Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

17-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas: 2005/2006 (2)

2006-04-11
2005 m. vertinimai ir patikslintos prognozės 2006-iesiems
 
 
RINKOS DALYVIAI: ALGŲ IR EKONOMIKOS AUGIMAS VIS DAR NESTABDO EMIGRACIJOS
 
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 17-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių 2005 m. Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimai ir patikslintos prognozės 2006-iesiems.
 
2006 m. sausio ir vasario mėnesiais LLRI atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos ūkio augimas 2005–2006 m. išlieka stabilus ir kiek spartesnis nei tikėtasi. Lietuvos ekonomikos raidos rodikliai tebėra palyginti aukšti, užsienio prekyba auga, įmonių padėtis gerėja, taip pat sparčiai gerėja ir namų ūkių finansiniai rodikliai.
 
Šiame tyrime akcentuojama besikeičianti darbo rinkos situacija: rinkos dalyviai kur kas daugiau (13 proc.) kėlė darbo užmokesčio rodiklius 2005–2006 m., o nedarbo skaičius tuo pat metu labai pastebimai – beveik penktadaliu – mažino. Tokie itin staigūs vertinimų pokyčiai rodo jų susirūpinimą dėl emigruojančios darbo jėgos ir dėl aštrėjančios konkurencijos darbo rinkoje. Kilęs darbo užmokestis, kartu su gausiai didinamomis socialinėmis išmokomis ir užsienyje dirbančiųjų į Lietuvą siunčiamomis pajamomis, pastebimai gerina namų ūkių finansinę situaciją. Deja, darbo atlygio kilimas ir ekonomikos plėtra kol kas dar netapo tais faktoriais, kurie stabdytų emigraciją.
 
Didesnių pajamų skatinami vartojimas ir vidaus rinkos plėtra lėmė bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimą 2005 m., tačiau, kita vertus, spartus vartojimo augimas prisidėjo ir prie kainų kilimo, kurios pastaraisiais metais didėja pastebimai sparčiai. Pesimistiškiau nuteikia ir nemažėjanti šešėlinė ekonomika, didelė mokesčių našta, mažos investicijos, nemažėjanti emigracijos banga ir migracijos politikos nebuvimas, taip pat strateginio planavimo ekonomikos politikoje trūkumas. Visa tai gali neigiamai paveikti ekonomikos augimą ir turėti neigiamų pasekmių ateityje.
 
› Makroekonomika
 
LLRI apklaustų rinkos dalyvių nuomone, 2005 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo 6,5 proc., palyginti su 6,8 proc. 2004-aisiais. Šiais metais tyrimo dalyviai laukia panašaus, nors ir kiek lėtesnio nei praėjusiais metais ekonomikos augimo. Jų nuomone, šalies ekonomika per 2006 m. turėtų ūgtelėti 6,2 proc.
Tyrimo dalyviai nekeičia savo nuomonės dėl šešėlinės ekonomikos mastų – kaip ir prieš pusę metų, jie mano, kad ji sudaro apie penktadalį visos ekonomikos. Naujausio tyrimo duomenimis, 2005 m. šešėlinė ekonomika sudarė 21 proc. BVP, o šiais metais rinkos dalyviai tikisi šešėlinės ekonomikos dalį mažėsiant iki maždaug 20 proc. Nemažėjančius šešėlinės ekonomikos rodiklius lemia nelengvėjanti mokesčių našta, mokesčių politikos nenuoseklumas, akcizai, pernelyg sudėtingos legalaus verslo sąlygos, komplikuotas licencijavimas, rinką reguliuojančios įvairios, dažnai dviprasmiškos taisyklės, griežtas žemės rinkos reguliavimas ir įvairios kliūtys statyboms ir žemei įsigyti, taip pat į Lietuvos teisę perkeliami ES reguliavimai ir daug kainuojantis kokybės, saugumo ir kitų reikalavimų įgyvendinimas.
 
Rinkos dalyviai pateikia aukštesnius nei anksčiau prognozuota kainų augimo rodiklius 2005 metams ir mano, kad kainos praėjusiais metais augo kur kas sparčiau nei keletą metų iš eilės prieš tai. Pasak LLRI respondentų, 2005 m. vartotojų kainos išaugo 3,88 proc., o gamintojų – 4,31 proc., palyginti su atitinkamai 2,96 ir 3,3 proc. 2004 m. Tyrimo  dalyviai tikisi, kad 2006 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos didės 3,6 proc., gamintojų – 4,5 proc. Kainų kilimui įtaką daro valstybinis (kainų) reguliavimas strateginėse srityse (energetika, transportas, sveikata) ir nuolat augančios biudžeto išlaidos (įskaitant ES paramą). Kainas į viršų stūmė ir didėjantys atlyginimai, ilgalaikio vartojimo auginama vidaus paklausa, didinamas minimalusis darbo užmokestis. Brangusi nafta ir dujos, žinoma, taip pat lėmė vartotojų ir ypač gamintojų kainų indekso didėjimą. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje kainų lygis yra vienas iš mažiausių ES, o vienoje rinkoje yra tendencija kainoms vienodėti.
 
Jau kurį laiką itin pastebimai keičiasi padėtis darbo rinkoje, nuolat ir sparčiai mažėja nedarbo rodikliai. Pasak rinkos dalyvių, 2005 m. pabaigoje nedarbo lygis buvo 7,34 proc., palyginti su 9,6 proc. 2004 m. pabaigoje, o šiais metais jis ir toliau mažės ir 2006 m. pabaigoje pasieks 6,9 proc. Nors besitęsianti sparti ūkio plėtra, taip pat ir lūkesčiai dėl ateities neabejotinai veikia nedarbo rodiklius, pagrindinis veiksnys, lėmęs staigų nedarbo rodiklio kritimą per praeitus metus, yra emigracija.
 
Rinkos dalyvių vertinimu, 2005 m. eksportas augo 15,2 proc., o importas – 14,8 proc. Šiais metais augimo tempai turėtų išlikti panašūs, nors eksportas augs truputėlį lėčiau – 14,3 proc., ir beveik nesiskirs nuo importo (14,4 proc.) augimo tempų. 
 
Kaip rodo LLRI tyrimas, 2005 m. mokesčių našta sudarė 34,1 proc., palyginti su 35,4 proc. 2004 m. Tolesnio mokesčių naštos mažėjimo rinkos dalyviai šiais metais nesitiki – jų nuomone, ji išliks tokia pati kaip ir šiemet ir sudarys 34,1 proc.
 
› Namų ūkiai
 
Ilgą laiką santūriai ar net pesimistiškai vertinę darbo užmokesčio kilimo perspektyvas, šiame tyrime rinkos dalyviai jau kėlė 2005 m. darbo užmokesčio augimo vertinimus. Jų nuomone, 2005 m. vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 13 proc. (arba 134 Lt/mėn.) ir sudarė 1185,9 Lt/mėn. Šiais metais darbo užmokestis turėtų išlaikyti sparčius augimo tempus – jis turėtų paaugti daugiau nei dešimtadaliu – iki 1316 Lt/mėn. Darbo užmokesčio dinamiką veikia sparčiai mažėjantis nedarbas ir auganti konkurencija dėl darbo jėgos, taip pat didėjantis įmonių efektyvumas ir pelningumas.
 
Augant ekonomikai, gyventojų finansinė padėtis nuolat gerėja ir, tyrimo dalyvių nuomone, namų ūkių pajamos auga sparčiai. Rinkos dalyvių vertinimais, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2005 m. sudarė 2166 Lt/mėn. ir buvo 9,4 proc. didesnės nei prieš metus. Vieno namų ūkio pajamos sudarė 849 Lt/mėn. Pajamų lygį labiausiai didina sparčiai mažėjantis nedarbas ir augantis darbo užmokestis, įvairios išmokos iš valstybės biudžeto bei emigracija, t. y. užsienyje dirbančių šeimos narių siunčiama dalis atlyginimo į Lietuvą. Tikimasi, kad 2006 m. namų ūkių pajamos augs dar sparčiau nei praeitais metais – apie 12 proc. – ir sudarys apie 2425 Lt/mėn. Vieno namų ūkio pajamos bus 951 Lt/mėn.
LLRI tyrimas rodo spartų santaupų ir investicijų augimą. Rinkos dalyviai mano, kad santaupos 2005 m. augo labai sparčiai ir siekė 373,21 Lt/mėn., palyginti su 283 litais prieš metus. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti 2005 m. vidutiniškai buvo skiriama 331,94 Lt/mėn., 66 litų daugiau nei praeitais metais (265 Lt/mėn.). Santaupos sudarė apie 17 proc. namų ūkių biudžeto, o investicijos dviem procentais mažiau. Anot rinkos dalyvių, 2006 m. santaupos ir investicijos augs panašiais tempais: santaupos didės 12,4 proc., o investicijos 12,7 proc. Taigi sutaupoma per mėnesį ir vėl bus daugiau nei investuojama – atitinkamai 419,45 Lt/mėn. ir 374,12 Lt/mėn.
 
› Įmonės
 
Jau kurį laiką rinkos dalyvių įmonių finansinės būklės vertinimai yra santūriai optimistiški ir labai nedaug kinta. Šiame, kaip ir praėjusiame tyrime, dalyvavę ekspertai nežymiai didino įmonių pelningumo ir nuosavybės grąžos rodiklius. Rinkos dalyvių nuomone, 2005 m. įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai siekė 6,5 proc., o nuosavybės grąža – 12,1 proc. 2006 metais, rinkos dalyvių vertinimu, pelningumas ir nuosavybės grąžos rodikliai labai nesikeis. Laukiama, kad grynasis pelningumas šiek tiek mažės – iki 6,3 proc., o nuosavybės grąža dar kiek ūgtels ir sudarys 12,6 proc.
 
Pasak rinkos dalyvių, 2005 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai buvo skiriama 6,2 proc. visų įmonių išlaidų, t. y. šiek tiek daugiau nei 2004 m. (5,9 proc.), tačiau mažiau, nei prognozuota praeito tyrimo metu (6,9 proc.), ir žymiai mažiau nei 2001 m. (7,2 proc.). Tyrimo dalyviai prognozuoja dar mažesnes išlaidas tyrimams ir inovacijoms 2006-aisiais. Jų nuomone, šiais metais tyrimams ir inovacijoms įmonių skiriama išlaidų dalis sumažės iki 6 proc.
 
› Pinigai
 
LLRI tyrimas rodo, kad 2005 m. pabaigoje skolinimo iš komercinių bankų kaina buvo šiek tiek mažesnė nei 2004-ųjų metų pabaigoje. Rinkos dalyvių nuomone, 2005 m. pabaigoje paskolos litais iki 1 metų kainavo 5,3 proc., o virš 1 metų – 5,2 proc., palyginti su 5,5 proc. 2004 m. Šiais metais skolinimosi kaina turėtų šiek tiek ūgtelėti – atitinkamai iki 5,6 ir 6,1 proc.
 
› Apie tyrimo metodiką
 
Lietuvos ekonomikos tyrimą LLRI pradėjo 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
 
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Vertinimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos turi rinkos dalyviai. Tikėtina, kad daugiausia informacijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuolat naudojantys ją savo tiesioginėje veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus.
 
17-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavo 51 ekspertai. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal jų atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – dalyvauti apklausoje kviečiami sėkmingai dirbančių įmonių darbuotojai.
 
Šį tyrimą rėmė „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“, „Kappa Packaging Baltic“, „PZU Lietuva” ir VST.