Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad siūlo atšaukti Darbo kodekso modernizavimo projektą dėl pasikeitusių aplinkybių. Tačiau Projektas Trišalėje taryboje ir Seime svarstytas 2012 m., per šį laikotarpį ekonominė situacija nepasikeitė.
Europos Komisijos pasiūlymai Tabako direktyvai - padidinti įspėjimų ant tabako gaminių pakuočių plotą iki 75% ir uždrausti įvairius skonius tabako gaminiams suteikiančius priedus. LLRI teigimu, šie apribojimai nėra pagrįsti. Svarbiausia, kad šiems apribojimams nepritaria ir viešosiose konsultacijose aktyviai dalyvavę ES piliečiai.
Mokant 850 litų darbdaviui ši darbo vieta kainuoja 1115 litų. Kad darbuotojas gautų 1000 litų MMA, darbdavys turi turėti 1312 Lt – t. y. 200 litų daugiau. MMA didinimas iki 1000 litų (kas reikštų, kad per metus MMA būtų padidinta 20%) būtų skaičiavimais nepagrįstas sprendimas, atnešiantis žalos šiuo metu MMA uždirbantiems gyventojams, bedarbiams ir visam smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Darbo kodekso 181 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektu numatoma suteikti papildomas 5 darbo dienų mokamas atostogas neformaliam suaugusiųjų ugdymui. Tai tik didintų reguliavimų naštą, nepadėtų modernizuoti darbo santykių ir brangiai kainuotų tiek valstybei, tiek darbdaviui.
LLRI išnagrinėjo Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą 12-3902-02 (Projektą) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Dėl šio Projekto galutinė energijos kaina vartotojams turėtų augti, jis gali apriboti elektros energijos importą.Taip pat šis reguliavimas sukuria netinkamą precedentą, kuomet elektrinės yra įpareigojamos naudoti konkretų kurą.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) susipažino su Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) ir teikia pasiūlymus ir pastabas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo aprašo projektą (toliau – Aprašas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) susipažino su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo apimčių 2013 metams nustatymo“ projektu (toliau – Projektu) ir teikia pastabas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Ernst and Young atliktą Išmaniosios apskaitos diegimo scenarijų kaštų naudos analizės tarpinę ataskaitą (toliau – Ataskaitą) ir teikia pastabas ir pasiūlymus. Pastabas ir pasiūlymus teikiame tiek Ataskaitai, tiek energetikos politikos gairėms šioje srityje.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl konkurencijos politikos gairių patvirtinimo projektą (toliau – Gairės), pritaria šiam dokumentui bei teikia savo pasiūlymus. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu didžiausias, rimčiausias, sistemines kliūtis konkurencijai ir žalą vartotojams sukelia ne rinkos dalyvių, o politikų, valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmai. Todėl rekomenduojame kuo didesnį dėmesį skirti tokių sprendimų naikinimui ir prevencijai.
Vyriausybės siūlomi Darbo kodekso (DK) pakeitimai yra būtinas pirmas žingsnis į egzistuojančią darbo santykių realybę labiau atspindintį reguliavimą. Jūsų dėmesiui pateikiame siūlomų DK pakeitimų palyginimą su atitinkamomis Danijos darbo santykių reguliavimo nuostatomis. Šioje analizėje lyginame Danijos darbo santykių reguliavimo atitinkamas nuostatas su Vyriausybės Seime užregistruotu Lietuvos Darbo kodekso pakeitimų projektu (XIP-4555).
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių patvirtinimo“ projektą 12-1980-01 (toliau – Gairės) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Siūlomu nauju įstatymu siekiama sukurti privalomą valstybinę nekilnojamojo turto brokerių atestavimo sistemą, įsteigti nekilnojamojo turto brokerių rūmus (asociaciją), reglamentuoti nekilnojamojo turto brokerių savivaldos organų struktūrą ir kompetenciją. Įstatyme nustatyti reikalavimai būtų taikomi visoms Lietuvoje veikiančioms nekilnojamojo turto brokerių įmonėms ir visiems nekilnojamojo turto brokeriams. LLRI siūlo nepritarti įstatymo projektui, nes jis iškreiptų konkurencines sąlygas rinkoje, yra ekonomiškai nepagrįstas ir perteklinis, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui, kuris teigia, jog niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.
Maisto įstatymo 2 straipsnio papildymo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektas siūlo uždrausti energinių gėrimų prekybą nepilnamečiams. LLRI nuomone ši priemonė yra nepagrįsta ir neefektyvi. Draudimais grįsta kontrolės politika yra neefektyvi ir sukelia nenumatytų neigiamų šalutinių pasekmių. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas, švietėjiška sveikos mitybos veikla, šeimos ir bendruomenės vaidmens nepilnamečių ugdyme stiprinimas – yra daug veiksmingesnės priemonės, siekiant riboti potencialiai žalingų produktų perteklinį vartojimą.
Energetinė nepriklausomybė yra tik dalis energetikos strategijos ir negali būti visa energetikos strategija. LLRI siūlo tiksliai apibrėžti „energetinės nepriklausomybės“ sąvoką ir NENS projektą tobulinti taip, kad energijos vartotojams nebūtų bloginamos sąlygos, o energijos kaina neaugtų neproporcingai Lietuvos žmonių perkamajai galiai.
Visų vartotojų įpareigojimas pirkti 25 proc. sunaudojamų dujų iš suskystintųjų gamtinių dujų terminalo bendrovės negarantuos žemesnių energijos kainų, smarkiai ir neleistinai suvaržys vartotojų pasirinkimą, perkels nepagrįstai daug rizikos vartotojams ir tiesiogiai prieštaraus Konstitucijoje numatytam draudimu monopolizuoti rinką. LLRI siūlo atsisakyti šio siūlymo ir pateikia rekomendacijas, kaip tobulinti įstatymo projektą.
Įspėjimams skirto išorinės reklamos ploto didinimas nuo 20 iki 50 procentų nepadės geriau informuoti visuomenės, tačiau apsunkins galimybes ūkio subjektams reklamuoti alkoholinius gėrimus Alkoholio kontrolės įstatyme leidžiamomis priemonėmis. Tokio pobūdžio apribojimai nėra taikomi niekur kitur pasaulyje, todėl tai būtų beprecedentis atvejis. Tokia priemonė didintų gamintųjų išlaidas, kurios galiausiai gultų ant vartotojų pečių. LLRI siūlo nepritarti įsakymo projektui.
LLRI nepritaria siūlymui reikalauti, kad 80 proc. tabako gaminių pakelių paviršiaus užimtų įspėjamieji užrašai. Veiksmingiau yra skatinti asmeninę vartotojų atsakomybę, įtvirtinant visišką finansinę atsakomybę dėl sukeltos žalos savo sveikatai (privatus sveikatos draudimas).
Šis siūlymas yra neskaidrios teisėkūros ir protekcionizmo pavyzdys ir būtų įgyvendinimas gerinant vienos ūkio šakos padėtį visų kitų ūkio šakų ir gyventojų sąskaita. Žmonėms naudingos ne tik daržovės, bet ir aibė kitų ekonominių gėrybių, todėl viešuoju interesu tokiu atveju reikėtų pripažinti viską, kas žmogui yra palanku. Kadangi viešojo intereso sąvoka Lietuvos teisėje yra taikoma nenuosekliai, neaišku, kas yra, o kas nėra viešasis interesas, reikėtų inicijuoti platesnę diskusiją dėl viešojo intereso apibrėžimo peržiūros.
Svarstoma didinti privalomą biodegalų dalį dyzeline iki 7 proc., tačiau ES nereikalauja nustatyti nei minimalios biodegalų dalies, nei konkrečių proporcijų, kokiomis biodegalai turi būti maišomi su naftos produktais. Todėl siūlome jos apskritai nereglamentuoti, ir tokį siūlymą teikėme dar 2010 m. gegužę. Lietuvos įsipareigojimai dėl atsinaujinančių išteklių naudojimo pasiekiami ir kitais, ne tokiais žalingais būdais. Žmonėms už degalus mokant kaip niekad aukštas kainas, sprendimų priėmėjams turėtų rūpėti, kaip šią naštą palengvinti, ir juo labiau nenustatyti nereikalingų ar aukštesnių standartų, nei reikalauja ES.
Nors ir Lietuva, ir Estija įgyvendina tuos pačius ES ir Tarptautinės darbo organizacijos standartus, Estijos darbo teisė yra lankstesnė, nesiekianti detalaus reglamentavimo, o darbo santykių šalims palikta daugiau galimybių ar alternatyvų susitarti dėl konkrečių darbo sąlygų.
Nedrausti steigti naujų sodininkų bendrijų, įtvirtinti, kad pareiga susikurti ir finansuoti reikiamą infrastruktūrą priklauso steigiamos sodininkų bendrijos nariams, o savivaldybes įpareigoti leisti prisijunti prie esamos ar planuojamos infrastruktūros, kai bendrijos įvykdo nustatytus reikalavimus.
Siūlome neišplėsti ES direktyvos reikalavimo ir taikyti sankcijas tik tada, kai įdarbinami nelegaliai esantys trečiųjų šalių piliečiai, o ne apskritai visi – Lietuvos ar ES – piliečiai.
LLRI siūlo nepritarti naujiems suvaržymams, kurie pažeistų savininkų teises į nuosavybę, vartotojų teisę gauti informaciją ir būtų sunkiai įgyvendinami.
LLRI siūlo nepritarti pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti įmonėms, mokančioms minimalią algą, nes tai atlyginimų „vokeliuose“ problemos nespręs – tik apsunkins pagal galiojančius įstatymus veikiančių įmonių veiklą.
LLRI pritaria ketinimui laisvinti sutarties dėl darbo sąlygų reguliavimą uždirbantiems virš 6500 litų ir siūlo leisti taikyti lankstesnę tvarką visiems darbuotojams.
LLRI siūlo ne griežtinti tantjemų mokėjimo reguliavimą, o atsisakyti dvigubo dividendų apmokestinimo ir sumažinti pajamoms iš paskirstyto pelno taikomą gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
LLRI mano, kad tarpinių dividendų skyrimą turėtų inicijuoti valdyba, o ne išimtinai akcininkai, ir siūlo neįvesti privalomo tarpinių finansinių ataskaitų audito.
LLRI siūlo nedrausti vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams) teikti farmacinę paslaugą be vaistininkų priežiūros ir atsisakyti jiems ir vaistininkams taikyti sutrumpintą darbo laiką.
Draudimas alkoholinius gėrimus išsinešti iš viešojo maitinimo įstaigų tarp 22-8 val. kertasi su nuosavybės teise įtvirtinta Konstitucijoje. LLRI rekomenduoja nepritarti siūlomoms pataisoms.
Projekte siūlomi pakeitimai galimai peržengtų valstybės rūpesčio privataus gyvenimu ribas, kurias numato Lietuvos Konstitucija. LLRI siūlo nepritarti įstatymo pataisoms ir pateikia argumentus dėl konkrečių nuostatų.
LLRI rekomenduoja netrumpinti dabar galiojančių terminų dėl streiko pripažinimo neteisėtu nagrinėjimui ir dėl teisės atidėti ar sustabdyti streiką. Siūlomi trumpesni terminai teisminiame ginčo nagrinėjime neužtikrina nei darbuotojų, nei darbdavių tinkamos interesų gynybos.
Nutarimu keičiama projekto patvirtinimo valstybei svarbiu ekonominiu ar kultūriniu projektu tvarka, stebėsena, ir įvedamas projekto investicijų vertės kriterijus, pagal kurį projektas bus pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu ar kultūriniu. LLRI nuomone, valstybei svarbių ekonominių ar kultūrinių projektų reglamentavimas ir toliau liks neaiškiomis sąlygomis teikiamų valstybės privilegijų mechanizmas, nes keičiami tik formalūs reikalavimai, o ne reguliavimo esmė ar principai.
LLRI siūlo atidėti šio įstatymo projekto svarstymą, kol oficialiai bus arba nebus patvirtintas naujas Vyriausybės pateiktas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo iš esmės keičiama galiojanti ir sukuriama nauja teritorijų planavimo sistema. Arba, instituto nuomone, turėtų būti inicijuotas paralelus šių teisės aktų projektų svarstymas.
Priėmus šias pataisas galutinės kainos vartotojams gali kilti, o derybos - esminė verslo santykių sudėtinė dalis - bus nepagrįstai apribotos. LLRI siūlo joms nepritarti.
LLRI nuomone, Biržoje numatytai prekybai visų rūšių energija ar energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis yra galimos alternatyvos. Biržos sukūrimas turi būti laikomas tik vienu iš problemų sprendimo būdų ir lyginamas su alternatyvomis. Tai, kad koncepcijoje nepateikiamos alternatyvos ar nepagrindžiama, kodėl pasirinktas vienintelis sprendimo būdas – Birža, yra didelis šio dokumento trūkumas, kurį būtina ištaisyti
LLRI pateikė rekomendacijas dėl šių projekto nuostatų: dėl įpareigotosios naftos įmonės apibrėžimo, dėl reikalavimo gauti Energetikos ministerijos leidimą sudaryti sutartį ir dėl naftos produktų laikymo vietos.
LLRI studija apie tarpgeneracinius reguliavimus – valstybinius reguliavimus, kurių sąnaudas ir naudą patiria skirtingos kartos. Pavyzdžiui, dabartinė karta moka mokesčius, kuriais finansuojamos vyresniosios kartos pensijos ar jaunesnės kartos mokslai. Dabartinė karta riboja savo skleidžiamą taršą, kad ateities kartos paveldėtų švaresnę aplinką. Studijoje aiškinama, kokie yra tarpgeneracinių reguliavimų tikslai, formos, prielaidos ir pasekmės, parodoma, kad, nepaisant jų taikymo menamoms rinkos ydoms taisyti, valstybės nereguliuojami žmonių santykiai ir veikla problemas sprendžia efektyviau nei tarpgeneraciniai reguliavimai.
LLRI manymu, įstatymo priėmimas ir fizinių asmenų bankroto įteisinimas turėtų neigiamų pasekmių bendrai ekonominei padėčiai, iškreiptų racionalų ekonominį elgesį, didintų skolinimo rizikingumą ir todėl potencialiai paslaugų kainą bei skatintų piktnaudžiavimą bankrotu.
LLRI atliktame tyrime nagrinėjama Europos kabelinių TV ir telekomunikacijų rinka, ypatingą dėmesį skiriant Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Lenkijos atvejams.
Dėl Įstatymo projekto nuostatų, kuriomis siūloma uždrausti prekybos įmonėms imti bet kokį papildomą mokestį už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris negali viršyti 20 proc.
LLRI pristato analitinę medžiagą, kurioje analizuojami politiniai sprendimai, darantys įtaką elektros energetikos rinkai ir, konkrečiai, atominei energetikai.
LLRI darbe analizuojama konkurencijos galimybė šilumos tiekimo sektoriuje, identifikuojami skirtingų šildymosi būdų konkurenciniai pranašumai, vertinama, kiek kiekvieno šildymosi būdo konkurencingumas yra veikiamas ekonomonių ir reguliacinių veiksnių.
LLRI analizėje įvertinamos įvairios infrastruktūros finansavimo galimybės, nurodomi veiksniai, nuo kurių turi priklausyti infrastruktūros finansavimo modelis, bei pagrindžiami infrastruktūros mokesčio, kaip galimo infrastruktūros finansavimo būdo, trūkumai.
LLRI spaudos konferencijoje pristatyta analitinė medžiaga, kurioje vertinama, kokią įtaką lankstus darbo santykių reglamentavimas turi Lietuvos ekonomikos augimui, taip pat atskleidžiama, kaip atrodo Lietuva ES ir pasaulio mastu pagal darbo santykių ir darbo laiko reguliavimą.
Antradienį LLRI pateikė Ministrui Pirmininkui ir ministerijoms siūlymus dėl 14-osios Vyriausybės programos "Santarvės ir gerovės vardan“ įgyvendinimo priemonių plano.
Šis įstatymo projektas - vienas iš naujausių pavyzdžių, kai numatomas griežtesnis reglamentavimas, nei to reikalauja ES teisė. Jame nepagrįstai plečiamas teisės aktų taikymo objektų sąrašas, o tai taptų kliuviniu Lietuvos įmonėms ir mažintų jų konkurencingumą.
LLRI pristato tyrimą, kuriame apžvelgiamas tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo teisinis reglamentavimas ir raida, įvertinamas šios reguliavimo priemonės tikslingumas ir rinkos dalyviams daroma žala, pristatomi LLRI siūlomi būtini pokyčiai.
