Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Įmonės veiklos pokyčių Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą analizė. AB "Achema" atvejis

2002-11-14
Studijos santrauka

Šis tyrimas buvo atliktas LLRI projekto "Lietuvos integracija į ES Bendrąją Rinką: reguliavimo poveikis Lietuvos ūkiui" rėmuose. Jame išanalizuoti Lietuvos ir ES teisės aktai, reglamentuojantys chemijos pramonės veiklą pagal atskiras sritis, įvertinti Lietuvoje vykstantys ekonominės-teisinės aplinkos pokyčiai ir jų įtaka įmonės veiklai. Tyrime pagrindinis dėmesys skirtas įvertinti prekybos, transporto, energetikos, mokesčių, socialinės ir aplinkos politikos nuostatų, galiojančių ES, taikymą Lietuvoje. Taip pat įvertintos stojimo į ES pasekmės įmonės AB Achema veiklai ir jos galimybėms konkuruoti vidaus rinkoje.
 

 
Integracija Vakarų Europoje prasidėjo nuo kliūčių tarpusavio prekybai šalinimo ir su tuo susijusio ekonominę veiklą (pavyzdžiui, prekių kokybę) reguliuojančių taisyklių derinimo. Šiuo metu maždaug 80 proc. visų teisės aktų, reguliuojančių prekybą prekėmis ir paslaugomis tarp valstybių narių, priimama ES lygiu, nustatant bendras taisykles visoms ES įmonėms. Be to, nors pirmas ir iki šiol pagrindinis ES tikslas yra bendrosios rinkos sukūrimas - kliūčių laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimui pašalinimas, tačiau ES lygiu pastaraisiais dešimtmečiais buvo derinama nemažai ir kitų įmonių veiklai įtaką darančių sričių: transporto politika, aplinkos apsaugos normos, socialiniai reikalai. Kai kuriose srityse taisyklės yra visiškai suvienodintos ES lygiu - išorės muitai ir muitinės procedūros, konkurencijos taisyklės, o kitose srityse, pvz., socialinės politikos, ES teisės normos papildo valstybių narių teisę.
 
Šioje studijoje analizuojamas ES teisės nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje poveikis įmonei "Achema" pasirinktose srityse. Pagrindinis dėmesys skiriamas įmonės veiklai įtaką darančioms normoms, galiojančioms Lietuvoje šiuo metu, ir būsimiems su stojimu į ES susijusiems jų pokyčiams. Įvairiais šalies teisės aktais nustatomos "žaidimo taisyklės" turi įtakos visoms įmonės veiklos grandims nuo žaliavų įvežimo į Lietuvą iki gatavos produkcijos pardavimo užsienio partneriams. Viena vertus, Lietuvai integracijantis į ES bus pašalintos dar egzistuojančios kliūtys, pavyzdžiui, antidempingo muitai ir jų įvedimo grėsmė eksportui į ES. Antra vertus, integracija reiškia prisitaikymą prie ES nuostatų, reglamentuojančių ir patį gamybos procesą (saugos ir aplinkos apsaugos normos), ir kitas su įmonės gamybos bei produkcijos realizavimo procesu susijusias veiklas - žaliavų importą į Lietuvą, transportavimo paslaugas, elektros energijos kainas, kai kuriuos mokesčius, muitinės procedūras ir pan.
 
Pristatoma analizė gali būti panaudota (1) kaip informacijos šaltinis apie tiriamų sričių reglamentavimą ES ir Lietuvoje, ypač tose srityse, kuriose Lietuvos teisė jau yra suderinta su ES nuostatomis, tačiau dėl įvairių priežasčių įmonės darbuotojai gali būti su tuo nesusipažinę (pavyzdžiui, saugos darbe taisyklės), (2) kaip vienas iš informacijos šaltinių kuriant ar koreguojant įmonės veiklos strategiją ir planuojant savo veiklą ES vidaus rinkoje, (3) kaip analitinis įrankis įvertinti naujų ES siūlomų teisės aktų poveikį įmonės veiklai, (4) kaip analitinis pagrindas ateityje teikiant Lietuvos Vyriausybei siūlymus dėl prisitaikymo kaštus mažinančių priemonių.
 
Toliau pateikiame tyrimo išvadas ir siūlymus įmonėms pagal konkrečias išanalizuotas sritis. Po jų pateikiamos bendros rekomendacijos atsižvelgiant į būsimą narystę ES.
 
1. Išvados ir rekomendacijos pagal išanalizuotas sritis 
 
Žaliavų importas, pagamintos produkcijos eksportas, konkurencija 
 
1. Suderinus išorės muitus, padidės importo muitai kai kurioms iš Rusijos ir Ukrainos įvežamoms žaliavoms, iš kurių labiausiai padidėtų išlaidos gamtinėms dujoms (nors importo muito padidėjimas yra nedidelis, tačiau gamtinės dujos yra svarbi įmonės naudojama žaliava). Importo muitai daugiau padidėtų tokioms žaliavoms, kaip amoniakas, kaustikinė soda ir vinilacetatas. Ateityje renkantis tiekėjus (kai tokia galimybė yra) verta atsižvelgti į šiuos pasikeitimus.
 
2. Derinant Lietuvos užsienio prekybos politiką su ES pasirašytomis prekybos sutartimis, pagerės sąlygos prekybai su kai kuriomis šalimis, turinčiomis preferencinį statusą prekybai su ES, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono, Afrikos, Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros šalimis. Prekyba tarp Lietuvos ir Rusijos bus reglamentuojama tarp ES ir Rusijos galiojančia Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartimi. Joje numatyta ir laisvosios prekybos zonos tarp Rusijos ir ES sukūrimo galimybė, tačiau tikėtina, jog ji nebus įgyvendinta anksčiau nei 2010 m. Didžiausias pasikeitimas prekyboje su Rusija tikėtinas jai įstojus į PPO, o tai gali įvykti dar prieš Lietuvai tampant ES nare.
 
3. Įstojus į ES, padidės importo muitai beveik visoms su įmonės gaminama produkcija konkuruojančioms prekėms, įvežamoms iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių. Daugeliui trąšų ES taiko 6,5 proc. ar net didesnį konvencinį importo muitą, tuo tarpu Lietuvos šiuo metu taikomas muitas daugeliui jų (išskyrus amonio salietrą) yra lygus 0 proc. Todėl, kitoms sąlygoms nekintant, tikėtinas importuojamų trąšų pabrangimas. Be to, ES taiko antidempingo muitus kai kurioms iš Rusijos importuojamoms trąšoms (amonio salietrai), kurie įsigalios ir į Lietuvą iš Rusijos įvežamai produkcijai.
 
4. Ateityje tikėtinas ES importo muitų chemijos prekėms, tarp jų ir trąšoms, mažinimas. Gali būti, kad, jei derybos dėl prekybos liberalizavimo PPO vyks be didesnių sunkumų, bus sutarta dėl visiško importo muitų chemijos prekėms panaikinimo 2010 m. Taigi, nors įstojus į ES konkurencija įmonei sumažės dėl padidėjusio importo iš trečiųjų šalių ribojimo, ilgainiui konkurencija turėtų augti.
 
5. ES nebebus galimybių taikyti antidempingo muitų ir panašių eksportą ribojančių priemonių, todėl įmonė galės laisvai pardavinėti savo produktus visoje ES rinkoje, kuri gali siekti beveik 500 mln. vartotojų.
 
6. Nebebus poreikio pildyti muitinės deklaracijų eksportuojant į ES, o šiuo metu tam vien Klaipėdos uoste yra skiriama vidutiniškai apie 500 darbo valandų per metus. Dėl to sumažės įmonės išlaidos formalumams, susijusiems su prekių pardavimu į ES (nors reikės kitais būdais teikti statistinę informaciją valstybės institucijoms apie įmonės veiklą ir realizuojamą produkciją įgyvendinus Intrastat duomenų surinkimo sistemą).
 
7. Tuo atveju, kai įmonių eksportuojama produkcija jau dabar atitinka ES kokybės ir rinkodaros standartus, prisitaikymas prie ES standartų ir naujos rinkos priežiūros sistemos, pagrįstos savanorišku sertifikavimu, neturės didelio poveikio. Nors naujos laboratorijos steigimui, dokumentacijai ir darbuotojų apmokymui turi būti skiriami ištekliai, didelė dalis išlaidų bus dengiama valstybės biudžeto lėšomis. Be to, pradėjus veikti laboratorijai ir ES įsigaliojus vieningam akredituotų laboratorijų sąrašui, neliks būtinybės atskirai sertifikuoti eksportuojamą produkciją kiekvienoje valstybėje narėje.
 
8. Naujų standartų taikymas turės santykinai didesnį poveikį į ES dar neeksportuojantiems gamintojams arba iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, Rusijos) importuojamiems produktams, kuriems ES standartų įgyvendinimas gali tapti papildoma kliūtimi patekti į Lietuvos rinką.
 
9. Konkurencijos teisė ES valstybėse narėse yra dviejų lygmenų. Bendrosios rinkos lygmenyje konkurenciją reglamentuoja tiesioginio taikymo ES teisės aktai (sutartys ir reglamentai) ir jų pagrindu priimami Komisijos sprendimai ir rekomendacijos, taip pat sprendimai Europos Teisingumo Teismo bylose. Šiame lygmenyje dėmesys kreipiamas tik į tuos atvejus, kurie gali daryti įtaką konkurencijai ES mastu. Nacionaliniame lygmenyje konkurencijos teisė yra valstybės-narės kompetencija, o tai reiškia, jog nacionalinė konkurencijos teisė nebūtinai turės 100 procentų atitikti ES konkurencijos teisę. Tačiau čia pat verta pabrėžti, kad iš valstybių-kandidačių į ES Komisija reikalauja esminių nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų atitikimo ES konkurencijos teisės nuostatoms (greičiausiai siekiant paskatinti didesnį Komisijos vaidmenį ir didesnę integraciją).
 
10. ES konkurencijos teisės nuostatos yra tiesioginio taikymo ir galioja iš esmės tik ES mastu, todėl tais atvejais, kai veiksmai yra nacionalinės reikšmės, ES teisė nebus taikoma.
 
11. Konkurencijos srityje Lietuva įsipareigojo visiškai suderinti savo nacionalinę teisę su ES aquis communautaire iki 2001 m. gruodžio 31 d. Priėmus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, įsigaliojusį 1999 m. balandžio 2 d. ir jo pagrindu - Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais detalizuojamas Konkurencijos įstatymas, galima teigti, jog Lietuvos konkurencijos teisės nuostatos yra analogiškos ES konkurencijos teisės nuostatoms ir dėl integracijos esminių pokyčių konkurencijos reguliavime nebus. Atsižvelgiant į pirmąją išvadą, Lietuvos konkurencijos teisė labiau atitinka ES konkurencijos teisės nuostatas nei senųjų valstybių-narių konkurencijos teisės.
 
12. Taikant konkurencijos taisykles esminis klausimas visuomet yra rinkos apibrėžimas (dydis). Kol kas dažniausiai prieinama išvados, jog prekės rinka yra Lietuvos rinka. Įstojus į ES, daugelio prekių ir paslaugų rinka neabejotinai taptų ES arba tam tikro ES regiono rinka. Taigi įstojimas į ES nemažai daliai įmonių padėtų išvengti konkurencijos taisyklių taikymo jų atžvilgiu, ir tą ypač galima pasakyti apie piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi kontrolę, kuomet rinkos apibrėžimas yra itin aktualus.
 
13. Vertinant ES konkurencijos teisę būtina atsižvelgti į faktą, kad ES konkurencijos reguliavimo srityje yra numatomos esminės permainos nustatant paprastesnį reguliavimą ir mažiau biurokratizuotą išimčių suteikimo procedūrą, taigi tam tikrų pokyčių reguliavime gali būti dėl ES teisės pasikeitimo.
 
Energetika 
 
1. Kai įmonės veikla nėra tiesiogiai susijusi su elektros energijos gamyba, skirstymu ar tiekimu, energetiką reglamentuojančių ES nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje turės įmonei tik netiesioginį poveikį. Tačiau dėl veiklos specifikos (gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava) ir elektros energijos poreikių netiesioginis integracijos į ES poveikis įmonei bus gana žymus.
 
2. Šiuo atžvilgiu vertinant integracijos į ES poveikį įmonės veiklai svarbu yra tai, jog daugelis su integracija į ES susijusių priemonių tuo pačiu yra ir energetikos reformų bei sąlygų rinkai veikti šioje srityje diegimo priemonės. Elektros energijos ir gamtinių dujų sektoriaus įmonių privatizavimas bei restruktūrizavimas yra ne tik pasirengimo narystei, bet ir ekonominės reformos įgyvendinimas. Stambios energetinių išteklių vartotojos jau dabar turi laisvojo vartotojo statusą perkant gamtines dujas, o nuo 2002 m. turi teisę rinktis ir elektros energijos tiekėją.
 
3. Energetiką reglamentuojančių ES teisės nuostatų įgyvendinimas, ypač nuostatų dėl elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos sukūrimo, suteikia bendrą sąlygų konkurencijai sukūrimo kryptį, nes būtent sąlygų konkurencijai sudarymas ir vartotojų galimybė pasirinkti yra pagrindiniai vidaus rinkos energetikoje įgyvendinimo tikslai. Artimiausiais metais energetikos privatizavimas ir sąlygų konkurencijai sudarymas Lietuvoje turės didžiausią įtaką elektros energijos kainai ir tiekėjo pasirinkimui. Kol kas dėl infrastruktūros apribojimų minimalus tiekėjų skaičius lemia gamtinių dujų kainą, kuri priklauso ne tik nuo rinkos ir tokių veiksnių, kaip naftos kainos, bet ir nuo tiesioginių derybų tarp įmonės ir dujų pardavėjo, turinčio monopolinę padėtį. Dar labiau yra apribotas elektros energijos tiekėjų pasirinkimas.
 
4. Tačiau, nors stojimas į ES suteikia reformų kryptis ir laiko grafikus, Lietuvoje pasirinktos konkrečios reguliavimo modelio nuostatos (pvz., įėjimo į rinką ir kainų reguliavimo srityse) gali apriboti realią konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą. Stambiai įmonei reguliavimo nuostatos gali būti svarbios pasirenkant, ar labiau apsimoka pirkti elektros energiją, ar statytis elektrinę savo reikmėms; reguliavimas taip pat bus svarbus ir apsisprendžiant, ar verta užsiimti dujų tiekimo verslu, taip pat ar verta pereiti nuo mazuto prie dujų naudojimo. Įgyvendinus šiuo metu galiojančius apribojimus, norintiems įeiti į rinką bus apribota konkurencija ir rinkos lankstumas reaguojant į paklausos ir pasiūlos pokyčius, nesudarytos tinkamos sąlygos gamintojų ir stambių elektros energijos vartotojų konkurencingumo augimui. Todėl, pavyzdžiui, Vyriausybei būtų racionalu atsisakyti kai kurių licencijų, ypač tokiais atvejais, kai jos taikomos tiems patiems subjektams, tačiau kitoms veikloms, arba gamintojų tiekiamai elektros energijai savo pačių poreikiams tenkinti; įstatymu turėtų būti nustatytas baigtinis licencijuojamų sričių sąrašas, aiškiai suformuluoti atsisakymo išduoti licencijas kriterijai ir tokio sprendimo apskundimo tvarka.
 
5. Taikant šiuo metu patvirtintas nuostatas, net ir formaliai sudarius sąlygas konkurencijai bei vartotojų pasirinkimui, rinkos veikimas Lietuvoje bus ribojamas, kadangi bus reguliuojama Ignalinos AE gaminamos elektros energijos kaina, tuo pačiu iškreipiamos paskatos ir kitų gamintojų veiklai, investicijoms ir veiklos modernizavimui. Lietuvos elektros energijos rinkos struktūra, kurioje aiškiai dominuoja vienas stambus gamintojas, lemia ypatingą rinkos atvėrimo užsienio šalių gamintojams, tiekėjams ir vartotojams poreikį. Sąlygų realiai konkurencijai ir vartotojų pasirinkimui sudarymas tiesiogiai priklausys nuo Lietuvos elektros energijos sistemos techninio sujungimo su didesne rinka bei teisinių galimybių laisvai pasirinkti gamintoją, tiekėją ar pirkėją ne tik savo šalyje, bet ir kitose sistemoje dalyvaujančiose šalyse. Lietuvos energetikos infrastruktūros sujungimas su Vakarų Europos sistemomis būtų ypač naudingas tiems vartotojams, kurie tokiu atveju turėtų didesnį pasirinkimą apsirūpindami elektros energija bei gamtinėmis dujomis.
 
6. Elektros energijos eksportui ir importui, kaip ir visoms kitoms veikloms, taikomas leidimų principas. Pagal Elektros energetikos įstatymą leidimai importuoti elektros energiją išduodami tik tuo atveju, jeigu kitos valstybės sudaro lygiavertę galimybę savo laisviesiems vartotojams ir tiekėjams importuoti elektros energiją iš Lietuvos Respublikos, bei atsižvelgiant į Lietuvos nustatytas elektros energijos importo kvotas. Šiuos apribojimus taip pat reikia šalinti, nes tokiu atveju vartotojai iš konkurencijos gautų daugiau naudos.
 
Transportas 
 
1. Kadangi pagrindinė įmonės veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto paslaugomis, transportą reglamentuojančių ES nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje, kaip ir energetikos atveju, turės įmonei netiesioginį poveikį. Bet kadangi transporto paslaugos yra labai svarbios įmonės veikloje, o jų išlaidos sudaro didelę bendrųjų išlaidų dalį, netiesioginis integracijos į ES poveikis įmonei gali būti gana žymus.
 
2. Direktyvų 91/440, 95/18, 2001/12, 2001/13, 2001/14, įtvirtinančių geležinkelio rinkos liberalizavimą ir konkurencinius santykius, perėmimas Lietuvos įmonėms būtų naudingas, nes geležinkelyje sukurtų aplinką konkurencijai, ir dėl jos turėtų gerėti paslaugų kokybė ir mažėti kaina. Krovinių vežėjams būtų naudingas krovinių ir keleivių vežimo paslaugų atskyrimas siekiant išvengti antrųjų subsidijavimo pirmųjų sąskaita. (Rizikos faktorius - perimtų normų įgyvendinimo sparta ir kokybė).
 
3. Direktyvų 2001/16 ir 96/49, reglamentuojančių techninį bei pavojingų krovinių vežimo taisyklių suderinamumą, tiesioginis ir pilnas perėmimas taptų rimtu apsunkinimu pervežimams geležinkeliu iš NVS. Abi direktyvos numato išlygas, kuomet jų reikalavimų taikyti nereikia. Protingai pasinaudojus šiomis išlygomis neigiamo poveikio šiems pervežimams neturėtų būti. (Rizikos faktorius - ar bus pasinaudota išlygomis ir kaip. Tam reikalinga (1) analize paremta Lietuvos pozicija, kur ir kokiais atvejais direktyvų nuostatas taikyti verta ir (2) šios pozicijos apgynimas derybose).
 
4. Perėmus kelių transporto acquis gali brangti pervežimai keliais, ypač vietiniai. Kainų kilimo lygis priklausys ir nuo kitų veiksnių, tokių kaip kuro kainos, Lietuvos transporto paslaugų rinkos atvirumas ir pačių vežėjų veiklos efektyvumas. Kita vertus, laikantis ES transporto politikos principų dėl kelių mokesčių, turėtų būti panaikintas kelių mokestis nuo apyvartos - tai įmonei būtų naudinga. (Rizikos faktorius - siekiant didesnių biudžeto pajamų šį pakeitimą bus delsiama daryti).
 
5. Įstojus į ES bus panaikinti leidimai - viena didžiausių kliūčių kelių transporto pervežimams į ES šalis. Dėl šios priežasties tarptautinis kelių transportas galėtų pasiūlyti palankesnes sąlygas krovinių siuntėjams. Tai turėtų teigiamos įtakos pervežimams į Lenkiją. Tarptautinius maršrutus keliais ribos kelių transporto apmokestinimas ir mažo pralaidumo keliai Lenkijoje.
 
6. Bendroji transporto politika skatina kombinuotus pervežimus, todėl Lietuvai įstojus į ES kombinuotų pervežimų vartotojų galimybės turėtų išaugti.
 
7. Žaliavų atsivežimo iš NVS sąnaudos galėtų sumažėti Lietuvai susiderėjus su NVS šalimis dėl palankesnių geležinkelio tarifų. Derybos dėl tarifų su trečiosiomis šalimis nėra reglamentuojamos ES teisės. Padėtis šioje srityje gali keistis dėl politinių priežasčių (Lietuvai tapus ES nare) bei dėl pokyčių geležinkelių paslaugų rinkoje - kai perėmus anksčiau minėtus ES teisės aktus Lietuvoje bus atskirta vėžė nuo vežėjo, sukurta šių paslaugų rinka, o derybose su Rusija Lietuvai atstovaus ne Lietuvos geležinkeliai, o ministerijos lygio institucija.
 
Mokesčiai 
 
1. Mokesčių derinimo prie ES reikalavimų įtaka bus įvairiapusė. Visų pirma, pats apmokestinimo taisyklių keitimo faktas įmones veikia neigiamai, nes tai susiję su mokesčių sistemos nestabilumu, įprastos nusistovėjusios tvarkos pasikeitimu, klaidų tikimybės padidėjimu, mokesčių administravimo išlaidų (tarp jų ir kompiuterizavimo) augimu.
 
2. Antra, teisės derinimo įtaka susijusi su pačių taisyklių keitimu, t.y. su turiniu. Derinimo metu vykdomi pakeitimai yra ir gerinantys mokesčių mokėtojų būklę, ir ją bloginantys. Pavyzdžiui, akcizų atveju sąlygas bloginantis faktorius yra tarifų didinimas, o gerinantis - avansinio akcizų mokėjimo panaikinimas ir sandėliavimo sistemos diegimas.
 
3. Trečioji įtakos rūšis, kuri siejama su teisės derinimu, nors su juo ir nesusijusi, yra tai, kad motyvuojant teisės derinimu yra priimami ir tokie mokėtojams dažniausiai neigiamą įtaką darantys pakeitimai, kurių ES teisė nereikalauja. Paprastai tokie pakeitimai yra ne ES teisės normų perėmimas, bet ES šalių praktikos diegimas Lietuvoje. Pavyzdžiui, tokia norma yra PVM atskaitos lengviesiems automobiliams panaikinimas, kuomet dalis ES šalių panašią taisyklę taiko, tuo tarpu ES teisė jos nenumato, tačiau ir nedraudžia.
 
4. Seime svarstomas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas yra suderintas su ES direktyvomis. Lyginant šiuo metu Lietuvoje siūlomo Projekto nuostatas su galiojusiomis iki šiol bei su numatytomis ES direktyvoje, galima daryti keletą išvadų.
 
5. Pagrindinės įstatymo nuostatos, ypač dėl bendro PVM tarifo dydžio, nesikeis. Iki šiol galiojęs 18 proc. tarifas išliks galioti ir ateityje, ir tai yra suderinama su ES direktyvoje numatytu 15 proc. minimaliu tarifu. Keisis tik kai kurių mažesniais tarifais (0 proc., 5 proc. ir 9 proc.) apmokestinamų prekių sąrašai.
 
6. Lietuvos siūlymas prašyti ES išimties dėl sumos, kurią pasiekus reikia registruotis PVM mokėtoju, yra pagrįstas. Ši išimtis yra aktuali smulkiam verslui ir fiziniams asmenims.
 
7. Dalis neigiamų įstatymo projekto nuostatų nėra privalomos pagal ES teisę. Neigiama įtaka įmonėms atsiras dėl šių nuostatų įgyvendinimo: dalies avansinių mokėjimų apmokestinimo, atskaitos ribojimo išplėtimo, kainų koregavimo, prievolės pirkėjui pačiam išskaityti ir sumokėti PVM.
 
8. Teigiamos siūlomų pakeitimų nuostatos: lizingo palūkanų neapmokestinimas PVM, nuolaidų sumos neapmokestinimas PVM.
 
9. Nemažai klausimų siūlomas įstatymo projektas reglamentuoja detaliau nei ES direktyva. Tą galima pasakyti, pavyzdžiui, apie mokesčio administratoriui suteikiamą teisę pačiam nustatyti apmokestinamą vertę, kai dėl jos kyla įtarimų.
 
10. Didelę įtaką naujojo PVM įstatymo projekto įgyvendinimo kokybei turės poįstatyminių aktų nuostatos. Be to, šiuo metu įmonėms dažnai kyla sunkumų dėl PVM eksportui grąžinimo ar jo užskaitos. Šie sunkumai atsiranda dėl netinkamos PVM įstatymo ir poįstatyminių aktų taikymo praktikos, o teikiamos pataisos teisinio šių klausimų reglamentavimo nekeičia.
 
Socialinė politika, darbo santykiai 
 
1. Lietuvos teisės esminių nuostatų, reguliuojančių darbo santykius, suderinimas su ES teise jau yra įvykęs.
 
2. Dažniausiai galimi neatitikimai tarp Lietuvos ir ES teisės tikėtini dėl vertimo netikslumo, sąvokų daugiaprasmiškumo ir skirtingo jų interpretavimo. Pavyzdžiui, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato, kad naktinės pamainos darbuotojas yra darbuotojas, kuris nakties darbo laiku dirba mažiausiai 3 savo kasdienio darbo laiko valandas, o ES direktyva 93/104/EEB nustato, kad naktinės pamainos darbuotoju laikomas bet kuris darbuotojas, kuris paprastai naktiniu laiku dirba bent tris valandas savo kasdienio darbo laiko. Tačiau galutines išvadas apie tokio neatitikimo pasekmes daryti sunku: viena vertus, tai gali reikšti, kad direktyva apima siauresnį ratą darbuotojų (t.y., tik tuos, kurie paprastai dirba naktimis), tiek tai, kad direktyva apima platesnį ratą žmonių (jei traktuosime, kad Lietuvos teisė naktiniu darbuotoju laiko bet kurį darbuotoją, kuris net vienintelį kartą dirba naktį). Direktyva taip pat nustato, kad naktinės pamainos darbuotoju laikomas bet koks darbuotojas, kuris naktiniu laiku dirba tam tikrą savo metinio darbo laiko dalį, kurią valstybės narės pasirinktinai nustato nacionalinės teisės aktuose, kolektyvinėmis sutartimis arba valstybiniais ar regioniniais dvišaliais susitarimais. Lietuvos teisėje tokių nuostatų nėra, tačiau ši direktyvos nuostata gali būti interpretuojama ir kaip įpareigojanti valstybėms narėms, ir kaip tik nukreipianti į valstybių-narių teisę.
 
3. Dažni yra atvejai, kai Lietuvos teisė nustato netgi griežtesnius reikalavimus, nei to reikalauja ES teisė. Pateiksime keletą pavyzdžių. Pirma, Direktyva 93/104/EEB nustato, kad "naktiniu darbo laiku laikomas ne trumpesnis kaip septynių valandų, nacionalinės teisės aktais apibrėžiamas laikas, į kurį bet kuriuo atveju turi patekti laikotarpis nuo vidurnakčio iki penktos valandos ryto", o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas - kad Darbo laikas naktį (nakties darbo laikas) - laikas nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto (t.y. iš viso 8 valandos).
 
Antra, Direktyva 93/104/EEB nustato, kad per septynias dienas kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 24 valandų nepertraukiamo poilsio laiką, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas - kad darbuotojo savaitės nepertraukiamo poilsio laikas kiekvieną savaitę privalo būti ne trumpesnis kaip 35 valandos.
 
Trečia, Direktyva 93/104/EEB nustato, kad naktinės pamainos darbuotojų darbo valandos per parą neviršytų vidutiniškai aštuonių valandų, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas - kad naktinių pamainų darbuotojų darbo laikas neturi viršyti 8 valandų per parą.
 
Ketvirta, Direktyva 93/104/EEB nustato, kad įmonės, taikydamos savaitės poilsio laiko taisykles, privalo taikyti ne ilgesnį kaip 14 dienų atskaitos laikotarpį, o Lietuvos teisė nenustato tokio atskaitos laikotarpio (t.y. taikomas savaitės - 7 dienų laikotarpis).
 
Penkta, Direktyva 94/33/EC draudžia dirbti asmenims, neturintiems 15 metų (su kai kuriomis išimtimis), bei reguliuoja 15-18 metų amžiaus asmenų darbą, o Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato, kad asmenų iki 16 metų darbas (išskyrus atskirai aptartus atvejus) yra draudžiamas.
 
Šešta, Direktyva 93/104/EEB nustato, kad nevienodas požiūris į nepilną darbo laiką dirbančius asmenis yra galimas, kai tai yra objektyviai pagrįsta, o Lietuvos teisė tokios išlygos nenustato.
 
Visi šie ir kiti analogiški atvejai nėra prieštaravimas tarp ES ir Lietuvos teisės, tačiau parodo galimybes, kaip galima liberalizuoti Lietuvos teisės reikalavimus nepažeidžiant ES teisės nuostatų.
 
4. Lietuvos teisėje dažnai nėra įtvirtinamos išlygos iš ES nustatyto teisinio reguliavimo, nors ES teisė dažnai leidžia tokias išlygas nustatyti.
 
5. Direktyva 97/81/EEB įpareigoja valstybes nares nustatyti ir peržiūrėti teisinio ar administracinio pobūdžio kliūtis, kurios gali apriboti darbo ne visą darbo dieną galimybes, o prireikus - šias kliūtis pašalinti. Lietuvoje tokios kliūtys yra nustatytos 1995 m. sausio 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 21 Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo, kuris nustato, kad ne visa darbo diena (pamaina) turi būti ne trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė - už 3 darbo dienas per savaitę.
 
6. Išsakant Komisijos nuomonę apie Lietuvos pasiruošimą prisiimti ES narystės įsipareigojimus darbo santykių srityje teigiama, jog Lietuva turi įdėti esminių pastangų ir užtikrinti teisės suderinimą tokiose srityse kaip sauga ir sveikatos apsauga, darbo teisė bei vienodos galimybės vyrams ir moterims, bei tęsti struktūrų, būtinų efektyviam teisės diegimui, kūrimą, o kaip konkretūs problematiški pavyzdžiai nurodyti nepakankamas konsultavimasis su darbuotojais kompanijų lygyje, nepakankamas nediskriminavimo principo taikymas, ypač darbo apmokėjimo ir darbo skelbimų atvejais. Kaip matyti, pagrindinės problemos yra susijusios su darbo santykių reguliavimų įgyvendinimu. Pastarosios problemos kyla daugiau dėl tradicijų bei ekonominių sąlygų skirtumo, o ne dėl teisės skirtumo. Taigi, atsižvelgiant į integracijos procesus, tikėtinas priežiūros ir kontrolės institucijų (darbų saugos centro, darbo inspekcijos, technikos priežiūros tarnybos) stiprinimas, kuris Lietuvos atveju gali reikšti griežtesnį darbo teisės reikalavimų įgyvendinimą.
 
7. Lygių galimybių užtikrinimas ir nediskriminavimo principas darbo santykių srityje yra įtvirtintas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme bei darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos Respublikos įstatymai iš esmės užtikrina lygias moterų ir vyrų teises, tačiau šių nuostatų įgyvendinimas neišvengiamai griežtės užkirsdamas kelią tiesioginei ir netiesioginei diskriminacijai.
 
8. Pagal preliminariai 2001 m. lapkričio mėn. uždaryto derybinio skyriaus dėl laisvo darbo jėgos judėjimo nuostatas, Lietuva sutiko su ES numatomu pereinamuoju laikotarpiu, kurio maksimali trukmė yra 7 metai. Taigi Lietuvos darbuotojų teisės įsidarbinti ES šalyse dar kurį laiką bus ribojamos ir įstojus į ES. Tačiau 7 metų pereinamasis laikotarpis gali būti sutrumpintas, kai Europos komisija po 2 metų įvertins situaciją darbo rinkoje ir migracijos srautus. Be to, jau dabar keturios ES valstybės narės - Švedija, Danija, Olandija ir Airija - yra pareiškusios norą netaikyti Lietuvos piliečiams jokių apribojimų nuo narystės ES datos, o Didžioji Britanija planuoja taikyti minimalų (2 metų) pereinamąjį laikotarpį. Taigi Lietuvos piliečiams atsiras daugiau galimybių įsidarbinti, tačiau tikėtina, jog tai neturės didelės įtakos įmonių veiklai, nors ir gali sustiprinti poreikį kurti papildomas paskatas darbuotojams likti dirbti įmonėje (ar pasirinkti ją, o ne kitoje ES šalyje veikiančią įmonę).
 
9. Keletą metų rengtas Darbo kodeksas jau yra parengtas, jam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jis atiduotas svarstyti Seimui. Be to, Lietuva yra įsipareigojusi ES priimti Darbo kodeksą dar 2001 metais. Aptariamų nuostatų, kurias reglamentuoja ES teisė, atžvilgiu Kodekso projektas perima galiojančios Lietuvos teisės nuostatas.
 
Sauga darbe 
 
1. Kaip parodė atlikta Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų analizė, beveik visi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai šiuo metu yra privalomi ir Lietuvoje.
 
2. Didžioji dalis Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų saugos darbe srityje į Lietuvos teisinę bazę yra perkeltos identiškai, t.y. paprasčiausiai perrašant direktyvų ar reglamentų reikalavimus. Europos Sąjungos direktyva ar reglamentas paprastai turi konkretų atitikmenį Lietuvos teisinėje bazėje. Nežymių neatitikimų tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės yra, tačiau tie neatitikimai nereiškia prieštaravimų Europos Sąjungos teisei. Aptariami neatitikimai dažniausiai pasireiškia Europos Sąjungos direktyvų ar reglamentų konkretizavimu, detalizavimu, pasinaudojimu ar nepasinaudojimu leidžiamomis alternatyvomis. Reikia pastebėti, jog daugeliu atvejų, kuomet Europos Sąjungos teisės aktai valstybėms narėms tam tikrose srityse leidžia taikyti griežtesnius reikalavimus, pateikdami rekomendacines nuostatas ar nebaigtinius sąrašus, Lietuvos teisės aktuose griežtesni reikalavimai neįtvirtinami.
 
3. Pats Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų derinimas jau yra užbaigtas, Lietuvoje taikomos saugos darbe taisyklės turi juridinę galią, todėl visi aukščiau išvardinti neatitikimai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės gali būti taisomi tik keičiant galiojančius teisės aktus.
 
4. Europos Sąjungoje ir Lietuvoje yra keletas vadinamųjų "pamatinių" teisės aktų, įtvirtinančių bendrus saugos darbe reikalavimus. Kiti teisės aktai paprastai taikomi konkrečiai sričiai (darbui su cheminėmis medžiagomis, įrenginiams ir kt.), negali prieštarauti ir neprieštarauja bendrų teisės aktų nuostatoms.
 
5. Didžioji dalis Europos Sąjungos teisės aktų saugos darbe srityje yra priimti 1998-1999 m., taigi jau yra praėjęs tam tikras laiko tarpas, per kurį įmonės turėjo prisitaikyti prie naujų taisyklių ir šiuo metu atitikti Lietuvoje (ir Europos Sąjungoje) keliamus reikalavimus. Tik nedaugeliu atvejų yra numatytos vėlesnės reikalavimų įgyvendinimo privalomumo datos:
 
a. Direktyva 1999/92/EEB ir Saugos ir sveikatos darbe rizikos dėl sprogios aplinkos prevencijos nuostatai, priimti 2000 m., numato skirtingas reikalavimų įgyvendinimo privalomumo datas, priklausomai nuo įrenginių ir darbo priemonių bei darboviečių eksploatavimo datos. Atskaitine data yra laikomi 2003 m. birželio 30 d. įrenginiams ir 2006 m. birželio 30 d. - darbovietėms, nuo kurios darbo įrenginiai (pradėti eksploatuoti iki 2003 m. birželio 30 d.) ir darbovietės turi atitikti direktyvoje ir Lietuvoje galiojančiuose nuostatuose numatytus reikalavimus;
 
b. Lietuvoje galiojantys Darbo įrenginių naudojimo nuostatai, parengti pagal Direktyvą 98/655/EEB ir Direktyvą 95/63/EEB, nustato, kad esami įrenginiai turi atitikti keliamus reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 d.
 
6. Šiuo metu į Lietuvos teisinę bazę nėra perkeltos tik cheminių medžiagų darbuotojų aplinkos ore ribinės vertės, kurių negalima viršyti. Jų perkėlimas turėtų būti itin aktualus įmonėms, kur didžioji dalis įmonėje naudojamų medžiagų yra nuodingos, degios, sprogios. Šiuo metu tiriamoje įmonėje darbo sąlygos nėra kenksmingos, nuolat veikia analizatoriai, tiriantys orą ir teikiantys informaciją apie aplinkos oro kokybę, todėl Europos Sąjungoje cheminėms medžiagoms darbo vietoje taikomų ribinių verčių nustatymas neturėtų daryti esminės įtakos.
 
7. Remiantis anksčiau išvardintais aspektais - didžioji dalis Europos Sąjungos reikalavimų yra privalomai taikomi Lietuvoje ir dabar, Lietuvos teisės aktai galioja nuo 1998-1999 metų - galima daryti išvadą, kad įmonė jau šiuo metu atitinka Europos Sąjungos reikalavimus saugos darbe srityje. Todėl papildomos išlaidos įgyvendinant saugos darbe reikalavimus, taikomus Europos Sąjungoje, nebus reikalingos.
 
Aplinkos apsauga 
 
1. Lietuvoje šiuo metu nėra teisės aktų, reglamentuojančių narystės AAVAS taisykles, todėl yra sunku įvertinti įmonių narystės AAVAS išlaidas. Tačiau, vadovaujantis Reglamento Nr. 761/2001 nuostatomis, galima teigti, kad įmonėje įdiegtas tarptautinis standartas ISO 14001:1996 žymiai sumažintų tapimo AAVAS nare išlaidas, o papildomų išlaidų siekiant išlaikyti narystę nesudarytų.
 
2. Lietuvoje griežčiau nei Europos Sąjungoje reglamentuojamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Skirtingai nei leidžia Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama ne tik į sąrašus įtrauktiems objektams, bet taip pat gali būti atliekama bet kuriam kitam objektui kompetentingos institucijos sprendimu, esant poveikio aplinkai vertinimo dalyvių iniciatyvai. Įpareigojimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą įmonei aktualus jos plėtros atveju, nes poveikio aplinkai vertinimas turės būti atliekamas įmonės lėšomis.
 
3. Lietuva yra prisiėmusi įsipareigojimus užtikrinti Europos Sąjungoje nustatytas sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių ir švino ribines vertes Lietuvos teritorijoje. Šie įsipareigojimai ilgainiui turės įtakos šiuo metu veikiančioms įmonėms jų plėtros bei naujų įmonių eksploatavimo pradžios atvejais. Didėjant įmonių skaičiui ir jų gamybos apimtims, didės ir įmonių išmetamų teršalų kiekis, tačiau sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių ir švino ribinės vertės Lietuvos teritorijoje turės išlikti stabilios ir negalės būti viršijamos. Ši aplinkybė lems tai, kad kiekvienai konkrečiai įmonei leidimuose nustatomi aptariamų teršalų emisijos dydžiai ilgainiui mažės. Šiuo metu vykdoma sieros dioksidų ir azoto emisija į atmosferą yra kur kas mažesnė nei leistina, todėl įmonė lengvai prisitaikytų net ir prie gana žymaus leistinos emisijos dydžio sumažinimo.
 
4. Ekologinių reikalavimų mazutui nustatymas gali lemti mazuto kainų augimą (~120 lt/t mazuto) ir padidins įmonių, eksploatuojančių skystą kurą deginančius įrenginius, išlaidas kurui. Tačiau įmonė atitinka vieną iš sąlygų, kuriai esant ji gali nesilaikyti reikalavimų, nustatytų mazuto sieringumui - sieros dioksido išlakos iš kurą deginančių įrenginių neviršija 1700 mg/Nm3 . Todėl ekologinių reikalavimų mazutui nustatymas didelės įtakos įmonės veiklai neturės.
 
5. Lietuvoje griežčiau nei Europos Sąjungoje reglamentuojamas nepavojingų atliekų tvarkymas - reikalaujama visais atvejais turėti leidimą. Europos Sąjungos teisė leidžia netaikyti reikalavimo gauti leidimą subjektams, šalinantiems savo atliekas gamybos vietoje, bei subjektams, panaudojantiems atliekas.
 
6. Seimui pritarus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, nuo 2003 metų sausio 1 dienos mokestį už aplinkos teršimą bus taikomas ne tik į aplinką išmetamiems cheminiams teršalams, kenksmingiems žmogui ir aplinkai, bet ir įstatymo projekte išvardintiems gaminiams bei užpildytoms pakuotėms. Pakuotės apmokestinimas yra itin aktualus pramonės įmonėms, nes tokio reikalavimo įvedimas labai padidintų įmonės išlaidas, nepaisant tam tikrų išimčių, kuomet gali būti taikomas atleidimas nuo pakuotės apmokestinimo.
 
7. Europos Sąjungos teisė nustato tik tam tikrų pavojingų teršalų, išleidžiamų į vandenį, ribines vertes. Pavojingoms medžiagoms, kurių ribinės vertės nėra nustatytos Bendrijos lygiu, ribines vertes turi nustatyti valstybės narės. Nepavojingų medžiagų atžvilgiu valstybės narės taip pat įpareigojamos vykdyti taršos mažinimo politiką ir nustatyti tokių į vandenį išleidžiamų medžiagų ribines vertes. Kai išmetamoms į vandenį teršalų rūšims ribinės vertės Bendrijos lygiu nėra nustatytos, įmonė savo veiklą turi orientuoti tik į nacionaliniais teisės aktais nustatomas į vandenį išmetamų teršalų ribines vertes.
 
8. Europos Sąjungoje įsigaliojo Direktyva 2001/80/EEB, gerokai sugriežtinusi reikalavimus kurą deginantiems įrenginiams. Direktyvos reikalavimai turi būti taikomi ne tik naujiems, bet ir esamiems kurą deginantiems įrenginiams. Emisijų dydžiai, nustatyti Europos sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, taikomi kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra nuo 50 iki 100 MW, sutampa. Įmonė šiuo metu neviršija nustatytų sieros dioksido, azoto ir anglies monoksido ribinių verčių, nors jie bus privalomi tik nuo 2008 m., išskyrus sieros dioksidų ribines vertes, privalomas visiems kurą deginantiems įrenginiams nuo 2004 m.
 
Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungoje ribinės vertės yra nustatomos tik kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra lygus arba didesnis nei 50 MW. Tuo tarpu Lietuvoje atskirai nustatyti teršalų emisijos dydžiai ir mažesniems nei 50 MW šiluminio našumo kurą deginantiems įrenginiams. Šios ribinės vertės įgaus aktualumo, jei ateityje įmonė pradės eksploatuoti tokius kurą deginančius įrenginius.
 
9. Planuojamas įvesti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas savo esme nesiskiria nuo šiuo metu taikomo gamtos išteklių naudojimo leidimo, todėl papildomų suvaržymų įmonėms nesukels.
 
10. Lietuvoje nustatyti griežtesni nei Europos Sąjungoje reikalavimai pripažįstant objektus pavojingais. Visų pirma, Lietuvoje numatytas platesnis pavojingų medžiagų, kurių kiekis lemia objekto pavojingumą, sąrašas. Taip pat Lietuvoje nustatyta žemesnė pavojingų medžiagų kiekio riba, nuo kurios objektas jau laikomas pavojingu.
 
11. Lietuvoje griežčiau nei Europos Sąjungoje reglamentuojama ekologinio ženklinimo apmokestinimo tvarka:
 
a) Lietuvos teisės aktai nenumato didžiausio ir mažiausio mokesčio už ekologinį ženklą;
b) mokesčio dydis nediferencijuojamas priklausomai nuo įmonės dydžio;
c) mokestis apskaičiuojamas ne tik nuo gaminio (produkcijos) metinės apyvartos Bendrijoje, bet ir kitose šalyse;
d) nenumatyta galimybė taikyti nuolaidas įmonėms, turinčioms tarptautinius standartus.
 
Jei Lietuvoje būtų taikomos visos Reglamento Nr. 1980/2000 nuostatos, įmonė, taikanti ISO 14001:1996 standartą, gautų nuolaidas.
 
2. Bendros išvados ir rekomendacijos 
 
1. Bendra analizuojamų pokyčių kryptis - didėjanti verslo integracija į ES vidaus rinką šalinant kliūtis ties šalių sienomis bei derinant produktų ir gamybos procesų standartus (preferencijos prekybai ES viduje) bei apribojimai mainams su trečiosiomis šalimis (diskriminacija ES nepriklausančioms šalims, kurios laipsnis priklauso nuo ES prekybos režimo su konkrečia šalimi). Keičiantis įmonės veiklą reguliuojančioms taisyklėms, verta apsvarstyti ir pačios įmonės veiklą ir pardavimų strategiją. Tačiau reikia atsižvelgti į tokią svarbią aplinkybę, jog įmonė jau ir pastaraisiais metais orientuoja savo produkcijos pardavimus į ES rinką, todėl ir prisitaikymo pokyčiai jai bus mažesni nei tik vidaus rinkoje dirbančioms Lietuvos įmonėms.
 
2. Reikia atkreipti dėmesį, jog ES nuolatos keičiasi, priimami nauji ekonominę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, daugiausia susiję su sąlygų vidaus rinkai veikti sudarymu. Pavyzdžiui, šiuo metu ES institucijose yra diskutuojami siūlymai griežtinti chemijos pramonės saugos reikalavimus, daugiau dėmesio skirti aplinkai bei vartotojų apsaugai. Europos parlamentas 2001 m. lapkričio viduryje pateikė siūlymus griežčiau tikrinti visų cheminių medžiagų, kurių gamyba viršija 1 t. per metus, poveikį aplinkai ir vartotojams, reglamentuoti jų tikrinimą bei ženklinimą. 2001 m. vasario 27 d. Europos Komisija pateikė Baltąją knygą dėl Ateities chemijos politikos strategijos (COM (2001)88final), kurioje taip pat siūlomi tolesni ES veiksmai chemijos pramonės atžvilgiu akcentuojant tai, jog "ES chemijos politika privalo užtikrinti aukštą žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį dabarties ir ateities kartoms, tuo pačiu garantuojant efektyvų vidaus rinkos veikimą bei chemijos pramonės konkurencingumą". Diskusijas saugumo tema ypač paskatino 2001 m. rugsėjį Prancūzijoje įvykęs sprogimas vienoje trąšų gamybos įmonėje. Europos Komisijos siūlymu, ES planuojama peržiūrėti dabartinę politiką chemijos pramonės atžvilgiu iki 2004 m.
 
3. Šiuo metu ES taip pat svarstomi kiti klausimai, galintys turėti netiesioginį poveikį įmonės veiklai ES vidaus rinkoje: svarstomas tolesnis kliūčių finansinių paslaugų teikimui vidaus rinkoje šalinimas, energetikos bei pašto paslaugų liberalizavimo paspartinimas, finansinės paramos (taip pat ir investicijoms į transporto infrastruktūrą) reforma, šiuo metu veikiančių ES taisyklių supaprastinimas.
 
4. Europos Komisija pastaruoju metu ypač akcentuoja įmonių veiklą reguliuojančių teisės aktų supaprastinimą. Tarp kitų priemonių Komisija daug dėmesio siūlo skirti planuojamų įgyvendinti teisės aktų pasekmių verslui vertinimui bei siūlomų reguliavimo priemonių aptarimui su interesų grupėmis bei asociacijomis, savanoriškam savireguliavimo priemonių įgyvendinimui (pavyzdžiui, diegiant aplinkosaugos standartus). Lietuvos įmonėms turėtų būti naudingas praktinis (o ne formalus) šių siūlymų įgyvendinimas Lietuvoje ruošiant naujus teisės aktus bei derinant Lietuvos teisę su ES normomis.
 
5. Europos Komisija akcentuoja reguliavimo priemonių proporcingumo keliamiems tikslams principą, kuris reiškia, jog priimami teisės aktai neturi sukurti daugiau apribojimų verslui, nei būtina įgyvendinti keliamus tikslus. Šis principas yra ypač svarbus atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje dažnai poįstatyminių aktų lygiu sukuriama įmonių veiklai daugiau kliūčių, nei būtina tinkamam keliamų tikslų įgyvendinimui. Tai pasakytina apie muitinės procedūras ar kai kurių aplinkos normų įgyvendinimą.
 
6. Kaip rodo šiame tyrime atlikta analizė, kai kuriais, pavyzdžiui, aplinkos normų ar darbo santykių taisyklių atvejais, derinant ES teisę Lietuvoje sukuriami griežtesni apribojimai įmonės veiklai, nei būtina perkeliant ES teisės nuostatas. Nors dažniausiai šie apribojimai tiesiogiai neprieštarauja ES normoms, tačiau jų tikslingumas yra abejotinas atsižvelgiant į reguliavimo proporcingumo principą bei siekį sudaryti sąlygas Lietuvos įmonėms konkuruoti ES rinkoje. Tyrime išnagrinėti atvejai parodo konkrečias galimybes, kaip galima liberalizuoti Lietuvos teisės reikalavimus nepažeidžiant ES teisės nuostatų.
 
7. Vertinant šiame tyrime išnagrinėtas sritis pagal tikėtiną prisitaikymo kainą ir pereinamųjų laikotarpių būtinumą, galima pastebėti, jog netiesiogiai įmonei nemažą poveikį gali turėti akcizo dyzeliniam kurui didinimas, dėl kurio Lietuva nebeprašo pereinamojo laikotarpio. Tiesiogiai tokio didelio poveikio, dėl kurio verta būtų prašyti pereinamojo laikotarpio, po įstojimo į ES įmonė neturėtų patirti. Atvirkščiai, įmonė patirs aiškią naudą, kai įstojus į ES bus pašalintos šiuo metu taikomos kliūtys (ir jų taikymo grėsmė) įmonės eksportui į ES. Dar daugiau - ir politiškai, ir ekonomiškai prasminga, kad tokios kliūtys kaip antidempingo mokesčiai bei jų taikymo galimybė būtų pašalinti kuo anksčiau dar prieš stojimą į ES.
 
8. Netiesioginis poveikis kai kuriose srityse, pavyzdžiui, pavojingų krovinių pervežimo ar geležinkelių techninio suderinamumo srityse, priklausys nuo Lietuvos institucijų gebėjimo pasinaudoti ES teisės aktuose numatytomis išlygomis, numatančiomis teisę valstybėms narėms pasirinkti direktyvose siūlomų tikslų įgyvendinimo priemones. Taip pat labai svarbu, kaip konkrečiai vyks Lietuvos geležinkelių reforma ir kaip Lietuvoje bus sukurtos sąlygos konkurencijai tarp vežėjų šioje srityje, nes pernelyg aukšti reikalavimai vežėjų įėjimui į rinką kelių transporto atveju bei diskriminavimas suteikiant teisę naudotis infrastruktūra geležinkelių atveju apribos pervežimo paslaugų kainų mažėjimą. Tą patį galima pasakyti ir apie energetikos reformą.
 
9. Reikia pastebėti, jog nemažai ES teisės aktų, ypač dėl saugos darbe, jau šiuo metu veikia Lietuvoje. Šioje studijoje atlikta lyginamoji analizė įmonei suteikia pagrindą ne tik susipažinti su pokyčiais savo veiklos reglamentavimui, kylančiais stojant į ES, bet ir geriau susipažinti su veiklą jau dabar reglamentuojančiomis taisyklėmis ir taip sumažinti neapibrėžtumą.