąjungų išplatino kreipimąsi į Vyriausybę ir parlamentines partijas, ragindami jau artimiausiu metu sparčiau mažinti darbo apmokestinimą Lietuvoje.
Darbuotojai, entuziastingai kylantys į kovą už vokelių legalizavimą, neturėtų užmiršti įteikti ir mokesčių mažinimo reikalavimo savo valdžiai, nes priešingu atveju pajamos bus švaresnės, bet, kaip paprastai būna, mažesnės... LLRI prezidento dr. Remigijaus Šimašiaus straipsnis savaitraštyje "Mokesčių žinios".
LLRI inicijavo peticiją prieš Europos Komisijos pastangas kurti Bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę ES, kuri buvo pasirašyta ir išplatinta 30 Europos ekonomikos tyrimų institutai iš senųjų ir naujųjų ES šalių narių.
Šiame LLRI darbe išsamiai nagrinėjama, kas yra mokesčio harmonizavimas, jo tikslų įgyvendinamumas ir galimi planuojamo pelno mokesčio bazės harmonizavimo ES padariniai. Medžiaga parengta ir anglų k.
"Užkrauti “Sodrai” dar 68 tūkst. autorių burnų, kurias ji turės išmaitinti padidintomis pensijomis savo ateinančio bankroto metais reiškia ją dar labiau finansiškai apsunkinti ir destabilizuoti,“ – mano LLRI ekspertė Monika Kačinskienė. Komentaras publikuojamas portale Delfi.lt.
LLRI viceprezidentas dr. Remigijus Šimašius analizuoja, kas yra mokesčių lengvatos, gerai jos ar blogai, ar verta jas taikyti ir kaip atskirti pagrįstas lengvatas nuo piktnaudžiavimo lengvatomis ("Mokesčių žinios“).
2006 m. vasario 28 d. spaudos konferencijoje ir diskusijoje "Metas spartinti mokesčių mažinimą Lietuvoje“ LLRI pristatė siūlymų paketą, ką ir kaip šiuo metu reikėtų keisti Lietuvos mokesčių sistemoje siekiant didinti šalies konkurencingumą ir gyventojų gerovę, mažinti darbuotojų emigraciją.
Savaitraštis „Mokesčių žinios“ publikuoja LLRI viceprezidento dr. Remigijaus Šimašiaus straipsnį, kuriame pristatoma instituto pozicija dėl tolimesnių žingsnių mokesčių politikoje.
2006 m. vasario 14 d. LLRI išplatino 16 Europos nevyriausybinių organizacijų pasirašytą peticiją, raginančią ES institucijas ir Europos šalių valstybes nares atsižvelgti į akcizų poveikį naujoms valstybėms narėms ir imtis diskusijos dėl akcizų politikos reformos.
Šią analizę LLRI atliko 2005 m. dalyvaudamas Pilietinės visuomenės instituto projekte „Europos Sąjungos parama: panaudojimo efektyvumas”, kuriuo siekta įvertinti ES paramos Lietuvai prioritetus, skirstymo skaidrumą ir efektyvumą.
Savaitraštis „Mokesčių žinios“ pradeda publikuoti LLRI ekspertų straipsnius apie mokesčių ir valstybės išlaidų politiką Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Pirmasis šio rašinių ciklo darbas - LLRI viceprezidento dr. Remigijaus Šimašiaus straipsnis apie pernai įvestą nekilnojamojo turto mokestį.
Iš Vyriausybės pasigirdo siūlymas naikinti dalį veiklų, kuriomis galima verstis nusipirkus verslo liudijimą. Detaliai išnagrinėjęs šį klausimą, LLRI dar prieš 13 metų pasiūlė penkis “V” požymius, kuriuos turi atitikti verslo liudijimo (tuometinis patento) mokestis. Siūlome prisiminti LLRI prezidentės R. Vainienės komentarą, publikuotą 1998 m., kuris šiandien aktualus lygiai taip pat, kaip ir anuomet.
