Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

19-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas

2007-04-12
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 19-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamas rinkos dalyvių Lietuvos ekonomikos rodiklių 2006 metų vertinimas ir patikslinti lūkesčiai 2007-iesiems.
--------------------------------------
 
2007 m. sausio ir vasario mėnesiais LLRI atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos ūkio augimas 2006 m. išliko stabilus, toks jis turėtų likti ir 2007 m. Apie spartų ekonomikos augimą liudija ne tik rodikliai – jis vis stipriau juntamas gyventojų piniginėse ir atsispindi gerėjančiose gyvenimo sąlygose.
 
2006 metais prasidėjusi „vokelių“ viešinimo akcija, deja, nepadarė įtakos šešėlinės ekonomikos mažėjimui, kuri ir toliau sudaro apie penktadalį Lietuvos ekonomikos. Tam įtakos turi ir negerėjanti situacija verslo reguliavimo srityse. Administracinė našta verslui, rinkos dalyvių vertinimu arba visai nekinta, arba auga. Tai savo ruožtu skatina neproduktyvias investicijas, neefektyvų darbo jėgos ir lėšų paskirstymą bei korupciją.
 
Optimistiškumo neprideda ir negerėjanti šalies investicinė aplinka, emigracija ir konstruktyvios politikos vakuumas bandant spręsti šias problemas bei imtis rimtų žingsnių reformų reikalaujančiose srityse: švietime, sveikatoje, pensijose, valstybės išlaidų politikoje.
 
› Makroekonomika
 
Rinkos dalyviai 2006 m. ekonomikos augimą įvertino 7,2 proc., o tai yra 0,2 procentinio punkto daugiau nei buvo prognozuojama praėjusių metų viduryje. 2007 m., jų nuomone, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 6,9 proc. (pirminė 2007 metų ekonomikos augimo prognozė buvo 6,5 proc.)
 
Nelėtėjantis augimas ir augimo lūkesčiai sudaro geras sąlygas sveikatos, švietimo, pensijų socialinės politikos ir valstybės išlaidų struktūrinėms reformoms. Tačiau daugelio svarbių sričių liberalizavimas vis dar nevyksta.
 
Neigiamai vertinama investicinė aplinka ir administracinės naštos verslui mastas. Apibendrintais rinkos dalyvių atsakymais investicinė aplinka praėjusiais metais nei pagerėjo, nei pablogėjo (kad gerėjo pasisakė 17, negerėjo – 15 ekspertų). Kaip pagrindinę verslo kliūtį jie nurodė biurokratiją ir viešojo administravimo problemas. Susirūpinimą taip pat kelia augantys darbo kaštai. Apklausos dalyvių nuomone, norint pagerinti investicinę aplinką, pirmiausia reikėtų mažinti mokesčius ir prielaidas korupcijai.
 
Lietuvos ūkis ir artimiausioje ateityje tolygiai augs. Tačiau norint išlaikyti stabilų augimą, reikia toliau ryžtingai ir nedelsiant vykdyti mokesčių mažinimo įsipareigojimus ir mokesčių administravimo reformas, „gelbėti“ švietimo ir sveikatos sistemas ir griežtinti valstybės finansų administravimą, ypač susirūpinti biudžeto išlaidų efektyvumu.
 
› Ekonomikos perkaitimas
 
Kaistančios ekonomikos ženklai – tai auganti infliacija, pernelyg optimistiški ekonominių veikėjų vertinimai, sparčiai didėjantis įsiskolinimas, akcijų ir nekilnojamojo turto kainų augimas, prekybos deficito plėtimasis, darbo našumo augimo tempus viršijantis atlyginimų didėjimas.
 
Šalyje galima įžvelgti beveik visų minėtų ženklų, nors kalbos apie Lietuvos ekonomikos „perkaitimą” yra kiek perdėtos. Negalima nekreipti dėmesio į nerimą keliančius ženklus ir problemas, tačiau pagrindinis rūpestis šiandien turi būti ne tai, kaip sustabdyti ekonomikos kaitimą, o tai, kaip užtikrinti tolimesnį tvarų ekonomikos augimą ir dirbtinai jos neatšaldyti. Siekiant, kad nebūtų dirbtinio ekonomikos kaitinimo, tačiau lygiai taip pat –ir nepagrįsto jos šaldymo reikėtų imtis atitinkamų ekonominės politikos priemonių.
 
Visų pirma, nepagrįstų lūkesčių formavimosi ir ateities įsipareigojimų didėjimo padėtų išvengti griežtesnė fiskalinė valstybės politika atsisakant einamųjų valstybės išlaidų finansavimo iš valstybės biudžeto deficito, mažesnės ir efektyvesnės valstybinio sektoriaus išlaidos. Nuo nepagrįsto skolinimosi kiek apsaugotų panaikintos lengvatos būsto paskoloms. Pasiūlos ir paklausos neatitikimą nekilnojamo turto rinkoje sumažintų supaprastintas žemės rinkos reglamentavimas.
 
Darbo jėgos trūkumą, ribojantį pasiūlos pajėgumus ir lemiantį atlyginimų didėjimą, spręsti padėtų lankstesnė imigracijos tvarka, mažesnis darbo apmokestinimas ir mažiau varžantis darbo santykių reglamentavimas. Norint užtikrinti ilgalaikį ekonomikos tvarumą, taip pat būtina vykdyti švietimo ir pensijų reformas, gilinti pensijų reformą.
 
›  Šešėlinė ekonomika
 
LLRI tyrimo duomenimis, rinkos dalyviai prognozavo šešėlinės ekonomikos sumažėjimą nuo 21 proc. (2005 m.) iki 20 proc. (2006 m.). Tačiau vertinant 2006 m. rinkos dalyviai pastebi, kad šešėlinės ekonomikos mažėjimas buvo dar menkesnis, nei prognozuota – tik iki pusė procentinio punkto. Rinkos dalyviai tikisi, kad 2007 m. šešėlinė ekonomika sumažės iki maždaug 19,5 proc. nors praėjusiame tyrime buvo tikimasi 19 proc.
 
Tai, kad rodiklis kinta taip nežymiai reiškia, kad pokyčiai rinkoje yra kosmetiniai, o ne esminiai. Rimtesnės reformos reikia ne tik mokesčių srityje, bet ir rinkliavų, ūkinės veiklos reguliavimo, licencijavimo ir žemės rinkos reguliavimo srityse.
 
Rinkos dalyviai teigia, vokelių skaičius rinkoje mažėja (taip nurodė net 94 proc. tyrime dalyvavusių ekspertų), tačiau darbuotojų, gaunančių atlygį vokelyje dalis išlieka gana didelė - apie 41 proc. visų dirbančiųjų. Tai, kad pagrindine vokelių mažėjimo priežastimi įvardijamas ne mokesčių mažinimas, tik parodo, jog mokesčiai buvo per mažai sumažinti, tad vokelių mažėjimo nepaskatino. Rinkos dalyvių vertinimu pagrindine vokelių mažėjimo priežastimi yra VMI vykdoma politika ir su tuo susiję vokelių mokėjimo išviešinimo atvejai. Tarp kitų priežasčių minimas pajamų mokesčio mažėjimas, darbuotojų sąmoningumas ir poreikis skolintis iš bankų; darbuotojų trūkumas ir kylantys atlyginimai.
 
Šešėlį palaiko ir itin sunki administracinė našta verslui. Rinkos dalyvių teigimu administracinė našta tik auga (42,5 proc.) arba išlieka nepakitusi (54,5 proc.). Vos 3 proc. tyrime dalyvavusių ekspertų teigė, kad administracinė našta mažėja. Tai, rinkos dalyvių manymu, ne tik didina laiko sąnaudas, bet ir skatina neproduktyvias investicijas, korupciją.
 
›  Eksportas ir importas
 
Anot tyrimo dalyvių, 2006 m. eksportas augo 15,8 proc., o importas – 16,8 proc. 2007 m. augimo tempai turėtų išlikti panašūs.
 
›  Vartotojų ir gamintojų kainų indeksas
 
Pasak rinkos dalyvių, 2006 m. vartotojų kainos augo 4,6 proc., o gamintojų apie 5,2 proc., palyginti su atitinkamai 3,9 ir 4,3 proc. praėjusiais metais. Jie prognozuoja, kad 2007 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos didės 5,2 proc., gamintojų – 6 proc.

›  Nedarbas
 
Pasak rinkos dalyvių, 2006 m. nedarbo lygis buvo 5 proc., palyginti su 7,3 proc. 2005 m. 2007 metais jis dar sumažės ir sudarys 4,6 proc. 
 
›  Mokesčių našta
 
Rinkos dalyvių nuomone, 2006 m. mokesčių našta sudarė 32,8 proc., palyginti su 34,6 proc. 2005 m. 2007 metais mokesčių našta turėtų mažėti gana nežymiai – iki 32,4 proc.

 
›  Namų ūkiai
 
Rinkos dalyvių vertinimais, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2006 m. sudarė 2472 Lt/mėn. ir yra daugiau nei dešimtadaliu (12,4 proc.) didesnės nei prieš metus. Prieš pusę metų rinkos dalyviai tikėjosi 9,5 proc. pajamų išaugimo 2006 m. Pajamos vienam namų ūkio nariui sudarė 969 Lt/mėn. Gyventojų finansinė padėtis 2007 metais turėtų toliau sparčiai gerėti. Prognozuojama, kad 2007 m. namų ūkių pajamos augs dar panašiai kaip ir 2006 metais – apie 12,5 proc. – ir sudarys apie 2719 Lt/mėn. Pajamos vienam ūkio nariui peržengs 1000 litų ribą ir sudarys 1066 litų per mėnesį.
 
Rinkos dalyvių nuomone, 2006 m. vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 12,5 proc. (arba 150 litais per mėnesį) ir sudarė 1335 Lt/mėn. 2007 m. darbo užmokesčio augimas išlaikys tokius pat sparčius augimo tempus – darbo užmokestis turėtų paaugti beveik 15 proc. ir metų pabaigoje siekti 1535 Lt/mėn.
 
LLRI tyrimas rodo, kad namų ūkiai ir toliau taupo ir investuoja. Rinkos dalyviai mano, kad santaupoms 2006 m. žmonės skyrė šiek tiek mažiau lėšų, nei 2005 m. 2006 metais per mėnesį sutaupoma 368 litai, palyginti su 373 litais prieš metus, nors pirminė 2006 metų santaupų prognozė buvo 420 litų. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti 2006 metais buvo skiriama vos 3 proc. daugiau lėšų, arba 342 litai per mėnesį (2005 metais buvo 332 litai per mėnesį). Vertindami praėjusius 2006 metus, rinkos dalyviai teigia, kad santaupos sudaro 15 proc., o investicijos 14 proc. namų ūkio biudžeto.

Rinkos dalyvių nuomone, sutaupomų pinigų dalis, palyginus su 2005 metais, truputį sumažėjo, o investuojamų pinigų suma nors ir ūgtelėjo, tačiau jos dalis namų ūkio biudžete nukrito iki 14 proc. Tad nors namų ūkiai visų savo pajamų jau ir nebepravalgo, visų turimų pinigų dalis, skiriama santaupoms ir investicijoms, mažėja. 2005 metais santaupoms ir investicijoms buvo skiriama 32,5 proc, o 2006 – 28,7 proc. viso namų ūkio biudžeto.
 
Prognozuojama, kad 2007 m. investicijos augs apie 16 proc. ir metų pabaigoje sudarys apie 396 litus per mėnesį (kur kas mažiau nei prognozuota prieš pusmetį – 496 litai per mėnesį), arba 15 proc. namų ūkio biudžeto. Santaupos paaugs 26 proc. – iki 464 litų per mėnesį, ir sudarys 17 proc. namų ūkių biudžeto.
 
›  Įmonės
 
Tyrime dalyvavę ekspertai prieš pusę metų prognozavo, kad įmonių grynasis pelningumas 2006 m. sieks 6,3 proc. Šios apklausos duomenimis, jie padidino 2006 m. vidutinio pelningumo įvertį. Rinkos dalyvių nuomone, 2006 m. įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai siekė 6,9 proc., o nuosavybės grąža – 11,7 proc.  2007 m. pelningumas ir nuosavybės grąžos rodikliai labai nesikeis. Prognozuojama, kad 2007 m. grynasis pelningumas keliomis dešimtosiomis sumažės iki 6,5 proc., o nuosavybės grąža ūgtels iki 11,8 proc.
 
Rinkos dalyvių nuomone, 2006 m. buvo reinvestuota 44 proc. pelno, palyginti su 46 proc. 2005-aisiais ir su net 66 proc. 2001 m. Ryškių pokyčių 2007 m. LLRI tyrimo dalyviai nenumato. Jų nuomone, įmonių investicijos iš pelno šiais metais turėtų padidėti iki 46 procentų.

LLRI tyrimo dalyvių nuomone, inovacijų procesai įmonėse lėtėja. Pasak rinkos dalyvių, 2006 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai buvo skirta 5,2 proc., nors praėjusios apklausos duomenimis buvo prognozuotas 6 proc. rodiklis. 2007 m. metais investicijoms skiriamų lėšų turėtų pagausėti. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2007 m. tyrimams ir inovacijoms įmonių skiriama lėšų dalis pakils iki 2005 m. lygio ir sieks 6,2 proc.
 
Tad nors mažėjant darbo pasiūlai ir augant darbo kainai, bei augant pelningumui inovatyvūs sprendimai turėtų padėti išlaikyti norimą ir tinkamą veiklos efektyvumą, tyrimo rezultatai rodo, kad inovacijoms skiriamos lėšos neauga taip sparčiai kaip buvo galima tikėtis.
 
Galimos tokio reiškinio priežastys gali būti kelios. Pirma, rinkos dalyviai ne visus taikomus inovatyvius sprendimus priskiria prie inovacijų, kai kuriuos iš jų laikydami arba investicijomis arba sąnaudomis, kurios nelaikomos inovacijomis. Antra, veiklos efektyvumo problema yra sprendžiama kitais būdais. Trečia, rinkos dalyviai dar gali nejausti dėl darbuotojų trūkumo ir išaugusių kaštų pasireiškusios veiklos efektyvumo problemos.
 
›  Skolinimosi kaina
 
LLRI tyrimas atskleidžia, kad per 2006 metus skolinimosi kaina išaugo. Rinkos dalyvių teigimu, paskolos litais iki 1 metų trukmės pabrango nuo 5,26 procentų 2005 m. pabaigoje, iki 5,74 procentų 2006 m. pabaigoje. Šiek tiek brangesnės tapo ir paskolos nuo 1 metų (atitinkamai nuo 5,17 proc. iki 5,27 proc.). LLRI apklausos dalyviai prognozuoja, kad skolinimosi kaina augs ir 2007 m. – paskoloms nuo 1 m. iki 6,22 proc., nuo 1 m. – iki 5,74 proc.
 
› Apie tyrimo metodiką
 
Lietuvos ekonomikos tyrimą LLRI pradėjo 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Vertinimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos turi rinkos dalyviai. Tikėtina, kad daugiausia informacijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuolat naudojantys ją savo tiesioginėje veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus.
 
19-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavo 36 ekspertai. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal jų atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – dalyvauti apklausoje kviečiami sėkmingai dirbančių įmonių darbuotojai.
 
Šį tyrimą rėmė UAB “IF draudimas”, UAB "ERGO Lietuva gyvybės draudimas", UAB "SAMPO pensijų fondų valdymas".