Valdžia skatina taupiau išsiversti ir mažiausias pajamas gaunančius pensininkus. Tai skausmingas žingsnis, tačiau valdančioji dauguma imasi jo, net ir suprasdama politinį šio klausimo nepatrauklumą. Tuo pripažįstama, jog minimali pajamų riba reikalinga išgyvenimui šiandien turi būti mažesnė.
Minimalios algos argumentas taip pat grindžiamas pragyventi būtinomis lėšomis. Tačiau realybėje niekas nieko negrindžia, o minimalios algos kėlimas 2004-2007 metais buvo patraukli politinė priemonė didinti atlyginimus.
Visi tuos metus MMA didinimui pagrįsti naudoti rodikliai šiandien krenta. Bendrojo vidaus produkto kūrimas, vidutinės mėnesinės algos dinamika, įmonių pelningumo rodikliai šiandien rodo, kad MMA reikia mažinti.
Valdžia gali padėti žmonėms gauti pajamų sumažindama minimalios algos reikalavimą. Akivaizdu, kad šiandien gaunantiems minimalų atlyginimą gaunama suma galėtų sumažėti, tačiau teigiami darbo kainos nereguliavimo efektai paliestų daugiau žmonių. Minimalios algos sumažinimas saugotų darbo vietas ir sudarytų paskatas naujoms darbo vietoms rastis.
Minimalios algos sumažinimas padėtų išlaikyti bent dalį darbo vietų, kurioms kyla grėsmė. Aišku minimalios algos mažinimas būtų pavėluotas, nes didelė dalis darbuotojų jau atleisti. Tačiau kiekviena nauja darbdavio kalkuliacija – kiek galėsiu parduoti prekių, o už jas gautas lėšas sumokėti darbuotojams? – galėtų baigtis darbuotojų naudai, paskatos atleisti mažėtų.
Minimalios algos mažinimas yra pagalba žmonėms, kurie rizikuoja prarasti darbą. Be jokios abejonės, išgyventi iš minimalios algos, gaunant tik ją, yra sudėtinga, tačiau dažniausiai alternatyva tokia - arba minimalia alga, arba jokių pajamų. Mažesnė minimali alga leistų darbo rinkoje išlikti žemesnės kvalifikacijos, mažesnės patirties darbuotojams.
Minimalios algos sumažinimas nuleistų kartelę naujų darbo vietų kūrimui. Tai signalas, kad galima imtis projekto prognozuojant mažesnes išlaidas darbo užmokesčiui. Tai ženklas, kad darbo vieta kainuoja pigiau ir už sumą, kuri „neįpirko“ darbuotojo, dabar jau galima ieškoti žmogaus. Dar didesnės reikšmes darbo vietų kūrimui rinkos netikrumo sąlygomis, kuriomis, verslas dar tik testuoja ar jau yra paklausa norimam gaminti produktui ar paslaugai, turėtų darbo santykių reglamentavimo atpalaidavimas. Toks, kuris leistų lengviau ir priimti, ir lengviau atleisti darbuotojus. Jeigu sumažintume darbuotojų atleidimo sąnaudas greičiau ir gausiau rastųsi darbo vietų.
Lietuva turėjo ir turės problemų su ilgalaikiais bedarbiais. Ilgalaikių bedarbių, kuriems iki 25 metų, ir jie neturi darbo ilgiau jau nei 12 mėnesių – metų pradžioje buvo 3720, o rugsėjo mėnesį 20673. Minimalios algos mažinimas visada yra pagalba grupėms, kurioms sunkiau sekasi darbo rinkoje net ir augimo laiku – žmonėms neturintiems darbo patirties ar specialybės, žmonėms, kurie ilgai nebuvo darbo rinkoje: moterims po vaiko auginimo atostogų ar asmenims po įkalinimo. Prie sunkumo jų įdarbinimui prisideda ir taikomos privilegijos.
Valdžia jau įsisuko į politiškai sunkių sprendimų verpetą, todėl minimalios algos mažinimas būtų tinkamas ir ekonomiškai efektyvus sprendimas padėti žmonėms.
