Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI pasiūlymai: Kaip elgtis krizės akivaizdoje

2008-11-10
Naujai formuojama Vyriausybė susidurs su rimtais iššūkiais dėl ilgai vykdytos ir iki šiol vykdomos neatsakingos viešųjų finansų politikos, kuri yra ypač grėsminga ekonominės krizės akivaizdoje. Taip pat Lietuva bus priversta patirti papildomus sunkumus dėl ekonomikos nelankstumo, neefektyvių viešųjų sektorių (pirmiausiai sveikatos ir švietimo).
 
Lietuvos laisvosios rinkos institutas labai rimtai vertina dabartinę padėtį ir galimas grėsmes Lietuvos finansų ir ekonomikos sistemai artimiausiu metu ir vidutiniu laikotarpiu. Esame įsitikinę, kad norint nesukelti rimtesnių problemų, o joms galimai iškilus turėti manevro galimybę būtina imtis tam tikrų neatidėliotinų žingsnių, kuriuos pateikiame jūsų dėmesiui.
 
Šiuo metu, kuomet nėra surenkamos planuotos biudžeto pajamos, o 2009 m. biudžetas planuojamas su dar didesniu, 2,6 mlrd. Lt. deficitu, iškyla būtinybė peržiūrėti biudžeto išlaidas ir atrasti bei panaudoti taupymo šaltinius. Šiame darbe pateikiamos priemonės skirstomos į skubiausias ir ilgalaikes. Skubiausios biudžeto lėšų taupymo priemonės susideda iš papildomų valstybės biudžeto pajamų šaltinių, valstybės valdymo išlaidų mažinimo, nebūtinų valstybės biudžeto programų atsisakymo ir per pastaruosius kelerius metų priimtų socialinės politikos pakeitimų atšaukimo. Ilgailaikės biudžeto lėšų taupymo priemonės susideda iš aktyvios Saulėlydžio komisijos veikslos atnaujinimo; aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos ir socialinės paramos sistemų reformų; valstybės ir savivaldybių turto valdymo reformos. Pasiūlymai mokesčių politikoje liečia gyventojų pajamų mokestį ir įmokas į „Sodros“ fondo biudžetą; pakeitimai suskirstyti į skubius ir vidutinės trukmės. Su biudžeto išlaidomis nesusijusios skubiausios priemonės liečia reguliavimo politiką ir darbo santykius.
 
Biudžeto lėšų panaudojimas - skubiausios (įgyvendintinos ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d.) priemonės:
 
Naikinti mokestines lengvatas:
1.        Naikinti visas PVM lengvatas[1].
2.       Naikinti  PVM kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį (kol kas paliekant su PVM nesusietą kompensavimą už šildymą socialiai remtiniems asmenims).
3.       Nuo 2009 m. sausio 1 d. naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas palūkanoms už naujai paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti; nuo 2010 m. sausio 1 d. naikinti GPM lengvatas palūkanoms anksčiau paimtiems kreditams.
 
Mažinti valstybės valdymo išlaidas:
4.       Sumažinti viešojo sektoriaus darbo užmokestčio fondą bent 15 proc. Vidutiniu laikotarpiu pertvarkyti valstybės tarnybos darbo apmokėjimo sistemą, siekiant, kad darbo apmokėjime būtų orientuojamasi į rinkoje susiklostantį atitinkamų specialistų darbo užmokestį
5.       Panaikinti tuščius etatus visose valstybinėse įstaigose.
6.       Laikinai sustabdyti ministrams mokamų priedų reprezentacinėms išlaidoms išmokėjimą.
7.       Nustatyti limitus valstybės įstaigų perkamiems automobiliams pagal automobilių kainą. Šie limitai turėtų galioti automobilių pirkimui, nuomai ir lizingui.
8.       Sumažinti degalų normas, taikomas valstybinių institucijų lengviesiems automobiliams.
9.       Seimo narių komandiruotėms skiriamas lėšas sumažinti trimis ketvirtadaliais.
10.    Valstybės institucijų darbuotojų komandiruotėms skiriamas lėšas sumažinti trečdaliu.
11.    Sumažinti lėšas, skiriamas valstybės tarnautojų mobiliųjų telefonų sąskaitoms.
12.    Laikinai atsisakyti konsultacinių paslaugų pirkimo (galimybių studijų ir kt). Pavyzdžiui 2009 m. biudžeto projekte numatyta skirti: Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės paramos Lietuvoje mokslinių tyrimų programa (135 tūkst. Lt., 3 moksliniai tyrimai), Specialioji mokslinių tyrimų programa (700 tūkst. Lt., 8 moksliniai tyrimai), Darbo ir socialinių tyrimų institui, kurio pagrindinis veiklos tikslas – mokslinių tyrimų poreikio tenkinimas, funkcijų atlikimas (329 tūkst. Lt.).
13.    Peržiūrėti ir sumažinti valstybės įmonių ar valstybės arba savivaldybės kontroliuojamų įmonių darbuotojų algas ir kitas darbuotojų pajamas iš šių įmonių, kad realiai gaunami atlyginimai nebūtų aukštesni už rinkoje mokamus atlyginimus.
14.    Pakeisti nedarbingumo dėl ligos apmokėjimo sistemą taip kad pirmą sirgimo savaitę sergantysis negautų ligos pašalpos ir atlyginimo, o kitą savaitę gautų 80 proc. arba mažesnę atlyginimo dydžio ligos pašalpą. Nedarbingumas dėl ligos turi būti privataus ir privalomo sveikatos draudimo, arba paties žmogaus konfinansuojamas. Keisti ydingą tvarką, kai nedarbingumas dėl ligos kainuoja „Sodros“ fondo biudžetui ir darbdaviui, bet ne pačiam sergančiam žmogui.
15.    Griežčiau kontroliuoti energetinių resursų suvartojimą valdiškose įstaigose nepažeidžiant higienos normų. Temperatūros reguliavimas atidarant langus arba šildymo ir kondicionieriaus vartojimas vienu metu yra netoleruotinas.
 
Atsisakyti nebūtinų valstybės biudžeto programų:
16.    Nuo 2010 m. atsisakyti tų „Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimo“ programos priemonių, kurios finansuojamos nacionalinėmis lėšomis.
17.    Naikinti savivaldybių verslo rėmimo programas (neskaitant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų programų).
18.    Atsisakyti Kaimo rėmimo programos (148 mln. Lt.).
19.    Perskirstyti ES lėšas taip, kad jos būtų skirtos ne Specialiajai ekonomikos augimo ir konkurencingumo programai (310 mln. Lt.), bet tų sričių finansavimui, kuriose yra prisiimti valstybės biudžeto įsipareigojimai (pvz. mokytojų, kultūros darbuotojų atlyginimams finansuoti).
20.    Atsisakyti savivaldybių socialinio būsto plėtros finansavimo (100 mln. Lt.).
21.    Atsisakyti Valstybės investicijų programos projektų už 2,5 mlrd. lt. (50 proc. sumažinimas). Kriterijai, pagal kuriuos derėtų atsisakyti projektų: nepirmo būtinumo projektai; naujai pradedami vykdyti projektai, dėl kurių vykdymo dar nepasirašytos sutartys (arba kurias galima laikinai įšaldyti). Potencialiai nepirmo būtinumo projektų pavyzdžiai: Užutrakio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms (1,8 mln. Lt.), Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu (1,5 mln. Lt.), vidaus reikalų sistemos kolegijos statyba ir įrengimas (3 mln. Lt.), I Seimo rūmų rekonstravimas (2 mln. Lt.), transportinių lėktuvų įsigijimas Karinių oro pajėgų programai (76,1 mln. Lt).
22.    Nenaudoti valstybės biudžeto lėšų privačių įmonių gelbėjimui.
23.    Organizuojant namų modernizavimą įvertinti tai, kad įsipareigojimas finansuoti didelę (iki 50 proc.) projekto dalį, sustabdo dalies projektų įgyvendinimą, todėl tikslinga mažinti valstybės finansuojamą dalį taip suteikiant paramą daugiau projektų. Taip pat tikslinga peržiūrėti paramos namų modernizavimui modelį: galbūt tikslinga ne skirti valstybės lėšas tiesiogiai, o dengti dalį palūkanų paskoloms, imamoms iš bankų.
 
 
Atsisakyti per pastaruosius keletą metų priimtų socialinės politikos pakeitimų ir atstatyti prieš tai buvusį status quo:
24.    Atšaukti išmokų vaikui pratęsimą iki 18 m., mokant išmokas vaikui iki 9 m.
25.    Atšaukti motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pratęsimai iki vaikui sukanka 2 m.
26.    Atšaukti visų mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo arba pagal pradinio ugdymo programas turėtų teisę į nemokamus pietus ir palikti šią teisę tik asmenims, kurių šeimos neturi tam pajamų ir neturi daug turto.
27.    Atšaukti LR Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą.
28.    Atlikti per pastaruosius 2 m. priimtų teisės aktų reviziją. Atidėti įgyvendinimą visų teisės aktų, kurių įgyvendinimui reikia papildomų etatų ir finansavimo. Pavyzdžiui: pagal LR Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1228 patvirtintą Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007 – 2010 m. programą, savivaldybės turi įsteigti visuomenės sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas pavestoms funkcijoms vykdyti (arba sudaryti bendradarbiavimo sutartis su kitomis savivaldybėmis, įsteigusiomis savivaldybių visuomenės sveikatos biurus).
 
Biudžeto lėšų panaudojimas – vidutinio laikotarpio priemonės (pradėtinos įgyvendinti artimiausiu metu, tačiau realus efektas – 2009 metų antroje pusėje):
29.    Saulėlydžio komisijos aktyvios veiklos atnaujinimas. Visų biudžetinių programų auditas, įvertinant jų tikslus, visuomenės poreikį ir rezultatyvumą. Atsisakyti neefektyvių, nereikalingų programų.
30.     Aukštojo mokslo reforma, kuri leistų racionaliau ir tikslingiau naudoti esamas lėšas aukštajam mokslui.
31.    Sveikatos apsaugos reforma, kuri leistų racionaliau ir tikslingiau naudoti esamas lėšas.
32.    Efektyvus valstybės ir savivaldybių turto valdymas. Valstybei ir savivaldybėms priklausančio nekilnojamojo turto duomenų bazės sukūrimas. Vykdyti nuolatinę naudojamo turto ekonominės naudos analizę.
33.    Peržiūrėti socialinės paramos sistemą ir sieti socialinę paramą su pajamų ir turto kriterijumi.
 
Mokesčių politika – skubiausios priemonės:
34.    Mažinti GPM bent iki 20 proc. nuo 2009 m. sausio 1 d. Tai ypač svarbu ekonominių sunkumų metu, ir tai gali padėti išgyventi daliai verslų.
35.    Nedidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčio tarifų.
36.    Neplėsti „Sodros“ sistemos, privalomai apmokestinant žemdirbius; nemažinti pervedimų iš „Sodros“ fondo biudžeto į privačius pensijų fondus apimčių; nedidinti „Sodros“ įmokų tarifo.
 
Mokesčių politika - vidutinės trukmės priemonės:
37.    Mažinti GPM tarifą iki 11 proc.
38.    Įvesti „Sodros“ įmokų lubas.
39.     Naikinti pelno mokestį nepaskirstytam pelnui, o paskirstomąjį pelną apmokestinti gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
 
Kita (reguliavimas, darbo santykiai) – skubiausios priemonės:
40.    Liberalizuoti atleidimų iš darbo tvarką (sutrumpinti pranešimo apie atleidimą terminus, atsisakyti specialiųjų grupių apsaugos atleidžiant iš darbo, sumažinti perpus išmokėtinas išeitines pašalpas atleidžiamiems darbuotojams). Geriau atleisti personalo dalį, negu nuvesti visą įmonę į bankrotą. 
41.    Lanksčiau reglamentuoti darbo laiką (leisti suminę darbo laiko apskaitą visoms įmonėms, leisti dėl viršvalandinio darbo susitarti individualia sutartimi).
42.    Pakeisti Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir išplėsti atvejus, kada nebūtinas detalusis teritorijų planavimas, pavyzdžiui sklypų jungimui, padalinimui ar konsolidavimui.
 
Taip pat atkreipiame dėmesį į visuomenei išplatintus LLRI siūlymus kaip sumažinti mokesčius ir subalansuoti 2009 m. biudžetą.
 
 
 


[1] Keleivių ir bagažo vežimo paslaugoms; knygoms, laikraščiams, žurnalams, išskyrus erotinio pobūdžio leidinius; vaistams (įskaitant veterinarinius), priemonėms, medicininei įrangai, pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą; viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms; ekologiškai švariems maisto produktams; šviežiai atšaldytai mėsai; šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai; ŽUB ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemės ūkio subjektų paslaugos žemės ūkiui, teikiamos savo nariams; gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims; meno, sporto ir kultūros renginiams; rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo teikiamoms paslaugoms;  ir 9 proc. PVM taikymo gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms.