Ketvirtadienį Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, leidžiančias Seimui nustatyti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) tuo atveju, jeigu iki birželio 1 d. Trišalės teikimu nebus pateiktas MMA keičiantis siūlymas. Tokiu būdu Seimo nariai susikūrė sau dar vieną įrankį, kuriuo galės manipuliuoti dirbančiųjų jausmais ir verslo interesais.
Seimui kišantis į Trišalės tarybos veiklą, apeinant Vyriausybę ir vienašališkai priimant sprendimus, kyla grėsmė, kad MMA iš (daugiau ar mažiau) ekonominio dydžio taps politiniu, nustatomas populistiniais sprendimais, didinamas vadovaujantis politiniu dosnumu, o ne ekonominiais motyvais.
MMA yra dažnai klaidingai tapatinama su darbo atlyginimu, o teiginys, kad nereikia didinti MMA klaidingai tapatinamas su teiginiu, kad nereikia didinti darbo atlyginimų. Realus dirbančiųjų darbo užmokesčio didinimas yra puiku, tačiau MMA didinimas nėra veiksminga priemonė didinti darbo užmokestį.
Jeigu MMA didinimas automatiškai didintų ir žmonių darbo užmokestį, kodėl gi nepadidinus MMA iki 5 tūkstančių litų – juk visi tuomet gyventų geriau? Bet juk MMA didinimas iki 5 tūkstančių litų nepadidintų nei įmonių užsakymų, nei pardavimų, nei apyvartos – išaugtų tiktai sąnaudos. Įmonėms būtų vis sunkiau išlaikyti esamas darbo vietas ir išsilaikyti rinkoje. Tektų arba bankrutuoti, arba atleisti tuos darbuotojus, kurie sukuria vertės už mažiau nei 5 tūkstančius litų. Gali būti, kad dalis darbuotojų būtų ne atleisti, o samdomi nelegaliai arba ne pilnam etatui.
Pavyzdys apie 5 tūkstančių litų MMA skamba absurdiškai, tačiau ta pati ekonominė logika galioja ar didintume MMA nuo 850 litų iki 1000, ar iki 1500 litų, kaip kad jau girdėjome kai kuriuos Seimo narius siūlant. Nepamirškime, kad jaunimui MMA yra pirmas įlipimo į darbo rinką barjeras, tad užkėlus MMA kartelę per aukštai, jaunimas bus pasmerktas dar didesniam nedarbui.
Seimas susikūrė sau teisę didinti MMA atsižvelgiant į „infliaciją ir kitų poveikį turinčių veiksmų įtaką“. Jeigu MMA būtų didinamas šalyje augant infliacijai, Lietuvos ūkis patirtų dvigubą šoką. Brangstant dujoms, elektrai, degalams, vandeniui ir pan. įmonės būtų priverstos didinti dar ir atlyginimus. Neabejotina, kad tai neigiamai paveiktų šalies konkurencingumą. Taigi jeigu Seimas naudosis sau suteikta teise didinti MMA ir priims populistinius sprendimus, tai žymiai didintų nedarbą ir neigiamai atsilieptų mūsų šalies ūkiui. Jau matėme, kas nutiko Seimui dosniai ilginant motinystės ir tėvystės atostogas. Panašių populistinių sprendimų galima bus tikėtis, jeigu Prezidentė pasirašys šį įstatymą.
Susikurdamas sau šią teisę, Seimas apeina Trišalėje taryboje vykstančias derybas tarp socialinių partnerių. Įstatymo pataisose įrašyta, kad Seimas galės keisti MMA jeigu Trišalė taryba neteikė siūlymo, bet galbūt Trišalė taryba net nesiruošė teikti siūlymo, nes MMA keisti nereikia? Tačiau net ir tuomet Seimas turės galimybę kaitalioti šį dydį. Tokie veiksmai bus ypač tikėtini prieš rinkimus.
Šis Seimo sprendimas pavojingas ne tik dėl jo pasekmių, bet ir kaip precedentas, kuomet leidžiamoji valdžia perima sau dalį vykdomosios valdžios teisių. Reikia tikėtis, kad Prezidentė atsižvelgs į gresiantį didesnį populizmą ir politikavimą ir vetuos šį įstatymą.
