|
 |
|
|
 |
Atgal
| Spausdinti
| Skaityti
TYRIMAI IR VERTINIMAI
LLRI siūlomą ekonominės politikos pobūdį atspindi instituto misija – skleisti ir įtvirtinti laisvosios rinkos, individo laisvės ir atsakomybės, ribotos valdžios idėjas. Tik tokia tvarka užtikrintų laisvę, didesnę gerovę ir daugiau teisingumo žmonių santykiuose.
Ekonominei politikai priklauso ekonominių reformų (švietimo, pensijų, sveikatos apsaugos), privatizavimo, pinigų politikos temos.
Naujienos 
Šešėlinė ekonomika dažniausiai suvokiama kaip spręstina ekonomikos problema, tačiau šešėlis tuo pat metu yra ir svarbus ekonomikos indikatorius. Mažas šešėlio paplitimas rodo, jog ekonominę veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra tinkami, žmonės vertina juos kaip teisingus ir turi galimybę jų laikytis. O išsikerojusi šešėlinė ekonomika demonstruoja, kad ekonominės veiklos suvaržymų yra per daug, jie neatitinka žmonių lūkesčių, ekonominės ir socialinės padėties bei užkrauna per didelę naštą. Šešėlinė ekonomika yra mokesčių ir reguliavimų adekvatumo atspindys. / Vytautas Žukauskas, 15min.lt
»»
2013-03-26
Lietuvos gyventojams verslininkai labiau asocijuojasi su teigiamomis savybėmis ir indėliu į šalies ekonominę gerovę nei neigiamomis savybėmis. Lietuviai labiau linkę verslininkus matyti kaip sunkiai dirbančius (38%), prisiimančius riziką (35%) nei vadinti sukčiais (13%) ar savanaudžiais (11%). Taip pat dauguma (74%) Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos augimą šalyje kuria verslininkai ir įmonės.Šiuos ir kitus rezultatus atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su užsienio partneriais atliktas verslininkų įvaizdžio tyrimas keturiose šalyse – Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje. Įvertinti susiformavusį įvaizdį buvo pasitelkti sociologai, istorikai, psichologai. »»
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas ir vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas vieši Rygoje, kur Latvijos žiniasklaidos atstovams ir visuomenei pristato antrajį požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimą. »»
Lietuvos ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip ir pernai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliekamas Lietuvos ekonomikos tyrimas. Apklaustų rinkos dalyvių vertinimu, 2013 m. Lietuvos BVP turėtų augti panašiu tempu (3,4 proc.), nedarbo lygis mažės pakankamai lėtai, o kainos padidės apie 3-4 proc. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nedarbo lygio prognozes gali pakoreguoti neigiamos minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimo pasekmės, kurių viso poveikio šiandien dar nematyti. »»
Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų pateisina kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą, rodo praeitą savaitę pristatyti reprezentatyvios gyventojų požiūrio apklausos rezultatai. Kodėl žmonės pateisina nelegalių prekių vartojimą? / Vytautas Žukauskas, lrytas.lt »»
2013-01-08
Pagal individo laisvę pasaulyje pirmauja Naujoji Zelandija. Toliau seka Nyderlandų karalystė ir Honkongas, o Jungtinės Amerikos Valstijos ir Danija yra septintoje vietoje. Tai parodė išsamiausias iki šiol sudarytas individo laisvės indeksas, kurį pristato Fraser Institute (Kanada) ir Liberales Institut (Vokietija). »»
2012-11-28
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau antrą kartą skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą, kuris vertina, kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė. Pirmąją vietą tarp miestų užima Klaipėdos miesto savivaldybė, surinkusi 69,4 balo iš 100 galimų. Toliau rikiuojasi Vilniaus (63,9 balo) ir Panevėžio miestai (62,9 balo). »»
2012-11-28
Trečiadienio laidoje "Aktualus interviu" - apie paskelbtus LLRI savivaldybių reitingus. Kur Lietuvoje geriausia gyventi, dirbti ir investuoti? / Žilvinas Šilėnas, Žinių radijas »»
2012-10-25
„Lietuvoje verslo sąlygų srityje nuolat žadamas „šuoliavimas“, o gaunamas „trypčiojimas vietoje“: vienos sritys šiek tiek gerėja, kitos – blogėja, tačiau proveržio, kuris išvestų Lietuvą į reitingo viršūnę, – nėra“ / Vytautas Žukauskas, "Verslo žinios"
»»
"Daugelis partijų savo programose supranta, kad ekonomikos augimas yra svarbu, ypač jei partija siekia didinti žmonių pragyvenimo lygį, ekonominę gerovę. Pagrindinis skirtumas yra tas, kaip artimai partijos sieja ekonomikos augimą ir ekonominės veiklos, investicines, verslo sąlygas. Įdomu tai, kad ir labiau kairiųjų pažiūrų partijos, kurios įprastai turi neigiamą nuomonę apie verslo sąlygų gerinimą kaip būdą kelti šalies ekonominę gerovę, dažnai suvokia, jog paini biurokratija, nepagrįsti suvaržymai yra žalingi." | Vytautas Žukauskas, delfi.lt »»
2012-09-25
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) įvertino šios kadencijos Seime esančių politinių partijų frakcijų darbus – balsavimą Lietuvos ekonomikai ir piliečių gerovei svarbiais klausimais.Nors prieš kiekvienus Seimo rinkimus politinės partijos parengia rinkimines programas, kuriose raštu įtvirtina savo pažadus rinkėjams, Lietuvos rinkėjai ne kartą galėjo įsitikinti, jog vien rinkiminių nuostatų analizių nepakanka, nes politikų pažadai ne visada sutampa su jų veiksmais. »»
Pristatome naują periodinį leidinį "Lietuvos šešėlinė ekonomika". Leidinyje apžvelgiamos šešėlinės ekonomikos priežastys, labiausiai šešėlio paliestas Lietuvos ūkinės veiklos sritis bei pačių lietuvių požiūrį į šešėlinę ekonomiką. Šiame leidinyje, be kitų, pateikiami ir nauji duomenys apie šešėlį Lietuvos alkoholio, cigarečių ir kuro rinkose. Kviečiame parsisiųsti leidinį! »»
2012-09-13
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato naują periodinį leidinį „Lietuvos šešėlinė ekonomika“. Šiame leidinyje be kitų pateikiami ir nauji duomenys apie šešėlį Lietuvos alkoholio, cigarečių ir kuro rinkose. Planuojama leidinį leisti du kartus per metus, į pagalbą pasitelkiant ir rinkos dalyvius bei valstybines institucijas. »»
"Dabar, kai jau baigėsi sportinės Londono olimpiados aistros, galima suskaičiuoti ne tik medalius, bet ir finansinius renginio rezultatus. Juk dažną didesnį tarptautinį kultūros ar sporto renginį, kurį finansuoja valdžia, lydi organizatorių įtikinėjimai, kad „tai bus naudinga ne tik miestui, bet ir visai šaliai, ir visiems ekonomikos sektoriams“. Kiek kainavo surengti olimpiadą, tiksliai pasakyti bus sunku." | Rūta Vainienė, lrt.lt »»
Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2012 ir 2013 m. ekonomika augs lėčiau nei 2011 m., nedarbas mažės lėtai. Lietuvos laisvosios rinkos instiuto (LLRI) apklausti rinkos dalyviai teigiamus pokyčius prognozuoja ne taip drąsiai kaip prieš vienerius metus. Namų ūkių ir įmonių finansinė situacija ateinančiais metais beveik negerės. »»
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas atsako į „Mokesčių žinių“ klausimus. »»
LLRI apklausti rinkos dalyviai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2012 m. augs lėčiau nei pernai, nedarbas beveik nemažės, o namų ūkių pajamų didėjimas lėtės. Tyrimo dalyviai vertina, kad didžiausias rizikos šaltinis verslo sektoriui šiemet yra euro problemos, galimi pokyčiai mokesčių srityje ir su būsimais rinkimais susiję populistiniai sprendimai. Dešimtadalis Lietuvos verslų ketina arba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veiklą į užsienį. »»
Šalpa, rūpyba, išmokos tikrai yra matomoji skurdo mažinimo scenos dalis, bet ją apšviečia užkulisiuose triūsiantys neįvertinti gerovės kūrėjai. | Rūta Vainienė, Lietuvos radijas »»
LLRI penktus metus iš eilės įvertintas kaip vienas iš stipriausių viešosios politikos centrų Centrinėje ir Rytų Europoje ir išlieka vienintele organizacija iš Lietuvos, patenkančia į geriausių pasaulio viešosios politikos centrų indeksą. »»
Daugiau »
|
 |
Analitiniai darbai 
Lietuvos ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip ir pernai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliekamas Lietuvos ekonomikos tyrimas. Apklaustų rinkos dalyvių vertinimu, 2013 m. Lietuvos BVP turėtų augti panašiu tempu (3,4 proc.), nedarbo lygis mažės pakankamai lėtai, o kainos padidės apie 3-4 proc. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nedarbo lygio prognozes gali pakoreguoti neigiamos minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimo pasekmės, kurių viso poveikio šiandien dar nematyti. »»
2012-11-28
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau antrą kartą skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą, kuris vertina, kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė. Pirmąją vietą tarp miestų užima Klaipėdos miesto savivaldybė, surinkusi 69,4 balo iš 100 galimų. Toliau rikiuojasi Vilniaus (63,9 balo) ir Panevėžio miestai (62,9 balo). »»
2012-09-25
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) įvertino šios kadencijos Seime esančių politinių partijų frakcijų darbus – balsavimą Lietuvos ekonomikai ir piliečių gerovei svarbiais klausimais.Nors prieš kiekvienus Seimo rinkimus politinės partijos parengia rinkimines programas, kuriose raštu įtvirtina savo pažadus rinkėjams, Lietuvos rinkėjai ne kartą galėjo įsitikinti, jog vien rinkiminių nuostatų analizių nepakanka, nes politikų pažadai ne visada sutampa su jų veiksmais. »»
Daugiau »
Komentarai 
Šešėlinė ekonomika dažniausiai suvokiama kaip spręstina ekonomikos problema, tačiau šešėlis tuo pat metu yra ir svarbus ekonomikos indikatorius. Mažas šešėlio paplitimas rodo, jog ekonominę veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra tinkami, žmonės vertina juos kaip teisingus ir turi galimybę jų laikytis. O išsikerojusi šešėlinė ekonomika demonstruoja, kad ekonominės veiklos suvaržymų yra per daug, jie neatitinka žmonių lūkesčių, ekonominės ir socialinės padėties bei užkrauna per didelę naštą. Šešėlinė ekonomika yra mokesčių ir reguliavimų adekvatumo atspindys. / Vytautas Žukauskas, 15min.lt
»»
2013-03-26
Lietuvos gyventojams verslininkai labiau asocijuojasi su teigiamomis savybėmis ir indėliu į šalies ekonominę gerovę nei neigiamomis savybėmis. Lietuviai labiau linkę verslininkus matyti kaip sunkiai dirbančius (38%), prisiimančius riziką (35%) nei vadinti sukčiais (13%) ar savanaudžiais (11%). Taip pat dauguma (74%) Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos augimą šalyje kuria verslininkai ir įmonės.Šiuos ir kitus rezultatus atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su užsienio partneriais atliktas verslininkų įvaizdžio tyrimas keturiose šalyse – Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje. Įvertinti susiformavusį įvaizdį buvo pasitelkti sociologai, istorikai, psichologai. »»
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas ir vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas vieši Rygoje, kur Latvijos žiniasklaidos atstovams ir visuomenei pristato antrajį požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimą. »»
Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų pateisina kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą, rodo praeitą savaitę pristatyti reprezentatyvios gyventojų požiūrio apklausos rezultatai. Kodėl žmonės pateisina nelegalių prekių vartojimą? / Vytautas Žukauskas, lrytas.lt »»
Daugiau »
|
|
|
 |
|
|
|
|