Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl privalomos biodegalų dalies degaluose nustatymo
Šiuo metu Energetikos ministerija svarsto Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių pakeitimo projektą. Pagal šiuos pakeitimus, kiekvienoje Lietuvos degalinėje būtų privalu pardavinėti dyzeliną, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.
Atkreipiame dėmesį, kad konkrečių minimalių proporcijų, kuriomis biodegalai turi būti maišomi su naftos produktais, Europos Sąjungos teisės aktai nereikalauja. ES Direktyva 2009/28/EB (dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją) reikalauja tik tiek, kad atsinaujinančių išteklių dalis transporto sektoriuje sunaudojamos energijos kiekyje sudarytų 10 proc. Minimalios biopriedų dalies nustatymas kure nėra privalomas.
Minėta ES direktyva nenustato, kad kiekviename litre degalų būtų 100 ml biodegalų. Mūsų nuomone, 10 procentų rodiklį galima pasiekti ir kitaip, pavyzdžiui, naudojant E-85 kurą (85 proc. biodegalų maišyto su 15 proc. benzino). Tokiu būdu užtektų, kad kas aštuntas automobilis naudotų tokį kurą ir 10 proc. rodiklis jau bus pasiektas (net jei likę septyni automobiliai naudotų kurą be jokių biodegalų priedų).
Svarbu pastebėti, kad būtent toks principas Lietuvoje jau yra taikomas. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad 23 proc. galutinės energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau nėra reikalaujama, kad kiekvieno elektros energijos vartotojo kas ketvirta kilovatvalandė būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.
Atkreipiame dėmesį, kad privalomas biodegalų maišymas į degalus Lietuvoje buvo įteisintas praeitais metais priimant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, neatsižvelgiant net į pačios Direktyvos preambulę, kuri aiškiai teigia, „<...> todėl privalomas 10 % kiekio tikslas transportui, kurį turi pasiekti visos valstybės narės, turėtų būti apibrėžtas kaip transporto sektoriuje galutinai suvartojamos energijos dalis, kuri turi būti užtikrinta iš atsinaujinančių išteklių, o ne tik iš biodegalų.“
Šiuo įstatymu buvo pasirinktas Lietuvos vartotojams pats žalingiausias būdas, kaip transporto degalų suvartojime pasiekti 10 proc. iš atsinaujinančių šaltinių. Neprivalomai aukštų reikalavimų nusistatymas reiškia didesnes kainas vartotojams ir mažesnę konkurenciją. Mūsų nuomone, tokie veiksmai yra priešingi Lietuvos Vyriausybės politikai ir jau atliktiems teigiamiems pokyčiams (degalų importo palengvinimas), kuriais siekiama didinti konkurenciją transporto degalų rinkoje ir tokiu būdu mažinti degalų kainas.
Siūlome susidariusios problemos sprendimo būdą: iš Atsinaujinančių išteklių įstatymo išbraukti 39 straipsnį, kuris reglamentuoja, kiek tiksliai biodegalų turi būti kiekviename litre degalų. Norime pabrėžti, kad toks pakeitimas nereikštų, jog degaluose nebelieka biodegalų priedų. Gamintojai ir pardavėjai pasirinks tokią procentinę dalį, kuri labiausiai apsimokės ir tiks vartotojams (nes biodegalų daliai netaikomas akcizo mokestis), E-85 degalais ir toliau bus galima prekiauti. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad atsinaujinančios energijos dalį transporte bus galima pasiekti ir kitais metodais: pavyzdžiui, naudojant biodujas viešajame transporte, elektromobilius ir pan.
Norime priminti, kad 2010 metų gegužę, kai buvo svarstomas
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas, mes atkreipėme įstatymų leidėjų dėmesį į tai, kad ES apskritai nereikalauja šalims narėms privalomai nustatyti konkrečias minimalias proporcijas, kuriomis biodegalai turi būti maišomi su naftos produktais. Atsižvelgdami į tai, siūlėme atsisakyti tai reglamentuojančio straipsnio.
Šiuo metu Lietuvos žmonės už degalus moka kaip niekad aukštas kainas, todėl raginame sprendimų priėmėjus šią naštą kiek įmanoma palengvinti nenustatant nereikalingų ar aukštesnių standartų, nei to reikalauja ES.
