Perpus sumažinus, Europos Sąjungos biudžetas išliktų funkcionalus, skatintų ekonomikos augimą ir, svarbiausia, perpus sumažintų naštą, tenkančią ES mokesčių mokėtojams. Viešosios politikos centras „New Direction“ ketvirtadienį Briuselyje pristatė kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) parengtą studiją „50:50 iki 2020-ųjų“, kurios autorė yra LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
Seimas pritarė 2013 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto pateikimui. Kas naujo ateinančių metų biudžete? Kaip keisis išlaidos? Kas numatyta mokesčių dalyje, kokios planuojamos biudžeto pajamos? / Kaetana Leontjeva, lzinios.lt
Išlaidauti net ne iš savų, o iš skolintų lėšų įpratusi valdžia pavyzdžiai žvelgia į gyventojų dorai susitaupytas lėšas ir užsimojo paišlaidauti taupančių žmonių sąskaita. Gyventojams siunčiama žinia – netaupykite, gyvenkite šia diena ar net skolon, kaip daug metų yra įpratęs gyventi viešasis sektorius. | Kaetana Leontjeva, Delfi.lt
Valdžia šiandien naudojasi tuo, kad pripratino žmones būti kariamais, kad šie iškentės ir dar vieną valdžios pasityčiojimą, kaip tai vyksta štai ir Rusijoj, tik kitais metodais. Belieka palinkėti žmonėms atsitokėti, ir per kitus rinkimus labai pasistengti išvalyti Seimą nuo atvirų ir užsislaptinusių populistų. Nes kitaip vargas, tau, Lietuva. | Rūta Vainienė, Lietuvos radijas
LLRI griežtai nepritaria planams didinti PVM, nes toks žingsnis dar labiau pablogins šalies ekonominę padėtį, o jo padarinius labiausiai pajus skurdžiausi Lietuvos žmonės. LLRI siūlo augantį biudžeto deficitą mažinti karpant biudžeto išlaidas ir privatizuojant valstybei priklausantį komercinį turtą.
LLRI siūlo „Sodros“ biudžeto problemas spręsti iš esmės, pereinant prie universalių, fiksuoto dydžio pensijų mokėjimo, o ne skiriant jai asignavimus iš valstybės biudžeto ar suteikiant beprocentes paskolas.
ES paramos lėšos nėra išsigelbėjimas ar panacėja, ir tą demonstruoja senųjų ES šalių patirtis. ES paramos skirstytojams ir naudotojams ES pinigus reiktų traktuoti kaip milžinišką ES perskirstymo projektą, jo efektyvumą vertinti kur kas kritiškiau, sumuoti ne tik įsisavintų milijardų skaičius, bet ir tikrąjį, dažnai sunkiai pastebimą, tačiau nemažiau svarbų jų poveikį. | LLRI ekspertas V. Žukauskas, "Veidas"
Pastarosiomis savaitėmis Italijoje pradėjo veržtis tikras skolos ir deficito ugnikalnis: skolinimosi tarptautinėse rinkose kaina siekė rekordines aukštumas, smigo visa Italijos akcijų rinka. | LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva, portalas lrytas.lt
LLRI vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno komentaras portale Delfi.lt: Jei iš tikro yra taip blogai, kad valdžia griebiasi kiekvieno fiskalinio šiaudo, kodėl turto pardavimas yra tabu?
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras publikuojamas portalo Delfi.lt puslapyje skirtame Europos Parlamentui: Graikiškoji tragedija parodo, koks pražūtingas trūkumas yra valstybės skola. Istorijos moralė: savo silpnąją vietą žinančios valstybės gali įgauti pranašumą, jeigu jos darys viską, kad apsaugotų savo pažeidžiamumą.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras per Lietuvos radiją: Valdžia garantuoja orią senatvę ir kuria naujus pažadus dėl jos, puikiai žinodama, kad negalės to padaryti, net jei dirbantįjį išsunks lyg citriną.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras žurnale "Veidas": Turint galvoje, kiek jau praskolinta ir kas iš viso to gaunasi, geriausias skolinimosi limito dydis – nulis litų, t.y. valstybės biudžetas išvis neturi būti deficitinis.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras portale Lrytas.lt: grynojo skolinimosi limitas ateinantiems metams didinamas dar nepatvirtinus 2010 metų biudžeto: antrajame Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte, limitas išaugo nuo 8,1 iki 9 mlrd. Lt. Tokia tad ta stabilumo kaina.
LLRI prezidentės Rūtos Vainienės komentaras dienraštyje "Lietuvos žinios": Vyriausybė ir Seimas patampo paklodę į skirtingas puses ir pasižada - na, jau kitais metais tikrai biudžetas bus kitoks. O kitais metais - vėl tas pat. Ir taip jau dvidešimt metų "einame sportuoti nuo pirmadienio".
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos komentaras portale Delfi.lt: "Jei šįmet iš nacionalinio biudžeto per sekundę išleidžiama po 933,4 Lt, tai ateinančiais metais planuojama išleisti po 930,9 Lt."
LLRI prezidentė Rūta Vainienė komentare per Lietuvos radiją klausia "ar jūs, norėdami taupyti, išleistumėte šimtą litų, kad po to gautumėte keturiasdešimt? Žinoma, kad taip nesielgtumėte". Valdžiai gi, toks pinigų leidimo būdas atrodo normalus.
LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva savaitraštyje "Mokesčių žinios" teigia, kad LLRI dar prieš krizę siūlė tokius „sąlyginio biudžeto principus“, pagal kuriuos Valstybės investicijų programoje investicijoms skiriamos lėšos būtų mažinamos pagal prioritetus, t. y. pirmiausia atsisakoma nebūtinų bei naujai suplanuotų ir dar nepradėtų investicijų.
Dienraštyje "Lietuvos žinios" publikuojamame komentare LLRI prezidentė Rūta Vainienė sako: "Sunkmetis parodė, kad valdžia nepasiruošusi taupyti. Iki šiol išmokusi tik didinti išlaidas, gausinti išmokas, valdžia dabar susiduria su niekada nespręstu uždaviniu - susimažinti. Raginimai, kad viešieji finansai turi būti subalansuoti, ir ne tik popieriuje, bet iš tikrųjų, daug metų likdavo neišgirsti".
