Vyriausybės darbo grupė skelbia nuomonę dėl naujos atominės elektrinės (AE). Politikai politinius sprendimus priims vėliau. Nepaisant to, koks bus galutinis sprendimas, yra ypač svarbu, kokiais argumentais jis yra pagrįstas. Net priimti teisingus sprendimus remiantis neteisingais argumentais yra prasta praktika. Nestatyti naujos AE vien dėl to, kad ji didelė ar atominė, būtų prastas sprendimas. Lygiai toks pat prastas sprendimas būtų statyti AE, vien dėl to, kad ji didelė ir atominė./ Žilvinas Šilėnas, delfi.lt

Jei anksčiau energetikos politika buvo ekonomistų ir inžinierių ginčas, tai per pastaruosius keletą metų tema tapo populiari ir daug platesnėje auditorijoje. Ši „išpopuliarinimas“, deja, nulėmė tai, kad diskusijos apie energetikos politiką susirinko visas neigiamas „politikavimo“ savybes. Dominuoja emocijos, o ne protas. Mąstoma ne tikslais ar uždaviniais, o lengvai identifikuojamais simboliais (pavyzdžiui, atominė elektrinė). Kritikuojami ne oponento argumentai, bet oponentas. Nuomonės ir pozicijos vertinamos ne pagal turinį, o  „tu su mumis ar prieš mus?“. / Žilvinas Šilėnas, "Verslo žinios"

Tarp šimtadienio pasiekimų Vyriausybė mini ir situacijos saulės energetikoje suvaldymą. Trumpai, istorija tokia – valstybė nustatė gana aukštus saulės energijos supirkimo tarifus (apie 1,50 Lt/kWh). Atpigus technologijai ir kilus susidomėjimui, norą įsirengti tokias elektrines pradėjo reikšti labai daug žmonių. Tada valdžia paspaudė stabdį ir viso to rezultatas: kas popierius susitvarkė iki nustatytos datos dar galės gauti nustatytą tarifą, kas nebespėjo – nebegaus. Žiūrint plačiau, Vyriausybė tiesiog nubrėžė dar vieną dirbtinę liniją dirbtinių kainų sujauktoje elektros energijos kainų rinkoje. Kokias problemas energijos sektoriuje tai parodo? / Žilvinas Šilėnas, "Lietuvos žinios"

Anksčiau yra tekę liūdnai juokauti, kad net jei Lietuvoje būtų atrasta aukso ir deimantų, tai neatneštų jokios naudos, nes niekas neišduotų leidimų juos kasti. Kažkas panašaus vyksta ir su skalūnų dujomis. JAV įmonėms pradėjus ruoštis žvalgybos darbams Lietuvoje, atsirado politikų, abejojančių projekto nauda. / Žilvinas Šilėnas, lrytas.lt

Atgimusios diskusijos apie atsinaujinančius energetikos šaltinius rodo, kad ši tema aktuali kaip niekad. Ar moralu mokesčių mokėtojų pinigais remti biodegalų gamybą ir vartojimą, jei tai reiškia maisto brangimą? / Ž.Šilėnas, delfi.lt

LLRI išnagrinėjo Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą 12-3902-02 (Projektą) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Dėl šio Projekto galutinė energijos kaina vartotojams turėtų augti, jis gali apriboti elektros energijos importą.Taip pat šis reguliavimas sukuria netinkamą precedentą, kuomet elektrinės yra įpareigojamos naudoti konkretų kurą.

Nueinantys ir ateinantys vyriausybės nariai praeitą savaitę polemizavo apie tai, iš kur reikės imti elektros energijos, jei nebus statoma nauja atominė elektrinė. Panašiu laiku išėjo ir žinutė, kad elektros energijos kaina 2013-aisiais didės jau net iki 50 ct / kWh. Lyg ir pirštųsi išvada, kad investuoti į energijos gamybą reikia nedelsiant, kitaip energijos kainų kilimo nesustabdysi. / Žilvinas Šilėnas, delfi.lt

Apie tai, kad už Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą sumokės vartotojai, daug žmonių yra sakę daug kartų. Kaip įprasta, paaiškėja, kad taip ir bus. Ir tai įvyks labai paprastai – įtraukiant terminalo pastatymo išlaidas į dujų perdavimo kainą. Naudoji dujas – moki tiesiogiai. Naudoji šilumą ar elektrą – moki netiesiogiai, per pabrangusią šilumos ar elektros energiją. / Žilvinas Šilėnas, delfi.lt

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) susipažino su Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) ir teikia pasiūlymus ir pastabas.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo aprašo projektą (toliau – Aprašas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

Įsivaizduokite, susilaužote ranką ir ateinate pas gydytoją. Gydytojas apžiūri ranką ir rekomenduoja mesti rūkyti. Ateina gydytojo kolega ir pasiūlo daugiau sportuoti. Tuomet įsiveržia ligoninės direktorius, pareiškia, kad rankų lūžiai turi būti sustabdyti , ir paskelbia, kad reikia reorganizuoti ligoninęir,apskritai, visą sveikatos sistemą. Visi pasiūlymai – diskutuotini, bet nei vienas nesprendžia lūžusios rankos problemos.| Žilvinas Šilėnas, 15min.lt

 

Šiuo straipsniu pradedama LLRI politinių partijų Seimo rinkiminių programų analizės straipsnių serija. Šįkart analizuojame šios kadencijos Seimo sudėtyje jau esančių ir gyventojų apklausų duomenimis populiariausių partijų programas bei jų atsakymus į specialiai LLRI paruoštus klausimynus apie energetikos sritį.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) susipažino su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo apimčių 2013 metams nustatymo“ projektu (toliau – Projektu) ir teikia pastabas.

 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Ernst and Young atliktą Išmaniosios apskaitos diegimo scenarijų kaštų naudos analizės tarpinę ataskaitą (toliau – Ataskaitą) ir teikia pastabas ir pasiūlymus. Pastabas ir pasiūlymus teikiame tiek Ataskaitai, tiek energetikos politikos gairėms šioje srityje.

 

"Diskutuojant apie naująją atominę elektrinę (AE) neužtenka prognozuoti, kiek kainuos pagaminti energiją pačioje AE. Nors tai jau savaime sudėtingas uždavinys. Iš tikrųjų turime lygtį su dviem nežinomaisiais: AE pagamintos energijos kaina ir energijos kaina rinkoje. Jei dabartinės aplinkybės atrodo palankios naujos AE veiklai, tai nereiškia, kad taip bus ir po 10 ar 20 metų. Aklai pasikliaujantiems ateities prognozavimu praverstų pasižiūrėti, kokios buvo naftos kainos prognozės prieš 20 metų." | Žilvinas Šilėnas, "Veidas", www.veidas.lt

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių patvirtinimo“ projektą  12-1980-01 (toliau – Gairės) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.

Atominės elektrinės nesėkmės atveju vartotojai nėra apsaugoti. LLRI atkreipia dėmesį, kad naujos atominės elektrinės projektas yra didelė,  svarbi ir rizikinga investicija, o turint pavyzdžius iš paskutinės  pasaulinė finansų krizės akivaizdu, kokias neigiamas pasekmes pasaulio ekonomikai  gali turėti nepamatuota rizika.

"Projektas, paremtas finansinės naštos perkėlimu vartotojams, netruks susilaukti visuomenės pasipriešinimo, jei rizika nepasiteisins. Dabar reikia ne politinio susitarimo, o skubaus įstatymo projekto taisymo. Bent jau neversti vartotojų pirkti dujų iš būsimo terminalo." | Žilvinas Šilėnas, "Verslo žinios"

Energetinė nepriklausomybė yra tik dalis energetikos strategijos ir negali būti visa energetikos strategija. LLRI siūlo tiksliai apibrėžti „energetinės nepriklausomybės“ sąvoką ir NENS projektą tobulinti taip, kad energijos vartotojams nebūtų bloginamos sąlygos, o energijos kaina neaugtų neproporcingai Lietuvos žmonių perkamajai galiai.

Vyriausybės darbo grupė skelbia nuomonę dėl naujos atominės elektrinės (AE). Politikai politinius sprendimus priims vėliau. Nepaisant to, koks bus galutinis sprendimas, yra ypač svarbu, kokiais argumentais jis yra pagrįstas. Net priimti teisingus sprendimus remiantis neteisingais argumentais yra prasta praktika. Nestatyti naujos AE vien dėl to, kad ji didelė ar atominė, būtų prastas sprendimas. Lygiai toks pat prastas sprendimas būtų statyti AE, vien dėl to, kad ji didelė ir atominė./ Žilvinas Šilėnas, delfi.lt

Jei anksčiau energetikos politika buvo ekonomistų ir inžinierių ginčas, tai per pastaruosius keletą metų tema tapo populiari ir daug platesnėje auditorijoje. Ši „išpopuliarinimas“, deja, nulėmė tai, kad diskusijos apie energetikos politiką susirinko visas neigiamas „politikavimo“ savybes. Dominuoja emocijos, o ne protas. Mąstoma ne tikslais ar uždaviniais, o lengvai identifikuojamais simboliais (pavyzdžiui, atominė elektrinė). Kritikuojami ne oponento argumentai, bet oponentas. Nuomonės ir pozicijos vertinamos ne pagal turinį, o  „tu su mumis ar prieš mus?“. / Žilvinas Šilėnas, "Verslo žinios"

Tarp šimtadienio pasiekimų Vyriausybė mini ir situacijos saulės energetikoje suvaldymą. Trumpai, istorija tokia – valstybė nustatė gana aukštus saulės energijos supirkimo tarifus (apie 1,50 Lt/kWh). Atpigus technologijai ir kilus susidomėjimui, norą įsirengti tokias elektrines pradėjo reikšti labai daug žmonių. Tada valdžia paspaudė stabdį ir viso to rezultatas: kas popierius susitvarkė iki nustatytos datos dar galės gauti nustatytą tarifą, kas nebespėjo – nebegaus. Žiūrint plačiau, Vyriausybė tiesiog nubrėžė dar vieną dirbtinę liniją dirbtinių kainų sujauktoje elektros energijos kainų rinkoje. Kokias problemas energijos sektoriuje tai parodo? / Žilvinas Šilėnas, "Lietuvos žinios"

Anksčiau yra tekę liūdnai juokauti, kad net jei Lietuvoje būtų atrasta aukso ir deimantų, tai neatneštų jokios naudos, nes niekas neišduotų leidimų juos kasti. Kažkas panašaus vyksta ir su skalūnų dujomis. JAV įmonėms pradėjus ruoštis žvalgybos darbams Lietuvoje, atsirado politikų, abejojančių projekto nauda. / Žilvinas Šilėnas, lrytas.lt