Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI ekspertizė: Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2020 metų ilgalaikės strategijos projekto

2007-08-01
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2020 metų ilgalaikės strategijos projektą (toliau – Strategijos projektas) bei pateikia savo pastabas. Pažymėtina, kad esant galimybei ir priimtinam laiko limitui LLRI būtų pasirengęs atlikti detalią Strategijos projekto nuostatų analizę ir pateikti pastabas, pasiūlymus ir argumentaciją dėl konkrečių nuostatų.
 _____________________________
Bendras Strategijos projekto vertinimas
 
Teigiamai vertintina tai, jog Strategijos projektas įvardina svarbias Lietuvos ūkio problemas ir išreiškia siekį jas spręsti:
-          mažinti biurokratinę naštą ir reguliavimus bei taip sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui;
-          siekti nedeficitinio ar bent cikliškai subalansuoto valstybės biudžeto;
-          atsisakyti įvairių rinką iškreipiančių lengvatų (PVM lengvatų, GPM lengvatų būsto paskoloms);
-          mažinti tiesioginių mokesčių (pvz., GPM) tarifus;
-          bent dalinai privatizuoti tokias valstybės teikiamas paslaugas kaip sveikatos apsauga ir švietimas;
-          liberalizuoti darbo jėgos rinką;
 
Vis dėlto pažymėtina, jog Strategijos projekte pernelyg paviršutiniškai aptariama ir per mažai dėmesio skiriama tolimesnei pensijų reformai, aukštojo mokslo reformai, žemės rinkos liberalizavimui, teritorijų planavimo supaprastinimui bei įvairių kitų rinkos segmentų liberalizavimui. Jei būtų įvykdytos, šios reformos taip pat ženkliai prisidėtų prie Lietuvos ūkio plėtros ir padėtų siekti Strategijos projekte keliamus strateginius tikslus.
 
Be to, iš esmės neigiamai vertintinas globėjiškas valstybės požiūris į ekonomiką ir visuomenę, esą valstybė turi nukreipti ekonominę veiklą ir visuomenę tam tikra linkme, išskiriant, pavyzdžiui, įmones pagal dydį (smulkios ir vidutinės), veiklos rūšį (eksportuojančios; investuojančios į aukštąsias technologijas) ir pan. Toks požiūris ypač neadekvatus todėl, kad pačiame Strategijos projekte yra išdėstyta nuostata, jog pernelyg didelio masto valstybės dalyvavimas ekonomikoje mažina vidutinį ilgalaikio augimo tempą (31 psl.).
 
Dėl stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizės neadekvataus atlikimo
 
Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė (SSGG) bet kurioje strategijoje svarbi tuo, kad taip išanalizuotą esamą padėti palyginus su strateginiais tikslais, gaunamas nuoseklus siekiamam tikslui reikiamų atlikti veiksmų sąrašas. Deja, Strategijos projekte atlikta SSGG analizė nepadeda to padaryti, o trukdo, kadangi yra atlikta nenuosekliai, pasižymi koncentravimusi į sektorinį, o ne į kompleksinį aspektą, turi įvairių prieštaravimų. Pavyzdžiui:
 
LIETUVOS EKONOMIKOS STIPRYBĖSE NURODYTA
LIETUVOS EKONOMIKOS SILPNYBĖSE NURODYTA
„... stimuliuoja ... perspektyvių išteklių mobilizavimą. Iš jų svarbiausi ... verslumo potencialas“ (8 psl.)
„šalies verslumo potencialas nėra didelis“ (11 psl.)
„... fizinė infrastruktūra yra pakankamo lygio, kad galėtų sėkmingai palaikyti ekonomikos augimą“ (9 psl.)
„Ekonomikos augimą ir konkurencingumą ribojantys fizinės infrastruktūros trūkumai“ (12 psl.)
Lietuvos finansų rinkoje šalia bankų veikia kredito unijos, lizingo ir draudimo bendrovės, pensijų fondai ir vertybinių popierių rinka, kurių įtaka finansų sektoriui sparčiai didėja“ (9 psl.)
„Lietuvoje dominuoja bankai, o finansinių priemonių rinka nėra pakankamai išplėtota“ (12 psl.)
„yra tam tikras mokslinis potencialas“ (9 psl.)
„per mažas mokslinis potencialas“ (11 psl.)
 
Be to, kaip stiprybė dažnai nurodomas tam tikro dalyko potencialas, nurodoma, jog kažkas „gali tapti“, „gali paspartinti“, „gali būti panaudota“ ar aiškinama, kad esama tam tikrų palankių sąlygų kažkam plėtoti. Tačiau visa tai tėra galimybės (kas gali įvykti, bet nebūtinai tikrai įvyks), o ne aktualija (kas realiai egzistuoja) – kas iš tikrųjų turėtų būti nurodyta ekonomikos stiprybių skyriuje. Kita vertus, galimybių skyrius pernelyg panašus į pranašysčių sąvadą – aiškinama, ne kas yra įmanoma ar galima pasiekti ar išskiriamos galimos raidos alternatyvos, o teigiama, kas įvyks – pernelyg dažnai vartojama būsimojo laiko veiksmažodžių gramatinė forma.
 
Dėl prieštaravimų siūlomoje vykdyti valstybės ekonominėje politikoje
 
Prieštaravimų ir nenuoseklumų apstu ir išdėstant siūlomą valstybės misiją, jos strateginius tikslus bei ekonominės politikos strategiją:
-          Viena vertus, rinka nusakoma kaip svarbiausias ir efektyviausias ekonomikos funkcionavimo metodas (30 psl.), teisingai pažymima kuo mažesnio valstybės kišimosi į ekonomiką svarba ilgalaikiam ūkio augimui (31 psl.) bei valstybei priskiriamas nešališkos ekonomikos augimo skatinimo politikos vykdymas. Kita vertus, numatomas valstybės kišimasis į ekonomikos raidą, siekiant ją pakreipti viena ar kita linkme – kaip vienas iš ekonominės politikos strateginių tikslų nurodomas konkurencingų užsienio rinkose veiklos šakų vystymas ar  išskirtinės reikšmės teikimas mokslo ir technologijų plėtrai (37). Tokia valstybės ekonominė politika tikrai nėra nešališka ir nesikišanti į ekonomiką, kaip teigtų valstybės misijos nusakymas;
-          Viena vertus, pasisakoma už įvairių mokesčių lengvatų atsisakymą (41, 43, 53 psl.), kita vertus, tvirtinama, kad valstybės politika turi koncentruotis į mokesčių lengvatų taikymą (30 psl.);
-          Viena vertus aiškinama, jog reiktų beatodairiškai nedidinti minimalaus darbo užmokesčio (MDU; 44 psl.), kita vertus, aiškinama, jog reiktų vykdyti tokią MDU reguliavimo politiką, kad vidutinis šalies atlyginimas artėtų prie Europos Sąjungos vidurkio (59 psl.);
-          Viena vertus, numatoma, jog valstybė, pavyzdžiui, turi finansuoti mokslinius tyrimus bei inovacijų kūrimą (45-50 psl.), taigi būtų uždėta papildoma našta biudžetui, kita vertus, pažymima, kad jau dabar yra susidariusi neoptimali padėtis, kai egzistuoja didelio masto neatitikimas tarp valdžios siekiamų vykdyti funkcijų ir valstybės skiriamų lėšų joms vykdyti (41 psl.).
 
Išvados ir rekomendacijos
 
1.       Prieš tvirtinant šį Strategijos projektą ar bent prieš šią strategiją įgyvendinsiančius vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentus, būtina atsižvelgti į esamus prieštaravimus bei juos šalinti – nevykdyti prieštaringos ekonominės politikos, kai viena ranka duodama, o kita atimama.
 
2.       Nuosekliai laikytis principo, kad ateities verslo galimybes nuspėti nėra valstybės uždavinys ir valstybė turi koncentruotis į galimybių diegti efektyvius ekonominius sprendimus. Siūlytina atsisakyti 4 skyriuje įtvirtinto supratimo apie aktyvią valstybės ekonominės plėtros misiją, nustatant ir realizuojant prioritetus bei aktyviai tvarkant ekonomiką. Kol kas būtent toks supratimas yra būdingas kiekvienai nuostatai, kiek mažiau tik 9 (sukurti verslui palankią aplinką) ir 11 (plėtoti administracinius valstybės gebėjimus). Taip pat siūlytina peržiūrėti valstybės ekonominės politikos strateginius tikslus bei pačią strategiją ir atsisakyti numatyto pernelyg aktyvaus valstybės vaidmens.
 
3.       Tarp siūlomų priemonių turėtų atsirasti:
-     privačiu kaupimu paremtos pensijų reformos spartesnis įgyvendinimas (kurio būtinybė kyla iš aptartos demografinės bei finansinės situacijos ir jos perspektyvų);
-     sisteminė aukštojo mokslo reforma, skatinanti asmeninę atsakomybę už aukštąjį išsilavinimą (tai taip pat kyla iš dabartiniame tekste esančio situacijos ir jos keitimo galimybių įvardinimo);
-     sisteminė sveikatos sistemos reforma, įgalinanti konkurenciją bei leidžianti efektyviau panaudoti viešus resursus, skirtus sveikatai;
-     žemės naudojimo ir žemės rinkos liberalizavimas bei teritorijų planavimo supaprastinamas.