Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI studija "Diskusija apie ES ateitį: Lietuvos požiūris"

2002-10-14
2002 m. Lietuvos laisvosios rinkos institutas vykdė projektą „Diskusija apie ES ateitį: Lietuvos požiūris“, kurio pagrindinis uždavinys buvo parengti ir pristatyti studiją, kurioje pateikiami principai ir pasiūlymai, kaip pertvarkyti ES ir jos institucijas, padalinti kompetenciją tarp šalių narių ir Sąjungos, priartinti ES piliečius prie ES struktūrų ir sudaryti sąlygas jiems dalyvauti priimant sprendimus dėl ES. Tai pirmas toks išsamus analize pagrįstų rekomendacijų rinkinys, pateiktas Lietuvoje reaguojant į Europos Komisijos kvietimą dalyvauti diskusijoje dėl Europos ateities.
 
Studijoje pateikiamas trumpas diskusijos apie Europos ateitį pristatymas, aptariami pagrindiniai joje nagrinėjami klausimai. Orientuojantis į kuo platesnę auditoriją, studijoje pristatomos ES institucijos, jų funkcijos, pagrindiniai ES veiklos principai ir metodai, paaiškinamos pagrindinės sąvokos. Didžiausią studijos dalį užima konkretūs siūlymai, kaip ateityje turėtų būti plėtojama ES veikla norint sudaryti kuo geresnes sąlygas įgyvendinti ES tikslus ir įtvirtinti demokratinius ir efektyvius veiklos metodus po ES plėtros.
 
Atlikta analizė rodo, jog pagrindinės ES veiklos kryptys turėtų būti koncentruojamos ties esminių jos tikslų įgyvendinimu, pirmiausia - sudaryti sąlygas sklandžiam vidaus rinkos veikimui po ES plėtros ir pašalinti tebetaikomas kliūtis laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimui. ES taip pat turėtų mažiau reglamentuoti kitas jos piliečių gyvenimo sritis sprendžiant problemas, kurias geriausiai gali išspręsti patys žmonės.
 
Studijos rengėjo LLRI eksperto Ramūno Vilpišausko nuomone, nebūtina radikali ES reforma, kadangi ir šiuo metu ES sutartyje numatyti visi principai, reikalingi sėkmingai ES veiklai po jos plėtros. Tai ir sprendimų priėmimas arčiausiai piliečių, ir taikomų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, ir kuo platesnis lanksčių ir paprastų reguliavimo metodų naudojimas. Svarbiausia, kad šių principų laikytųsi valstybės narės, priimdamos sprendimus ir juos įgyvendindamos. Daugiausia problemų kyla dėl pernelyg aktyvaus valstybių narių vaidmens ir dažnų kaltinimų ES dėl problemų, kurias sukelia valstybės narės.
 
Studija parengta lietuvių ir anglų kalbomis. Ji išplatinta Lietuvos ir ES institucijoms, pristatyta Konvento dėl Europos ateities organizatoriams.
 
Projektą finansavo Europos Komisijos Delegacijos Lietuvoje PHARE mažųjų projektų programa bei Švedijos Karalystės Ambasada.