Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

8-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas: 2001/2002 (1)

2001-11-29
2001 m. I pusmečio  vertinimai ir prognozės metams iki 2002 m. vidurio
 
 
ATSIGAUNANČIĄ ŠALIES EKONOMIKĄ ŠIEMET PAJUTO IR GYVENTOJAI, TEIGIA RINKOS DALYVIAI
 
Tęsdamas 1997 m. pradėtą Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato aštuntąją šio tyrimo studiją, kurioje pateikiami 2001 m. I pusmečio ekonominių rodiklių vertinimai ir prognozės metams iki 2002 m. vidurio. Šiame tyrime dalyvavo 44 ekspertai - rinkos dalyviai, kurių vertinimai ir prognozės buvo susisteminti ir išanalizuoti lyginant su prieinamų statistinių šaltinių duomenimis bei pristatyti šioje studijoje.
 
Studija yra parašyta lietuvių ir anglų kalbomis. Tyrimą finansavo AB ”Lietuvos Draudimas”, AB ”Linas”, AB “Vilniaus baldų kombinatas”, asociacija “Pramonės ir marketingo biznio centras”, Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius.
 
Pagrindiniai tyrimo rezultatai
 
2001 m. viduryje LLRI atliktos rinkos dalyvių apklausos duomenimis, po 1999-2000 m. patirto nuosmukio namų ūkių ir įmonių padėtis pagerėjo. Respondentų vertinimais, šalies ekonomika iš lėto juda aukštyn ir per artimiausius metus gyventojų, bendrovių ir viso ūkio padėtis toliau gerės.
 
LLRI tyrimo dalyviai mano, kad per šešis šių metų mėnesius šalies bendrasis vidaus produktas išaugo 3.3 proc., t.y. mažiau, nei teigia oficiali statistika. Apklausos dalyviai tikisi, kad, nepaisant pasaulio ekonomikos lėtėjimo, 2001 m. Lietuvos ekonomika išaugs 3.6 proc.
 
Vienas besiplečiančios ekonomikos veiksnių yra sparčiai augantis eksportas. Apklausos dalyvių nuomone, šalies eksporto-importo apimtis teigiamai veikia mažėjantys neapskaitomų prekių srautai. Jų vertinimais, neapskaitomas importas sudaro 17 proc. bendrojo importo, eksportas – 11 proc. Sudėtingos mokesčių ir muitų procedūros, nedarbas, kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis lemia neapskaitomą užsienio prekybą, kuri gali suintensyvėti dėl nuo kitų metų brangsiančių akcizinių prekių. Todėl rinkos dalyviai neprognozuoja, kad nelegaliai per sieną gabenamų prekių srautas smarkiai sumažės.
 
LLRI apklausos dalyviai mano, jog kainos šalyje augo sparčiau, nei nurodo oficialūs šaltiniai. Respondentai teigia, kad infliacija pirmąjį 2001 m. pusmetį sudarė 2.5 proc. ir iki metų pabaigos vartotojų kainos išaugs iki 3.4 proc. Viena pagrindinių kainų lygio augimo priežasčių yra dėl stiprėjančio euro brangstančios iš ES importuojamos prekės ir monopolinių paslaugų – elektros, vandens, ryšių - kainų kilimas.
 
Šio tyrimo dalyviai mano, kad mokesčių našta kol kas nemažėja. Panašu, jog kitais metais ji taip pat nesumažės: atidėtas neapmokestinamojo minimumo didinimas, nuo kitų metų keliami akcizų tarifai, planuojama atskirų mokesčių tarifų peržiūra mokesčių naštą gali tik dar labiau padidinti.
 
Rinkos dalyvių vertinimais, per pirmąjį 2001 m. pusmetį nedarbo lygis[1] išaugo iki 14.5 proc. Tikėdamiesi tolimesnės ekonomikos plėtros, įmonių pelningumo ir apyvartų didėjimo, LLRI tyrimo respondentai prognozuoja, kad nedarbo lygis didmiesčiuose po truputį mažės. Tačiau miestuose ir kaimuose padėtis negerės. Jei nebus imtasi rimtos struktūrinės pertvarkos, ypač žemės ūkyje, nedarbas ir toliau viršys 17 proc.
 
Tyrimo dalyvių nuomone, gerėjanti šalies ūkio būklė jau atsispindi ir gyventojų kišenėse. Pasak respondentų, neto darbo užmokestis pradėjo augti ir šių metų viduryje siekė 1023 Lt.  Tačiau oficiali statistika šio fakto nepatvirtina, dėl to galima manyti, kad kitomis darbo atlygio formomis išmokamas atlyginimas auga gerokai sparčiau nei darbo užmokestis pagal darbo sutartis.
 
Rinkos dalyviai mano, kad didėjantis darbo užmokestis atsispindi ir kylančiose namų ūkių pajamose. Jos metų viduryje pasiekė 1588 Lt. arba beveik 600 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui. Respondentai tikisi, kad darbo užmokestis augs ir toliau, nedarbas nebedidės, todėl namų ūkių pajamos taip pat turėtų kilti.
 
Šio tyrimo dalyviai mano, kad 27 proc. visų pajamų namų ūkiai skiria santaupoms ir investicijoms. Jie tikisi, kad gerėjant ekonominei padėčiai vis didesnę pajamų dalį gyventojai galės skirti taupymui ir stambiems pirkiniams įsigyti. Stiprėjančios finansinės galimybės ir stabilumo pojūtis skatina namų ūkius gyventi skolon, todėl respondentų nuomone, ateityje namų ūkiai daugiau investuos nei taupys.
 
Pasak respondentų, įmonėms blogiausias etapas - jau praeityje. Prieš metus pasiekęs žemiausią lygį, įmonių pelningumas ir nuosavybės grąža pradėjo augti. 2001 m. viduryje vidutinis įmonių pelningumas buvo 6 proc., o nuosavybės grąža – 9.2 proc. Tačiau kitų šaltinių, pavyzdžiui Nacionalinės vertybinių popierių biržos, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, duomenys šių rodiklių pagerėjimo nerodo. Augant eksporto apimtims ir vidaus paklausai, įmonės, sugebančios tvarkytis šiuolaikiškai ir pritraukti naujų investicijų, plečia rinkas nukonkuruodamos neracionaliai dirbančias.
 
LLRI tyrimo dalyvių nuomone, vidutinė įmonių investuojamo pelno dalis per metus padidėjo iki 61 proc.  Jie prognozuoja, kad ateityje ši dalis turėtų dar paaugti. Tačiau reinvestuojamo pelno dalis gerokai sumažėtų, jei vyriausybė apmokestintų reinvesticijas. Toks investicijų ribojimas būtų žalingas atskirų įmonių pažangai, konkurencingumui ir bendram šalies investiciniam klimatui.
 
Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad, nepaisant bazinės valiutos keitimo, kitų metų viduryje lito ir JAV dolerio kursas išliks beveik nepakitęs ir sieks 4.09. Lito persiejimas sukurs stabilias prekybos sąlygas su ES, ir tai teigiamai veiks atskirų šalies įmonių eksportą. Tačiau šalies mastu didelių laimėjimų tikėtis neverta, nes bus ir tokių įmonių, kurioms šis persiejimas naudos neatneš.
 
Rinkos dalyviai mano, jog paskolos ir indėliai litais ir JAV doleriais pinga. Bazinės valiutos - JAV dolerio - palūkanų mažėjimas tarptautinėse rinkose, menkas bankų kreditavimas ir tarpbankinė konkurencija muša bankų kreditinių išteklių kainą. Respondentai prognozuoja, kad palūkanų mažėjimo tendencijos pinigų rinkoje išsilaikys ir ateinančiais metais.
 
* * *
 
Nors ekspertai neabejoja dėl šalies ūkio plėtros, didelių šuolių aukštyn taip pat neprognozuoja. Santūrius rinkos dalyvių lūkesčius lemia šalies vidiniai ir išorės veiksniai.
 
Šiais metais vidaus rinkos perkamoji galia sustiprėjo, suintensyvėjo investiciniai procesai. Nemažos įtakos tam turėjo krentančios palūkanos, kai kurių vyriausybės darbų tęstinumas bei stabilumas vidaus ir tarptautinėse rinkose. Tačiau praėjus  trims mėnesiams po rinkos dalyvių apklausos situacija gerokai pasikeitė. Per šimtą A.Brazausko Vyriausybės valdymo dienų išryškėjo jos (ne)ryžtingumas: įvesti nauji rinkos ribojimai, iškilo dvejonių dėl pensijų reformos, svarstomos mokesčių koncepcijos nuostatos dėl pelno ir gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo. Visa tai, taip pat viešumo stoka mažina pasitikėjimą Vyriausybės politika ir įneša į rinką nestabilumo.
 
Gerokai pasikeitė ir padėtis užsienio rinkose. Vienas svarbiausių veiksnių, kuris artimiausiu metu lems viso pasaulio, kartu ir Lietuvos makroekonominę padėtį – prasidėję karo veiksmai Artimuosiuose rytuose. Nestabili pasaulio politinė aplinka verčia įmones peržiūrėti verslo planus, o tai sulėtins investicinius procesus ir pristabdys ekonomikos plėtrą. Antra vertus,  karo veiksmų įtaka makro- ir mikroekonominiams procesams priklausys nuo jų trukmės.
 
Kitas išorinis veiksnys, darantis įtaką Lietuvos ūkio plėtrai – šiųmetė lėta JAV ir ES ūkio raida, kuri skatina šių šalių vyriausybes ir centrinius bankus vykdyti ekspansinę iždo ir pinigų politiką: mažinti palūkanų normas, mokesčius, didinti vyriausybės išlaidas. Šiomis priemonėmis tikimasi paskatinti  namų ūkių vartojimą ir investicijas. Iš kitos pusės, ekonomiką stimuliuojančios politikos įtaka JAV ir ES ekonomikoms pasijaus gerokai vėliau, kai realiai išaugs vartotojų pajamos ir jie optimistiškai žiūrės į ateitį. Todėl vangesnė išorinių rinkų paklausa artimiausiu metu slopins ir Lietuvos įmonių eksportą.
 
Pabaigai galima pasakyti, kad dėl nemažų pokyčių vidaus ir užsienio rinkose LLRI apklausos dalyvių  prognozes reikėtų vertinti santūriau. Jeigu sudėtinga pasaulio politinė padėtis užsitęs, tai apsunkins ne tik Lietuvos įmonių užsienio prekybą, bet apribos ir vidaus paklausą, todėl tikėtina, kad ateityje  rinkos dalyvių vertinimai ir lūkesčiai bus nuosaikesni.


[1] Išskyrus kaimą.