LLRI nuomone, vartotojų apsaugos politika, tai netikslingas valstybės įsikišimas į vartotojų ir verslininkų santykius. Verslas yra visiškai priklausomas nuo vartotojų, todėl, kad nėra jokio kito būdo, kaip uždirbti pelno, kaip tik nuspėti, ko nori vartotojas ir jam tai pateikti. Rinkoje, kaip ir kituose žmonių santykiuose pasitaiko nesąžiningumo, klaidos ar apgavystės. Tačiau valstybės taikoma vartotojų apsauga, kokybės kontrolė tik stengiasi imituoti ir taip tarp žmonių ir rinkoje esančius mechanizmus – gamintojas ar paslaugos teikėjas vertina savo reputaciją, vartotojas atidžiau renkasi prekes, o nesivadovauja prezumpcija, jog valstybinė inspekcija jau užtikrino visišką saugumą ir pan. Vartotojų apsaugai nustatyti kokybės reikalavimai dažnai be prekės ar paslaugos palieka tuos, kurie būtų pasitenkinę mažesnės kokybės ir atitinkamai kainos preke.