|
|
|
|
|
Atgal
| Spausdinti
| Skaityti
CTRL + / -
MOKESČIAI IR BIUDŽETAI
LLRI nuomone, valstybės finansų ydos auga proporcingai jų apimčiai, todėl pirmas ir svarbiausias uždavinys yra mažinti per nacionalinį biudžetą ir fondus perskirstomų lėšų apimtį, šį veiksmą įtvirtinant įstatymu ir sparčiau vykdant valstybės funkcijų išvalstybinimo reformas. Taip susikurtų efektyvesnė paslaugų teikimo rinkoje tvarka, o minimali valdžia vykdytų tik būtiniausias valstybės funkcijas, užtikrindama jų kokybę ir finansavimą.
Naujienos 
Praėjusią savaitę mokesčių reformos darbo grupės siūlymai buvo pateikti Vyriausybės nariams ir visuomenei. Tarp jų – seniai pribrendęs mokesčių mažinimas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir įvedant „Sodros“ įmokų viršutines ribas, vadinamąsias lubas. Pastarojo siūlymo nereikėtų vertinti tik kaip mokesčių mažinimo, nes tai ir teisingumo principo įtvirtinimas. Šiandien tokios „lubos“ yra taikomos „Sodros“ išmokoms, bet ne įmokoms, tad esama situacija yra neteisinga: gyventojai moka draudimo įmokas už tai, ko niekada negaus. „Sodros“ įmokų ribų įvedimas būtų pirma reali paskata rodyti tikruosius daug uždirbančiųjų atlyginimus ir „neminimizuoti“ mokesčių gaunant lėšas kitokiomis nei darbo užmokestis formomis. / Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"
Mokesčių darbo grupės ataskaitoje siūloma apmokestinti visas investicines pajamas, susijusias su indėliais kredito įstaigose, paskolomis fiziniams ir juridiniams asmenims, investicijomis į vertybinius popierius, įskaitant vyriausybių ir savivaldybių. Mokesčių darbo grupės narė ir LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva atskiroje nuomonėje pateikia argumentus, kodėl tai būtų žalinga Lietuvos ekonomikai ir biudžetui.
Vyriausybės narių pasitarime su mokesčių darbo grupės nariais pristatyti siūlymai, kaip reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą. Tarp jų – jau seniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) siūlomas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas ir „lubų“ „Sodros“ įmokoms įvedimas. Tačiau LLRI nepritaria palūkanų ir visų investicinių pajamų apmokestinimui – tai būtų žalinga žmonėms ir ekonomikai, o biudžetui neatneštų naudos.
Dėl kontrabandos ir nelegalių prekių Europos Sąjungos (ES) šalys netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Mokesčių ekspertai, muitinių pareigūnai, taip pat akademikai ir privataus sektoriaus atstovai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Rytų Europos ir kitų šalių šiandien susitinka Vilniuje tarptautinėje konferencijoje “Šešėlinė ekonomika ir mokesčiai”. Konferencijoje bus diskutuojama ne tik apie šiandieninę situaciją, bet ir apie kovos su šešėline ekonomika priemones. Renginį organizuoja Tarptautinis mokesčių ir investicijų centras (angl. International Taxation and Investment Center, ITIC) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
2013-04-09
Pasauliui gedint baronienės Margaret Thatcher, prisimenamas jos principingumas. Išties, principų turėjimas ir nuoseklus jų laikymasis yra savybė, kurią ne dažnai sutiksi tarp politikų. Pagarba žmogaus laisvei ir tikėjimas jo atsakingumu – tokias deklaracijas iš politikų lūpų girdime prieš kiekvienus rinkimus, bet retas sugeba tai įgyvendinti, panaikindamas valstybės sau suteiktas funkcijas ir jų finansavimą ar privatizuodamas valstybines įmones. Thatcher ir jos vykdoma politika buvo neeilinis pavyzdys, kaip pasitikėjimas žmonėmis ir suteikimas jiems ekonominės laisvės ne tik didina ekonominę gerovę, bet ir atneša politinių dividendų rinkimuose. Būdama nevienareikšmiškai vertinama figūra, Margaret Thatcher sugebėjo tapti ilgiausiai per pastaruosius šimtmečius poste išsilaikiusia Jungtinės Karalystės premjere. / Kaetana Leontjeva, lzinios.lt, 15min.lt
Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas yra diskutuotina mintis. Bet tai, kad NPD didinimas yra diskutuotinas, nepaverčia minties apmokestinti automobilius gera. / Žilvinas Šilėnas, 15min.lt
Kuomet nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pūtėsi ir galiausiai 2008 metais sprogo kainų burbulas, politikai mus įtikinėjo, kad NT mokestis padėtų ateityje apsisaugoti nuo būsimų „burbulų“. Užuot tai padaręs, pats NT mokestis virto burbulu ir ką tik sprogo. / Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"
„Teigiama, kad bazės suvienodinimas supaprastintų mokesčių administravimą ir padėtų sukurti vieningą ES rinką, tačiau realybėje tai būtų pirmas žingsnis vieningo ES pelno mokesčio tarifo link. Vargu ar vieningas pelno mokesčio tarifas būtų nustatytas lygiuojantis į žemų mokesčių šalis – žinant ES mokesčių tendencijas ir aukštų mokesčių šalių derybines pozicijas, tikėtina, kad visoms ES šalims tektų taikyti tas pačias pražūtingas aukštų mokesčių taisykles“, – svarsto K. Leontjeva. / "Pinigų karta"
Perpus sumažinus, Europos Sąjungos biudžetas išliktų funkcionalus, skatintų ekonomikos augimą ir, svarbiausia, perpus sumažintų naštą, tenkančią ES mokesčių mokėtojams. Viešosios politikos centras „New Direction“ ketvirtadienį Briuselyje pristatė kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) parengtą studiją „50:50 iki 2020-ųjų“, kurios autorė yra LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
2013-01-31
Lietuviai yra „ūkiški“ – mėgsta ir moka skaičiuoti pinigus – ir šiuo atžvilgu lenkia net Europos Sąjungos senbuvius. Todėl nemaža dalis visuomenės supranta, kad nėra tokio dalyko kaip „valstybės pinigai“. Yra tik mokesčių mokėtojų pinigai./ Žilvinas Šilėnas, delfi.lt
2013-01-23
Pradeda aiškėti, kad ne visos minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo pasekmės viešiesiems finansams buvo numatytos ir joms tinkamai pasirengta. Jau dabar reikia pradėti ruoštis didesniam negu planuota biudžeto deficitui, nes atsirado spaudimas: 1) didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), 2) branginti viešuosius pirkimus, 3) kelti likusių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. / Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"
Trečiadienį Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, peržiūrėsianti esamą mokesčių sistemą.
Dar net nepradėjusi veikti naujoji Vyriausybė susilaukė kritikos, kad programoje vardija mažai konkrečių darbų. Kalbėdamas apie galimus mokesčių pokyčius premjeras yra pažadėjęs sukurti mokesčių reformą pasiūlysiančią darbo grupę. Šiuo atveju reikėtų pagirti naująją valdžią už tai, kad savo kadenciją pradeda ne strimgalviais įgyvendindama mokesčių pakeitimus ir skubotai išpildydama visus rinkimų pažadus, bet pažadėdama analizuoti galimą jų poveikį. / K.Leontjeva, "Lietuvos žinios"
2012-12-12
Šildymo kaina – viena iš opiausių šaltojo metų laiko problemų visiems šalies gyventojams, kurie su nerimu laukia vis naujos šildymo sąskaitos. Tuo tarpu apie kitas beveik tiek pat kainuojančias gyventojų išlaidas – palūkanas už valstybės skolą – jokio nerimo (bent jau viešojoje erdvėje) nėra todėl, kad tokios sąskaitos nepateikiamos. / Kaetana Leontjeva, 15min.lt
Nors mokesčius kėlusi valdžia jau išėjo, mokesčių mokėtojams patartina išlikti atidiems: nuo ateinančių metų įsigalioja senosios valdžios padidintas žemės mokestis. 2011 m. pabaigoje pakeistas žemės mokesčio įstatymas taps aktualiu nuo Naujųjų metų.
Planas įvesti finansinių transakcijų mokesčius tarp 11 ES valstybių yra pavojingas žingsnis, kuris gali labiau pakenkti Europos ekonomikoms nei padėti didinti jų konkurencingumą.
Seimas pritarė 2013 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto pateikimui. Kas naujo ateinančių metų biudžete? Kaip keisis išlaidos? Kas numatyta mokesčių dalyje, kokios planuojamos biudžeto pajamos? / Kaetana Leontjeva, lzinios.lt
2012-10-25
Jau išaiškėjo, kurios partijos pateko į 2012-2016 metų Seimą, smalsu pasidomėti šių partijų rinkiminėmis nuostatomis viešųjų finansų srityje. / Rūta Vainienė, lrytas.lt
2012-10-23
Žmonėms labiausiai rūpi kas bus su kainomis, ypač per šildymo sezoną. Tai, kad už dujas ir šildymą teks ir vėl daugiau mokėti, jau pranešė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tai ji apskaičiuoja ir patvirtina kainas. Rinkos kainodaros, pagrįstos pasiūla, paklausa, derybomis ir konkurencija, energetikos sektoriuje apskritai nėra, tik buhalterija. | Rūta Vainienė, LRT Radijas
2012-10-20
„Tokios mažos ekonomikos, kaip Lietuva, turi būti labai atsargios su biudžeto deficitu ir valstybės skola, jos turi labai atsakingai elgtis su išlaidomis. Nes niekas nepadės Lietuvai, Lietuva turi padėti pati sau. Tai galima padaryti tik atidžiai sekant, kad įplaukos sutaptų su išlaidomis, biudžeto balansas būtinas“ |V. Curzon-Price, 15min.lt
Daugiau »
|
|
Analitiniai darbai
LLRI griežtai nepritaria planams didinti PVM, nes toks žingsnis dar labiau pablogins šalies ekonominę padėtį, o jo padarinius labiausiai pajus skurdžiausi Lietuvos žmonės. LLRI siūlo augantį biudžeto deficitą mažinti karpant biudžeto išlaidas ir privatizuojant valstybei priklausantį komercinį turtą. »»
LLRI siūlo ne griežtinti tantjemų mokėjimo reguliavimą, o atsisakyti dvigubo dividendų apmokestinimo ir sumažinti pajamoms iš paskirstyto pelno taikomą gyventojų pajamų mokesčio tarifą. »»
Daugiau »
Komentarai
Praėjusią savaitę mokesčių reformos darbo grupės siūlymai buvo pateikti Vyriausybės nariams ir visuomenei. Tarp jų – seniai pribrendęs mokesčių mažinimas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir įvedant „Sodros“ įmokų viršutines ribas, vadinamąsias lubas. Pastarojo siūlymo nereikėtų vertinti tik kaip mokesčių mažinimo, nes tai ir teisingumo principo įtvirtinimas. Šiandien tokios „lubos“ yra taikomos „Sodros“ išmokoms, bet ne įmokoms, tad esama situacija yra neteisinga: gyventojai moka draudimo įmokas už tai, ko niekada negaus. „Sodros“ įmokų ribų įvedimas būtų pirma reali paskata rodyti tikruosius daug uždirbančiųjų atlyginimus ir „neminimizuoti“ mokesčių gaunant lėšas kitokiomis nei darbo užmokestis formomis. / Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"
Mokesčių darbo grupės ataskaitoje siūloma apmokestinti visas investicines pajamas, susijusias su indėliais kredito įstaigose, paskolomis fiziniams ir juridiniams asmenims, investicijomis į vertybinius popierius, įskaitant vyriausybių ir savivaldybių. Mokesčių darbo grupės narė ir LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva atskiroje nuomonėje pateikia argumentus, kodėl tai būtų žalinga Lietuvos ekonomikai ir biudžetui.
Vyriausybės narių pasitarime su mokesčių darbo grupės nariais pristatyti siūlymai, kaip reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą. Tarp jų – jau seniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) siūlomas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas ir „lubų“ „Sodros“ įmokoms įvedimas. Tačiau LLRI nepritaria palūkanų ir visų investicinių pajamų apmokestinimui – tai būtų žalinga žmonėms ir ekonomikai, o biudžetui neatneštų naudos.
Dėl kontrabandos ir nelegalių prekių Europos Sąjungos (ES) šalys netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Mokesčių ekspertai, muitinių pareigūnai, taip pat akademikai ir privataus sektoriaus atstovai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Rytų Europos ir kitų šalių šiandien susitinka Vilniuje tarptautinėje konferencijoje “Šešėlinė ekonomika ir mokesčiai”. Konferencijoje bus diskutuojama ne tik apie šiandieninę situaciją, bet ir apie kovos su šešėline ekonomika priemones. Renginį organizuoja Tarptautinis mokesčių ir investicijų centras (angl. International Taxation and Investment Center, ITIC) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Daugiau »
|
|
|
|
|
|
|
|
