Praėjusią savaitę mokesčių reformos darbo grupės siūlymai buvo pateikti Vyriausybės nariams ir visuomenei. Tarp jų – seniai pribrendęs mokesčių mažinimas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir įvedant „Sodros“ įmokų viršutines ribas, vadinamąsias lubas. Pastarojo siūlymo nereikėtų vertinti tik kaip mokesčių mažinimo, nes tai ir teisingumo principo įtvirtinimas. Šiandien tokios „lubos“ yra taikomos „Sodros“ išmokoms, bet ne įmokoms, tad esama situacija yra neteisinga: gyventojai moka draudimo įmokas už tai, ko niekada negaus. „Sodros“ įmokų ribų įvedimas būtų pirma reali paskata rodyti tikruosius daug uždirbančiųjų atlyginimus ir „neminimizuoti“ mokesčių gaunant lėšas kitokiomis nei darbo užmokestis formomis. / Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"

Mokesčių darbo grupės ataskaitoje siūloma apmokestinti visas investicines pajamas, susijusias su indėliais kredito įstaigose, paskolomis fiziniams ir juridiniams asmenims, investicijomis į vertybinius popierius, įskaitant vyriausybių ir savivaldybių. Mokesčių darbo grupės narė ir LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva atskiroje nuomonėje pateikia argumentus, kodėl tai būtų žalinga Lietuvos ekonomikai ir biudžetui.

Vyriausybės narių pasitarime su mokesčių darbo grupės nariais pristatyti siūlymai, kaip reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą. Tarp jų – jau seniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) siūlomas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas ir „lubų“ „Sodros“ įmokoms įvedimas. Tačiau LLRI nepritaria palūkanų ir visų investicinių pajamų apmokestinimui – tai būtų žalinga žmonėms ir ekonomikai, o biudžetui neatneštų naudos.

Dėl kontrabandos ir nelegalių prekių Europos Sąjungos (ES) šalys netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Mokesčių ekspertai, muitinių pareigūnai, taip pat akademikai ir privataus sektoriaus atstovai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Rytų Europos ir kitų šalių šiandien susitinka Vilniuje tarptautinėje konferencijoje “Šešėlinė ekonomika ir mokesčiai”. Konferencijoje bus diskutuojama ne tik apie šiandieninę situaciją, bet ir apie kovos su šešėline ekonomika priemones. Renginį organizuoja Tarptautinis mokesčių ir investicijų centras (angl. International Taxation and Investment Center, ITIC) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas yra diskutuotina mintis. Bet tai, kad NPD didinimas yra diskutuotinas, nepaverčia minties apmokestinti automobilius gera. / Žilvinas Šilėnas, 15min.lt

Kuomet nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pūtėsi ir galiausiai 2008 metais sprogo kainų burbulas, politikai mus įtikinėjo, kad NT mokestis padėtų ateityje apsisaugoti nuo būsimų „burbulų“. Užuot tai padaręs, pats NT mokestis virto burbulu ir ką tik sprogo. / Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"

„Teigiama, kad bazės suvienodinimas supaprastintų mokesčių administravimą ir padėtų sukurti vieningą ES rinką, tačiau realybėje tai būtų pirmas žingsnis vieningo ES pelno mokesčio tarifo link. Vargu ar vieningas pelno mokesčio tarifas būtų nustatytas lygiuojantis į žemų mokesčių šalis – žinant ES mokesčių tendencijas ir aukštų mokesčių šalių derybines pozicijas, tikėtina, kad visoms ES šalims tektų taikyti tas pačias pražūtingas aukštų mokesčių taisykles“, – svarsto K. Leontjeva. / "Pinigų karta"

Trečiadienį Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, peržiūrėsianti esamą mokesčių sistemą.

Dar net nepradėjusi veikti naujoji Vyriausybė susilaukė kritikos, kad programoje vardija mažai konkrečių darbų. Kalbėdamas apie galimus mokesčių pokyčius premjeras yra pažadėjęs sukurti mokesčių reformą pasiūlysiančią darbo grupę. Šiuo atveju reikėtų pagirti naująją valdžią už tai, kad savo kadenciją pradeda ne strimgalviais įgyvendindama mokesčių pakeitimus ir skubotai išpildydama visus rinkimų pažadus, bet pažadėdama analizuoti galimą jų poveikį. / K.Leontjeva, "Lietuvos žinios"

Nors mokesčius kėlusi valdžia jau išėjo, mokesčių mokėtojams patartina išlikti atidiems: nuo ateinančių metų įsigalioja senosios valdžios padidintas žemės mokestis. 2011 m. pabaigoje pakeistas žemės mokesčio įstatymas taps aktualiu nuo Naujųjų metų.

Planas įvesti finansinių transakcijų mokesčius tarp 11 ES valstybių yra pavojingas žingsnis, kuris gali labiau pakenkti Europos ekonomikoms nei padėti didinti jų konkurencingumą.

"Absoliuti dauguma partijų siekia paprastos, stabilios ir suprantamos mokesčių sistemos. Tiesa, kaip to pasiekti, kol kas tiksliai nežino nei viena. Vienas iš būdų mažinti sistemos sudėtingumą būtų mažinant mokesčių skaičių, už ką pasisako kelios partijos. Taipogi partijos supranta, kad mokesčių mokėtojams reikia suteikti laiko prisitaikyti prie pokyčių mokesčių srityje, todėl siūloma uždrausti keisti mokesčius kartu su biudžetu. Tai teikia vilties, kad naujasis Seimas nepakartos dabartinio Seimo klaidos ir nepradės savo veiklos nuo drastiškų pokyčių mokesčių srityje tvirtinant 2013 m. valstybės biudžetą." | Kaetana Leontjeva, delfi.lt

"Lietuvoje trūksta investicijų – tokią šalies problemą linksniuojame jau keletą metų iš eilės, tačiau nieko nesiimame, kad investicijas pagyvintume. Priešingai – artėjantys rinkimai ir galimos ekonominės politikos permainos po jų stabdo įmonių investicinius sprendimus. Bene labiausiai potencialius investuotojus gąsdina kairiųjų partijų ketinimai įvesti progresinius mokesčius. Yra įmonių, kurios savo veikloje žmogaus negali pakeisti automatais ir kompiuteriais, ir būtent dėl progresinių mokesčių grėsmės delsia priimti investicijų sprendimus."| Rūta Vainienė, www.lrt.lt

"Socialinės saugos priemonės neturėtų skatinti nedirbti. Jeigu žmogus neteko darbo, jam reikia padėti, kol jis ras naują vietą. Bet socialinės saugos tinklas neturi tapti savotišku hamaku, kuriame galima amžinai sūpuotis." | Žilvinas Šilėnas, interviu "Lietuvos rytui"

Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išauš anksčiau nei pernai – gegužės 20 d. LLRI siūlo paskelbti šią dieną Pagarbos mokesčių mokėtojui diena ir įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą, kasmet pagerbiant žmones, iš kurių sumokamų mokesčių yra išlaikomi valstybės tarnautojai ir valstybės tebevaldomos sritys – sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas, krašto apsauga, policija.

Kol nėra atsakymo į šį klausimą, išlieka grėsmė, kad tantjemos gali būti priskirtos pajamoms iš ekonominės veiklos. Neaiškumo kaina – įmonių valdybų ir tarybų nariai, kuriantys mūsų ekonominę ateitį, jau metus laiko gaišta svarstydami, kokią mokesčių ateitį jiems ruošia rūpestinga valdžia. Tikimybė, kad gali tekti registruoti individualią veiklą ir registruotis PVM mokėtojais, fiziniams asmenims kelia nerimą ne vien dėl didesnės mokesčių, bet ir dėl administracinės naštos. | Kaetana Leontjeva, „Verslo žinios“

"Gyventojų požiūris turi didelę įtaką kovos su šešėline ekonomika sėkmei – kovoti su tuo, ką žmonės pateisina yra lyg gaudyti vėją laukuose." | Vytautas Žukauskas, Delfi.lt

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai mano, kad pagrindinė kontrabandos priežastis yra ne pagal gyvenimo lygį aukšti mokesčiai, dėl kurių atsiranda kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis ir gimsta paskatos vartoti ar prekiauti nelegaliai. Visų trijų Baltijos šalių gyventojai vertina, kad kontrabandos mastai per paskutinius trejus metus augo. Lietuvoje yra daugiausiai dvejojančių gyventojų, kurie nei griežtai smerkia, nei visiškai pateisina kontrabandą kaip reiškinį. „Vokeliai“ labiausiai paplitę tarp latvių. Tokius rezultatus parodė LLRI pirmą kartą inicijuotas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas trijose Baltijos šalyse.

Balandžio 12 d., 10:30 val. BNS spaudos centre (Jogailos g. 9/1, Vilnius).

Praėjusią savaitę mokesčių reformos darbo grupės siūlymai buvo pateikti Vyriausybės nariams ir visuomenei. Tarp jų – seniai pribrendęs mokesčių mažinimas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir įvedant „Sodros“ įmokų viršutines ribas, vadinamąsias lubas. Pastarojo siūlymo nereikėtų vertinti tik kaip mokesčių mažinimo, nes tai ir teisingumo principo įtvirtinimas. Šiandien tokios „lubos“ yra taikomos „Sodros“ išmokoms, bet ne įmokoms, tad esama situacija yra neteisinga: gyventojai moka draudimo įmokas už tai, ko niekada negaus. „Sodros“ įmokų ribų įvedimas būtų pirma reali paskata rodyti tikruosius daug uždirbančiųjų atlyginimus ir „neminimizuoti“ mokesčių gaunant lėšas kitokiomis nei darbo užmokestis formomis. / Kaetana Leontjeva, "Lietuvos žinios"

Mokesčių darbo grupės ataskaitoje siūloma apmokestinti visas investicines pajamas, susijusias su indėliais kredito įstaigose, paskolomis fiziniams ir juridiniams asmenims, investicijomis į vertybinius popierius, įskaitant vyriausybių ir savivaldybių. Mokesčių darbo grupės narė ir LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva atskiroje nuomonėje pateikia argumentus, kodėl tai būtų žalinga Lietuvos ekonomikai ir biudžetui.

Vyriausybės narių pasitarime su mokesčių darbo grupės nariais pristatyti siūlymai, kaip reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą. Tarp jų – jau seniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) siūlomas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas ir „lubų“ „Sodros“ įmokoms įvedimas. Tačiau LLRI nepritaria palūkanų ir visų investicinių pajamų apmokestinimui – tai būtų žalinga žmonėms ir ekonomikai, o biudžetui neatneštų naudos.

Dėl kontrabandos ir nelegalių prekių Europos Sąjungos (ES) šalys netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Mokesčių ekspertai, muitinių pareigūnai, taip pat akademikai ir privataus sektoriaus atstovai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Rytų Europos ir kitų šalių šiandien susitinka Vilniuje tarptautinėje konferencijoje “Šešėlinė ekonomika ir mokesčiai”. Konferencijoje bus diskutuojama ne tik apie šiandieninę situaciją, bet ir apie kovos su šešėline ekonomika priemones. Renginį organizuoja Tarptautinis mokesčių ir investicijų centras (angl. International Taxation and Investment Center, ITIC) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).