Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

20-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas

2007-10-09
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 20-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamos rinkos dalyvių Lietuvos ekonomikos rodiklių patikslintos 2007 metų prognozės ir 2008 metų lūkesčiai.
--------------------------------------
 
Ekonomikos plėtra
 
2007 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais LLRI atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos ūkio augimas 2007 ir 2008 metais turėtų išlikti spartus. Apie spartų ekonomikos augimą liudija ne tik rodikliai – jis vis stipriau juntamas gyventojų piniginėse ir atsispindi gerėjančiose gyvenimo sąlygose.
  
Rinkos dalyviai nusiteikę optimistiškiau nei prieš pusę metų ir prognozuoja, kad 2007 metais realus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 7,2 proc. (ankstesnė 2007 metų ekonomikos augimo prognozė buvo 6,9 proc.). 2008 metais augimas turėtų siekti 6,5 proc. Ekonomikos augimo lūkesčius skatina vartojimo plėtra, kurią lemia atlyginimų, paskolų portfelio didėjimas, optimistiniai lūkesčiai. Reaguodamos į kylantį vartojimą bei susidurdamos su pajėgumų trūkumais (pirmiausia darbo jėgos), įmonės didina investicijas. 
 
Nepaisant optimistinių ekonomikos plėtros prognozių, negalima nekreipti dėmesio į daugelį problemų: darbo jėgos (ypač kvalifikuotos) trūkumas, nuo atlyginimų augimo atsiliekantis darbo našumo didėjimas, nepakankamos tiesioginės užsienio investicijos, aukštas korupcijos lygis, neefektyvi viešojo sektoriaus veikla, biudžeto deficitas, spartėjantis kainų augimas ir pan. Siekiant, kad rinkoje vyraujantys optimistiniai lūkesčiai pasiteisintų, svarbiausia yra kelti ekonomikos potencialą, užtikrinant nuoseklią ir stabilią ekonomikos politiką, kuri būtų nukreipta ne į trumpalaikius populistinius ar interesų grupėms naudingus sprendimus, bet kurtų prielaidas ilgalaikiam ekonomikos augimui. Tam būtina vykdyti švietimo, sveikatos reformas, gilinti pensijų reformą, mažinti biurokratinę naštą, gerinti verslo ir investicinę aplinką (daugumos rinkos dalyvių vertinimu, 2007 metų pirmąjį pusmetį investicinė aplinka šalyje pablogėjo). Valstybės finansų ilgalaikiam tvarumui užtikrinti reikalinga fiskalinė drausmė (valstybės išlaidų augimo apribojimas, biudžeto deficito panaikinimas), taip pat pensijų reformos gilinimas. Be to, fiskalinė drausmė yra svarbiausia ir pagrindinė valdžios priemonė, kuria būtų mažinamas infliacinis spaudimas. Dabartinė sparti ekonomikos plėtra suteikia minėtoms reformoms ir valdžios veiksmams itin geras sąlygas.
  
Šešėlinė ekonomika
 
Ankstesnių tyrimų duomenimis, šešėlinė ekonomika ilgai svyravo apie 20 proc. BVP. Tačiau remiantis paskutine apklausa, rinkos dalyviai 2007 ir 2008 metais prognozuoja šešėlinės ekonomikos mažėjimą: iki 18,5 proc. 2007-aisiais ir 17,3 proc. 2008-aisais. Tokias prognozes, tikėtina, lemia keli veiksniai. Ekonomikos plėtra, pelno augimas leidžia įmonėms pakelti daugiau  sąnaudų, taip pat ir mokestinius bei administracinius kaštus, susijusius su legalizavimusi. Antra, dėl įtampos darbo rinkoje kyla darbuotojų derybinė galia ir jie gali ryžtingiau reikalauti mokėti atlyginimus legaliai. Trečia, tam įtakos gali turėti valdžios institucijų veikla, nukreipta prieš nelegalų verslą ir pajamų slėpimą. Taip pat reikia prisiminti, kad kitais metais mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas ir nebelieka socialinio mokesčio.
 
Pažymėtina, kad nuo 2003-2004 metų mažėja skirtumai tarp oficialios statistikos ir rinkos dalyvių pateikiamų namų ūkių pajamų ir atlyginimų rodiklių. Istoriškai rinkos dalyviai pateikdavo ženkliai didesnius minėtų rodiklių vertinimus – tai galima būtų aiškinti šešėlinių (neapskaitomų) pajamų paplitimu, kurio neatspindi oficiali statistika. Pastaraisiais keleriais metais šie skirtumai, tikėtina, mažėja dėl rinkos legalizavimosi procesų.
 
Mokesčių našta
 
 Nors nuo 2008 metų mažės gyventojų pajamų mokestis ir neliks socialinio mokesčio, rinkos dalyviai 2008-aisais nesitiki santykinės mokestinės naštos sumažėjimo. Rinkos dalyvių nuomone, mokesčių našta, kuri 2006 metais sudarė 32,8 proc. BVP, 2007 metais ir 2008 metais turėtų siekti 32 proc. BVP.
 
Tikėtina, kad santykinės mokestinės naštos mažėjimo neleidžia tikėtis ekonominės politikos nenuoseklumas. Tokio nenuoseklumo pavyzdys – šių metų viduryje suformuluotas pasiūlymas atsisakyti įstatyme numatyto GPM tarifo mažinimo iki 24 proc. ir įvesti progresinį mokesčio tarifą. Šis pavyzdys iliustruoja, kad mokestinę politiką Lietuvoje sunku prognozuoti. Aiški ir nuosekli ekonominė politika yra būtina, siekiant sukurti geras verslo sąlygas, patikimos ir investicijoms patrauklios šalies įvaizdį. Be to, rinkos dalyvių vertinimams įtakos gali turėti diskusijos apie kitų mokesčių įvedimą (pvz., nekilnojamojo turto mokestis gyventojams), pelno mokesčio bazės plėtimą. Taip pat reikia prisiminti, kad ateinančiais metais bus keliami akcizai cigaretėms ir degalams.
  
Eksportas ir importas
 
2007 ir 2008 metais eksporto augimas turėtų išlikti spartus – prognozuojama, kad jis sieks po 13 proc. Eksporto lūkesčius lemia auganti paklausa pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose. Importo augimas ir toliau viršys eksporto didėjimą. 2007 metais importas turėtų padidėti 15,5 proc., 2008 metais – 16 proc. Importo augimą skatina sparčiai auganti vidaus paklausa.
 
Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai
 
Kainų augimas ateityje turėtų išlikti spartus. LLRI tyrimo duomenimis, vartotojų kainų augimas sieks 5,3 proc. šiais metais ir 5,2 proc. 2008-aisais. Gamintojų kainos 2007 metais turėtų padidėti 5,7 proc., 2008-aisais – 5,5 proc. Infliacijos rodiklių prognozes veikia akcizų kėlimas, maisto produktų kainų augimas, brangstantys energetikos ištekliai, gausios biudžeto išlaidos. Taip pat įtakos turi spartus atlyginimų augimo tempas, kuris didina įmonių veiklos sąnaudas. Dėl augančių atlyginimų ir skolinimosi didėja vartojimas, todėl jaučiama ir paklausos veiksnių įtaka kainų augimui.
 
Nedarbas
 
Nedarbo lygis ir toliau turėtų mažėti, tačiau lėtesniu tempu. Pasak rinkos dalyvių, nedarbo lygis, 2006 metais siekęs 5 proc., šiais metais sumažės iki 4,8 proc., o 2008 metais šis rodiklis turėtų siekti 4,5 proc.
 
Namų ūkiai
 
Sparčiai augant ekonomikai, namų ūkių pajamos stabiliai didėja jau septynerius metus iš eilės. Pajamų lygį didina per tuos metus smarkiai sumažėjęs nedarbas, darbo užmokesčio augimas, emigrantų siunčiami pinigai, taip pat augančios valstybės socialinės išlaidos. Rinkos dalyvių vertinimais, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2007 m. sudarys 2618 Lt/mėn. ir bus šešiais procentais didesnės nei prieš metus (2472 Lt/mėn). 2007 metais jos turėtų išaugti 12 proc. iki 2925 Lt/mėn.
 
Rinkos dalyvių nuomone, 2007 m. vidutinis neto darbo užmokestis didės daugiau nei 10 proc. iki 1475 Lt/mėn. 2008 m. turėtų išaugti 12,3 proc. ir metų pabaigoje siekti 1657 Lt/mėn.  
 
LLRI tyrimas rodo, kad namų ūkiai ir toliau taupo ir investuoja. Rinkos dalyviai mano, kad santaupoms 2007 m. žmonės skirs 372 litus per mėnesį, t.y. beveik tiek pat kaip ir 2006-aisiais. 2008 metais taupymas turėtų išaugti iki 418 litų per mėnesį. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2007 metais investicijos išaugs 10 procentų iki 376 litų per mėnesį. Santaupoms ir investicijoms kartu tenkanti namų ūkių biudžetų dalis turėtų sudaryti 28 proc. šiais metais ir 29 proc. 2008-aisiais.
 
 
Įmonės
 
Tyrime dalyvavę ekspertai iš esmės nekeičia įmonių pelningumo ir nuosavybės grąžos rodiklių, kurių svyravimas pastaraisiais metais nėra didelis – kelių dešimtųjų ribose. Rinkos dalyvių nuomone, 2007 m. įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai sieks 6,5 proc., o nuosavybės grąža – 11,5 proc. Prognozuojama, kad 2008 m. grynasis pelningumas išliks 6,5 proc., o nuosavybės grąža ūgtels iki 11,6 proc.
 
Nors materialinės investicijos auga sparčiai, joms skiriama įmonių pelno dalis nedidėja. Rinkos dalyvių nuomone, 2007 m. bus reinvestuota 46 proc. pelno (2006 metais šis rodiklis siekė 46 proc.). Pokyčių 2008 m. LLRI tyrimo dalyviai nenumato. Jų nuomone, įmonių investicijos iš pelno kitais metais turėtų padidėti iki 47 procentų.
 
 
Pasak rinkos dalyvių, 2007 m. tyrimams ir inovacijoms vidutiniškai bus skirta 4,77 proc. įmonių išlaidų, nors praėjusios apklausos duomenimis buvo prognozuotas 6,11 proc. rodiklis. LLRI tyrimo dalyvių nuomone, 2008 m. tyrimams ir inovacijoms skiriamų lėšų dalis turėtų padidėti iki 5,44 proc.
 
Rinkos dalyvių nuomone, darbo našumas šiais metais turėtų išaugti 7,84 proc. Rinkos dalyviai nurodė šias pagrindines kliūtis darbo našumui augti: nepakankamos investicijos į inovacijas ir aukštų technologijų  diegimą, kvalifikuotos darbo jėgos  trūkumas, darbuotojų motyvacijos stoka, prasta vadyba ir darbo organizavimas, taip pat didelė biurokratinė, reguliavimo našta.
 
Skolinimosi kaina
 
Remiantis LLRI tyrimu, 2007 ir 2008 metais skolinimosi kaina turėtų toliau augti. 2006 metų pabaigoje paskolos iki 1 metų trukmės kainavo 5,74 proc. 2007 metų pabaigoje šis rodiklis turėtų siekti 6,29 proc., 2008 metais – iki 6,84 proc. Paskolų nuo 1 metų kaina, siekusi 5,27 proc. 2006-ųjų pabaigoje, turėtų pakilti iki 6,27 proc. šiais metais ir 6,72 proc. 2008-aisais.
 
Našumo kėlimas – iššūkis Lietuvos ekonomikai
 
Sparčiai augant ekonomikai, didėjant vartojimui, paskolų portfeliui bei vyraujant optimistiniams lūkesčiams dėl ateities, vis dažniau išsakomas susirūpinimas dėl to, kad tokie lūkesčiai yra nepagrįsti, o ekonomikos augimas netvarus. Gyventojai skolinasi, tikėdamiesi realių pajamų augimo, įmonės – investicijų grąžos. Ateities pajamos ir investicijų grąža – taigi ir optimistinių lūkesčių išsipildymas – priklausys nuo ekonomikos potencialo didėjimo, kurį didžiąja dalimi lems ekonomikos našumo augimas.
 
Našumo augimas yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis, užtikrinantis konkurencingumą ir šalies gyventojų gerovę. Todėl valdžios uždavinys yra ne stabdyti ekonomikos augimą, bet imtis žingsnių ir reformų, kurios gerintų sąlygas Lietuvos įmonėms kelti našumą ir konkurencingumą.
 
Našumo augimo klausimas Lietuvoje tampa ypač aktualus, žinant, kad šalyje trūksta darbo jėgos, o tai  veikia spartų atlyginimų augimą. Atlyginimų augimo tempai jau kelerius metus viršija darbo našumo didėjimą (nors oficiali statistika, tikėtina, pervertina realų atlyginimų didėjimą dėl mažėjančio atlyginimų „vokeliuose“ populiarumo). Rinkos dalyvių vertinimais, ši tendencija turėtų išsilaikyti ir iki šių metų pabaigos – darbo našumo (pridėtinė vertė, sukurta per darbo valandą) augimas turėtų siekti 7,8 proc., neto atlyginimai turėtų padidėti 10 proc.
 
Rinkos dalyviai nurodė tokias pagrindines kliūtis darbo našumui augti: nepakankamos investicijos į inovacijas ir aukštas technologijas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, darbuotojų motyvacijos stoka, didelė biurokratinė ir reguliavimo našta, taip pat prasta vadyba ir darbo organizavimas.
 
Siekiant našumo augimo, reikia gerinti verslo ir investicinę aplinką, mažinti biurokratinę naštą. Administracinę naštą iliustruoja faktas, kad Lietuvoje veikia net 152 įvairios verslą kontroliuojančios institucijos. Be to, viešosios paslaugos teikiamos neefektyviai, žema jų kokybė. Svarbi kliūtis verslo plėtrai yra sudėtinga žemės reglamentavo sistema, kurią reikia supaprastinti. Kitas svarbus aspektas – stipriai reguliuojami darbo santykiai.
 
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo priežastis yra ne tik emigracija, bet ir švietimo sistemos trūkumai. Švietimo sistema nepakankamai lanksčiai reaguoja į rinkos poreikius. Todėl reikalinga šios srities reforma, sudarant prielaidas didesnei konkurencijai.
 
Daug erdvės našumui kilti yra valstybiniame sektoriuje. Ekonomikos plėtra šia prasme gali turėti ir neigiamą padarinį – didėjant biudžeto išlaidoms, mažėja motyvacija didinti išlaidų efektyvumą ir tikslingumą. Reikia vykdyti esmines valdžios sektoriaus finansavimo reformas, kad geriems darbuotojams būtų galima mokėti daugiau, blogiems – mažiau, o institucijos veikla būtų vertinama pagal tai, ar pasiekti jai iškelti tikslai.
 
Svarbus Lietuvai tenkantis iššūkis – tikslingai panaudoti ateinančią ES paramą. ES lėšos turi ir neigiamą aspektą: kai investuojami ne savi pinigai, didėja pavojus, kad bus įgyvendindamos neproduktyvios investicijos, o dalis įmonių išteklių bus skirta ne našumui kelti, bet ES paramos projektams rašyti.
 
Pažymėtina, kad esminė našumo augimo sąlyga yra įmonių konkurencija, kuri skatina teikti geresnį produktą ar paslaugą, duoti daugiau naudos vartotojui.
 
 Apie tyrimo metodiką
 
Lietuvos ekonomikos tyrimą LLRI pradėjo 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Vertinimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos turi rinkos dalyviai. Tikėtina, kad daugiausia informacijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuolat naudojantys ją savo tiesioginėje veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus.
 
20-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavo 45 ekspertai. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal jų atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – dalyvauti apklausoje kviečiami įmonių vadovai ir analitikai.
 
 
Šį tyrimą rėmė UADB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“, UAB „IF draudimas”, AB „Ragutis“, UAB „Smurfit Kappa Baltic“.