Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

2-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas: 1998/1999 (1)

1998-11-24
1998 pirmo pusmečio vertinimai ir prognozės metams iki 1999 metų vidurio
 
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau - LLRI) makroekonominių rodiklių tyrimą vykdo nuo 1997 metų. Pirmasis tyrimo etapas apėmė 1997 metų dvylikos makroekonominių rodiklių vertinimus bei prognozes 1998 metams. Ekspertų apklausa vyko 1997 m. lapkritį, joje dalyvavo 48 ekspertai. Naudojantis tyrimo medžiaga LLRI išleido 120 puslapių studiją lietuvių ir anglų kalbomis ”Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimas 1997/1998”.
 
Šiandien pristatome antrąjį tyrimo etapą, kuris apima 1998 m. pirmo pusmečio vertinimus bei  prognozes metams iki 1999 vidurio. Ekspertų apklausa vyko 1998 birželį, joje dalyvavo 55 ekspertai. Remiantis tyrimo medžiaga išleista 130 puslapių studija lietuvių ir anglų kalbomis “Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimas 1998/1999 (1)”. Šiame tyrimo etape nagrinėti šie rodikliai: BVP augimas; infliacija; gamintojų kainų indeksas; šešėlinės ekonomikos apimtys; nedarbo lygis; darbo užmokestis; namų ūkių pajamos, taupymas bei investicijos; įmonių pelningumas, nuosavybės grąža bei investicijos; paskolų bei indėlių palūkanų normos; prognozuojamas lito ir JAV dolerio kursas.
 
LLRI atliekamo tyrimo metodika bei tikslai yra plačiai aptarti pirmajame leidinyje. Trumpai primename, kad tyrimas remiasi ekspertų sutarimo paradigma, o jo tikslas – naudojantis kitokiais būdais, nei oficialioji statistika, įvertinti pagrindinius ekonomikos rodiklius. Leidinyje pateikiami nagrinėjamų rodiklių apibrėžimai, rodiklių oficialieji bei tyrimo metu gauti įverčiai, jų analizė bei skirtumų interpretacija. Ekspertinė apklausa nėra statistinio pobūdžio – ekspertais buvo kviesti asmenys, išmanantys Lietuvos ekonomikos realijas, nepriklausomai nuo to, kokioje ekonomikos šakoje, kokio dydžio įmonėje bei kokiame regione dirba.
 
Tyrimą finansavo Vilniaus bankas, Omnitel, Vilfima ir Balticum  Management.
 
Pagrindiniai apklausos rezultatai
 
Ekspertų nurodomo BVP augimo 1998 I pusmetį vidurkis yra 5 proc. (oficialiais duomenimis 7 proc.). Prognozuojamas augimas metams nuo 1998 m. vidurio iki 1999 vidurio vidutiniškai lygus 5.7 proc. Praeitame tyrimo etape buvo prognozuotas BVP augimas 1998 metams, lygus 5.8 proc.
 
Ekspertų nurodomos 1998 I pusmečio infliacijos vidurkis 4.6 proc. (oficialiais duomenimis 2.6 proc.), prognozė 1998 m. – 9.3 proc. Prognozuojamas 8.5 proc. kainų augimas nuo 1998 m. vidurio iki 1999 vidurio.
 
Ekspertų nuomone šešėlinėje ekonomikoje 1998 I pusmetį sukurta 27 proc. BVP. Tokios pat šešėlinės ekonomikos apimtys buvo nurodytos ir 1997 metais. 1998 metams buvo prognozuotas šešėlio sumažėjimas iki 22 proc. Metams nuo 1998 vidurio iki 1999 vidurio prognozuojama 25.5 proc. šešėlinio produkto. Neapskaitomos prekybos srautai 1998 I pusmetį vertinami taip: neapskaitomas importas 22  proc., neapskaitomas eksportas 16 proc. Sekantiems metams prognozuojamas neapskaitomos prekybos sumažėjimas maždaug dviem procentiniais punktais.
 
Nedarbo lygį didmiestyje ir mieste 1998 I pusmetį ekspertai įvertino 10.2 proc. (8.6 didmiestyje ir 12.5 proc. mieste), 1999 viduriui prognozuojamas 0.3 procentiniais punktais didesnis nedarbas tiek mieste, tiek didmiestyje. Nedarbo lygis kaime šiame tyrime nebuvo vertinamas.
 
Ekspertų nurodomo pomokestinio darbo užmokesčio vidurkis didmiestyje bei mieste (be kaimo) 1998 I pusmetį lygus  916 Lt/mėn. (1030 litų didmiestyje, 759 – mieste). Statistikos departamento skelbiamas darbo užmokesčio vidurkis 1998 viduryje lygus 747 Lt/mėn. Ekspertai kitų metų viduriui prognozuoja 1154 Lt/mėn. vidutinį darbo užmokestį didmiestyje ir 843 - mieste.  Pirmajame tyrimo etape 1998 metams buvo prognozuotas truputį didesnis darbo užmokestis didmiestyje bei mieste, nei įvertinta šiemet.
 
Ekspertų nuomone namų ūkių pajamos 1998 I pusmetį sudarė vidutiniškai 610 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui (statistikos duomenimis – 327 Lt). 1999 metų viduriui prognozuojamos 670 litų per mėnesį pajamos vienam namų ūkio nariui.
 
Ekspertų nuomone vidutinis įmonių pelningumas 1998 I pusmetį buvo 9.8 proc., nuosavybės grąža 15 proc. ( Vertybinių popierių biržos duomenimis oficialiojo ir einamojo sąrašo akcinių bendrovių pelningumas buvo 9.7, nuosavybės grąža – 13.8 proc.). 1999 m. viduriui prognozuojamas 10 proc. pelningumas ir 14.7 proc. nuosavybės grąža. Pirmajame tyrimo etape pateiktose prognozėse 1998 metams buvo nurodytas 12 proc. vidutinis įmonių pelningumas ir 17.8 proc. nuosavybės grąža.  
Investuojamas įmonių pelnas vertinamas 55 proc. šių metų viduryje ir 56 proc. sekančių metų viduryje. Pernai prognozuota, kad 1998 metais įmonės investuos 55 proc. savo pelno.
 
68 procentai ekspertų mano, kad 1999 m. viduryje Lito ir JAV dolerio kursas išliks nepakitęs 4 : 1. Įverčių vidurkis lygus  4.2 : 1.
 
Išvados
 
Jau pirmajame tyrimo etape išryškėjo pagrindiniai ekspertų vertinimų bei oficialiosios statistikos skirtumai. Makro rodiklius – BVP augimą, infliaciją, nedarbo lygį, šešėlinės ekonomikos apimtis – ekspertai vertina labiau rezervuotai nei oficialioji statistika. Pvz., 1997 metų pabaigoje oficialūs šaltiniai vertino tų metų BVP augimą 6 proc., ekspertai - 4.95 proc., 1998 I pusmečio BVP augimas Statistikos departamento duomenimis sudarė 7 procentus, ekspertų vertinimu - 5. Infliacija 1997 metais, ekspertų nuomone, buvo 11 proc., oficialiais duomenimis – 8.4 proc. Vertindami 1998 I pusmečio infliaciją, ekspertai nurodė vos ne dvigubai didesnius skaičius nei oficialūs: atitinkamai 4.6 ir 2.6 proc.
 
Tuo tarpu namų ūkius bei įmones apibūdinančius rodiklius (pelningumą, nuosavybės grąžą, investicijas) ekspertai vertina geriau, nei skelbia oficiali statistika. Pvz., ekspertų nurodomos vidutinės namų ūkių pajamos 1.9 karto viršija Statistikos departamento suskaičiuotas. Darbo užmokestis ekspertų taip pat vertinamas aukščiau nei oficialus.
 
Nepaisant to, kad 1998 metų pavasarį tiek valdžios institucijos, tiek užsienio ekspertai itin optimistiškai vertino Lietuvos makroekonominę situaciją, ekspertai išlaikė savo santūrų požiūrį į pagrindinių makroekonominių rodiklių gerėjimą. Tai reiškia, kad ekspertai atsižvelgė į neigiamus veiksnius, kurie tuo metu nebuvo viešai įvardijami. Vienas jų – galima krizė Rusijoje. Birželio mėnesį, kuomet vyko ekspertų apklausa, informacija apie krizę Rusijoje buvo tik pasirodžiusi, todėl labiausiai tikėtina, kad ji įvertinta tik kaip galimybė, o ne kaip faktas. Rudenį valdžios institucijoms pradėjus koreguoti oficialias BVP augimo prognozes, jos buvo gerokai priartintos prie birželio mėnesį išsakytų ekspertų vertinimų.