Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

5-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas: 1999/2000 (2)

2000-05-23
1999 m. vertinimai ir prognozės 2000 metams
 
 
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristato penktojo Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimo etapo rezultatus. Šiame tyrime analizuojami 1999 metų rodiklių vertinimai ir prognozės 2000 metams, kurias pateikė rinkos dalyviai - tyrimo ekspertai. Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimas buvo pradėtas 1997 m., kiekviename iš etapų dalyvavo apie 50 ekspertų, kurių vertinimai ir prognozės buvo susisteminti ir išanalizuoti lyginant su prieinamų statistinių šaltinių duomenimis bei pristatyti atskirose studijose.
 
Pagrindinis tyrimo tikslas yra pateikti ekonominių rodiklių, reikalingų verslui planuoti, vertinimus, grindžiamus rinkos dalyvių (ekspertų) nuomonėmis, suteikti skaitytojams galimybę palyginti šiuos vertinimus su prieinamais oficialiais statistiniais duomenimis ir pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas. LLRI tyrimas remiasi ekspertų sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija.
 
Ekspertai vertino ir prognozavo šiuos ekonominius rodiklius: bendro vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, infliaciją, gamintojų kainų indeksą, nedarbo lygį, vidutinį darbo užmokestį, namų ūkių pajamas, namų ūkių investicijas bei taupymą, darbo užmokesčio dalį namų ūkių pajamose, neapskaitytą importą ir eksportą, įmonių pelningumą, nuosavybės grąžą bei investicijas, nominalias paskolų ir indėlių palūkanų normas, nebankinių paskolų dalį paskolų rinkoje, prognozavo VVP palūkanų normas bei lito kursą su doleriu. Studija yra parašyta lietuvių ir anglų kalbomis. Tyrimą finansavo Vilniaus bankas, Omnitel ir Lietuvos Draudimas.
 
Su kiekvienu nauju tyrimo etapu jo kokybė bei vertė auga - sukaupiami duomenys, kuriuos galima analizuoti laike, išskirti tendencijas.
 
Pagrindiniai tyrimo rezultatai
 
1999 metai buvo ne patys lengviausi ne tik ekonomikos veikėjams, bet ir jos raidos prognozuotojams. Lietuvos bendrasis vidaus produktas šešis metus nuosekliai didėjęs, pernai krito. 2000 m. pradžioje vykusios apklausos metu ekspertai įvertino 1999 m. BVP augimą minus 1.8 proc. Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenimis, 1999 m. BVP smuko 4.1 procento. Iš pateiktų BVP vertinimų 1998-1999 metais galime teigti, kad tyrimo ekspertai, gana sėkmingai užfiksavę krizės pradžią, nesitikėjo, kad ekonominis nuosmukis Lietuvoje bus toks didelis ir užsitęs tokį ilgą laikotarpį.
Ekspertų vertinimais, BVP 2000 m. augs 1.5 procento. Oficialiosios prognozės metų pradžioje numatė 2.0 proc., vėliau patikslintos - 1.3-2.0 proc. augimą. Dauguma užsienio bankų bei tarptautinių institucijų prognozuoja Lietuvai didesnį nei 2 procentai ekonominį augimą. Pirmojo 2000 m. ketvirčio eksporto, gamybos bei transporto statistika duoda pagrindo tikėtis, kad ekonomika atsigauna, tačiau valstybės finansų ir verslo sąlygų padėtis verčia žiūrėti į pirmuosius pagerėjimo ženklus santūriai.
 
Tiek ekspertų vertinimais, tiek statistikos duomenimis, 1998-1999 m. laikotarpiu infliacija Lietuvoje mažėjo. Tačiau absoliučia išraiška ekspertų nurodytas vidurkis yra gerokai didesnis nei statistinis. Šis skirtumas išaugo nuo 1.3 karto 1997 m. tyrime iki 8 kartų naujausiame tyrime: ekspertų nurodytas 1999 m. infliacijos vidurkis 2.4 proc., LSD - 0.3 proc. Šis skirtumas iš esmės yra nulemtas skirtingų metodikų: LLRI tyrimo ekspertai vertina bendrą vidutinį prekių bei paslaugų kainų augimą, o statistika skaičiuoja baigtinio prekių bei paslaugų krepšelio kainų augimo svertinį vidurkį. Ir ekspertai, ir Ūkio ministerija prognozuoja, kad šiais metais infliacija augs: ekspertai mano, kad bendras kainų augimas sieks 4.2 proc., o oficialiosios prognozės LLRI tyrimo metu numatė 3.5 proc., atnaujintos - 1.6 procento infliaciją.
 
Šešėlinė ekonomika per pastaruosius du metus, ekspertų nuomone, po truputį mažėjo. 1998 m. šešėlinės ekonomikos dalis BVP viršijo 27 proc., o 1999 m. sudarė 22 proc.. Neapskaitytos ekonominės veiklos apimčių sumažėjimui įtakos turėjo daugelis faktorių. Vienas iš jų - ekonominė krizė Rusijoje (jos išdavoje sumažėjo paklausa daliai šešėliniame sektoriuje gaminamos produkcijos). Kita vertus,  pablogėjus ekonominei situacijai Lietuvoje, padidėjo paskatos naudotis pigesnėmis šešėlinio sektoriaus paslaugomis. Aišku viena - šešėlinė veikla realiai gali sumažėti tik pagerinus sąlygas "nešešėliniam" verslui.
 
Ekspertų vertinamas vidutinis darbo užmokestis* 1998-1999 m. augo lėčiau nei statistinis darbo užmokesčio vidurkis, o šis - lėčiau, nei buvo numatyta Ūkio ministerijos prognozėse. Naujausio LLRI tyrimo vertinimais, per 1999 metų II pusmetį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sumažėjo nuo 984 iki 969 litų per mėnesį. Pastebėtina, kad visuose tyrimo etapuose ekspertų pateikiami vidutinio darbo užmokesčio vertinimai ex post buvo mažesni nei prieš metus buvusios prognozės. Ekspertų prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas 2000 m. sudaro 1.5 procento. Tai yra mažiau, nei numato Ūkio ministerija (3.9 proc.).
 
Ekspertų nurodyti vidutinių namų ūkių pajamų įverčiai bei prognozės 1998-1999 m. mažėjo, išskyrus 1999 m. vidurį. Nors skirtumas tarp ekspertinių ir statistinių namų ūkių pajamų vertinimų šiek tiek mažėjo, 2000 m. pradžioje ekspertiniai vertinimai tebebuvo didesni už statistinius 1.6 karto. Vidutinės namų ūkių pajamos 2000 m., ekspertų vertinimais, paaugs tik 1 procentu.
 
Vidutinės namų ūkių santaupos bei investicijos, ekspertų nuomone, nuo 1998 m. pradžios iki 1999 m. vidurio didėjo. Per 1999 m. II pusmetį investicijos dar šiek tiek augo, o santaupos išliko tame pačiame lygyje. Ekspertai prognozuoja, kad 2000 m. namų ūkių taupymo bei investavimo lygis nepakis.
 
Vidutinė darbo užmokesčio dalis namų ūkių  pajamose 1999 m. ekspertų vertinimais didmiestyje sudarė 86, mieste - 76, kaime - 40 procentu, t.y., didmiestyje ir mieste kartu paėmus išliko nepakitusi, kaime sumažėjo 4 procentiniais punktais. 2000 m. šio rodiklio pokyčių neprognozuojama.
 
1999 m. antroje pusėje smarkiai padidėjęs Darbo biržos skelbiamas nedarbo lygis ekspertams nebuvo nauja tendencija. Ekspertų vertinimais, per 1998 ir 1999 m. nedarbo lygis Lietuvos didmiesčiuose ir miestuose pakilo nuo 10.2 iki 12.4 proc.. Tiesa, ekspertų nuomone, nedarbo lygio augimas 1999 m. buvo spartesnis nei 1998 m. Paminėtos trys šio reiškinio priežastys. Pirma, sumažėjus galimybėms užsidirbti šešėlinėje ekonomikoje, padaugėjo žmonių, besiregistruojančių Darbo biržoje, todėl jos skelbiami nedarbo lygio rodikliai gerokai priartėjo prie LLRI tyrimo bei LSD apklausų vertinimų. Antra, smarkus nedarbo lygio padidėjimas 1999 m. pabaigoje daugiausia atspindėjo jau ne Rusijos ekonominės krizės, o savo laiku Lietuvos valdžios nepadarytų struktūrinių reformų pasekmes. Trečia, nedarbo lygio augimui didelės įtakos turi darbo jėgos mobilumą bei naujų verslų steigimą mažinantis smulkmeniškas darbo santykių reguliavimas, nemažėjanti biurokratija bei mokesčių našta. 2000 m. ekspertai prognozuoja 13.7 proc. nedarbo lygį.
 
Aiškiausiai ekonominius sunkumus 1998-1999 m. atspindi įmonių rodikliai. Vidutinis įmonių pelningumas bei nuosavybės grąža šiuo laikotarpiu mažėjo. Vidutinis pelningumas sumažėjo daugiau nei dvigubai: nuo 12.3 proc. 1997 metais iki 5.7 proc. 1999 metais, o nuosavybės grąža - 1.7 karto: nuo 18.8 iki 11 proc.. Prognozuodami įmonių rodiklius 2000 m., teigiamų pokyčių ekspertai neįžvelgia. Jų nuomone, ir vidutinis įmonių pelningumas, ir nuosavybės grąža toliau mažės.
 
Ekspertų vertinama vidutiniškai investuojama įmonių pelno dalis 1998 m. pasiekė 57 proc. ir išlieka tame pačiame lygyje. Prognozuojama, kad 2000 m. investuojamo pelno dalis pakils iki 59 procentų.
Pastebėtina, kad krintant įmonių pelnams, įmonių investicijos iš pelno nemažėja. Tai byloja apie tai, kad konkurencija tarp įmonių verčia jas išlaikyti investicijų lygį. Kita padidėjusios konkurencijos pasekmė yra didėjantys skirtumai tarp atskirų įmonių pelningumo rodiklių. Konkurencija vidaus rinkoje sustiprėjo dėl sumažėjusios paklausos užsienio rinkose bei smukusios gyventojų perkamosios galios Lietuvoje. Tačiau visų įmonių - tiek laiminčių konkurencinėje kovoje, tiek pralaiminčių - rezultatus blogina nepalankios verslo sąlygos.
 
Paskolų litais palūkanos aptariamuoju laikotarpiu šiek tiek augo tiek ekspertų vertinimais, tiek Lietuvos banko duomenimis. Per du metus 6-12 mėn. trukmės paskolų litais vidutinės palūkanos, ekspertų vertinimais, išaugo 1 proc. punktu. Tokios pat trukmės paskolos JAV doleriais pabrango tik 0.4 proc. punktų.
 
Ekspertų nuomone, indėlių (1-3 mėn. trukmės) palūkanos 1998-1999 metais padidėjo mažiau nei paskolų: litais - 0.7, JAV doleriais - 0.1 proc. punkto. Taigi, ekspertų nuomone, paskolų ir indėlių JAV doleriais kainos laikėsi stabilios, o litais - truputį padidėjo. Tačiau atsižvelgiant į nurodytų pokyčių dydžius, galima taigi, jog pinigų kaina Lietuvoje išsilaikė gana stabili. Esant ekonominiam nuosmukiui, tokie pinigų kainos pokyčiai gali būti laikomi normaliais.
 
Kaip ir visuose ankstesniuose tyrimuose, ekspertai mano, kad metų laikotarpyje lito ir JAV dolerio kursas nepasikeis. Naujausiame tyrimo etape tokią nuomonę išsakė net 85 proc. respondentų (ankstesniuose tyrimuose atitinkamai  60, 78, 68 ir 72 proc. atsakiusiųjų). 2000 m. pradžioje, kuomet buvo atliekama šio tyrimo apklausa, spekuliacijos dėl lito nuvertinimo, palyginus su 1999 m. rudeniu, buvo gerokai aprimę. Tam daugiausia įtakos turėjo aiški Lietuvos banko pozicija dėl esamos pinigų politikos tęstinumo, Vyriausybės ketinimai pasirašyti memorandumą su TVF, kuriame taipogi numatytas valiutų tarybos išlaikymas, bei priemonės, skirtos biudžeto deficitui sumažinti ir valstybės finansų valdymui pagerinti.
 
Ekspertų nuomone, metų trukmės VVP palūkanų vidurkis 2000 m. sieks 12.5 procento. Jeigu Vyriausybė apribotų skolinimąsi vidaus rinkoje, galima būtų tikėtis, kad VVP palūkanos nekils. Tačiau skolinimosi apimtys grėsmingai didėja: per pirmąjį 2000 m. ketvirtį valstybės skola išaugo daugiau nei milijardu litų, o pastaruoju metu VVP palūkanos vėl kyla. Dar vienas svarbus veiksnys, galintis įtakoti VVP palūkanas, yra artėjantys Seimo rinkimai. Tai gali sukelti abejonių dėl vykdomos vyriausybės politikos tęstinumo ir "pakelti" VVP palūkanas.
 
Ekspertų nuomone, nebankinių paskolų dalis 1999 m. sudarė 20 proc. T.y., ūkio subjektai skolinasi vidutiniškai penktadalį lėšų ne iš bankų, o iš kitų šaltinių. Šio rodiklio pokyčių 2000 m. ekspertai neprognozuoja.
 
Nors ekspertai prognozuoja teigiamą BVP augimą 2000 metais, kitų rodiklių prognozės aiškių ekonomikos atsigavimo ženklų nerodo. Reikia pripažinti, kad išoriniai Lietuvos ekonomiką įtakojantys veiksniai nuteikia optimistiškai - ekonominis augimas Vokietijoje, Latvijoje bei Rusijoje sudaro sąlygas atsigauti Lietuvos užsienio prekybai. Tačiau vidiniai veiksniai, įtakojantys ekonominį augimą, kol kas į gerąją pusę nekrypsta - sąlygos "ekonomiką auginti" negerėja. Ekonomines prognozes neigiama linkme veikia ir šį rudenį įvyksiantys Seimo rinkimai, nes visiškai neaišku, kokios ekonominės politikos laikysis rinkimus laimėjusi politinė jėga.


* LLRI tyrime vertinamas vidutinis darbo užmokestis neapima darbo užmokesčio kaime.