Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Studija "Lietuvos prekybos santykiai su Rusija Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą kontekste"

2000-05-30
Santrauka
 
Šią studiją atliko LLRI ekspertas Ramūnas Vilpišauskas. Darbas buvo atliktas bendradarbiaujant su PHARE bei Europos komitetu.
 
Pagrindiniai darbe nagrinėjami klausimai - tai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) poveikis Lietuvos ekonominiams ryšiams su Rusija bei ekonominės krizės Rusijoje poveikis Lietuvos ūkiui ir ekonominei politikai, šį poveikį įtakoję pagrindiniai veiksniai. Šios temos yra svarbios praktinio ekonominės politikos formavimo bei vykdymo atžvilgiu ir iki šiol Lietuvoje buvo beveik nenagrinėtos.
 
Studija pirmiausia pristato Lietuvos užsienio prekybos režimo reformas bei susijusius prekybos struktūros pokyčius. Identifikuojamos pagrindinės Lietuvos prekybos raidos tendencijos ir įvertinami jas įtakoję veiksniai. Pristatomi tikėtini užsienio prekybos politikos pokyčiai, susiję su Lietuvos naryste ES.
 
Trečioji dalis skiriama veiksnių, santykinai nepriklausomų nuo Lietuvos institucijų sprendimų, aptarimui. Pagrindiniai tokie veiksniai, ateityje įtakosiantys Lietuvos užsienio prekybos politiką ir jos plėtrą, yra ES politika Rusijos atžvilgiu bei pačios Rusijos vadovų politika ES atžvilgiu, jų požiūris į ES plėtrą. Tiek viena, tiek kita išsamiai aptariama šioje dalyje.
 
Ketvirtoji dalis trumpai apžvelgia Lietuvos prekybos su Rusija institucionalizavimo raidą bei analizuoja potencialų Lietuvos narystės ES poveikį santykinai svarbiai prekybai su Rusija, o tiksliau, importui iš šios šalies. Analizuojamas galimas poveikis importo muitų pokyčiams pagrindinėms prekėms, įvežamoms į Lietuvą iš Rusijos, Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties tarp ES ir Rusijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje įtaka santykiams su Rusija bei Kaliningradu, prekybinės apsaugos priemonių taikymo Lietuvos prekybai su Rusija bei ES produktų standartų taikymo poveikis Rusijoje pagamintoms prekėms.
 
Paskutinėje studijos dalyje nagrinėjamas ekonominės krizės Rusijoje poveikis Lietuvos ūkiui ir ekonominei politikai. Pasinaudojant schema, iliustruojančia išorinio šoko poveikį šalies vidaus procesams, analizuojamas krizės poveikio perdavimo mechanizmas, tiesioginio ir netiesioginio poveikio įmonėms, ūkiui bei šalies finansams išraiška, vyriausybės institucijų reakcija bei jos padariniai.
 
Apibendrintos studijos išvados pateikiamos žemiau.
 
Bendras narystės ES poveikis Lietuvos prekybai su Rusija neturėtų būti žymus. Tiek ES, tiek Lietuva taiko iš Rusijos įvežamoms prekėms santykinai žemus importo muitus. Pagrindiniams iš Rusijos į Lietuvą importuojamiems produktams, pvz. naftai, sudarantiems apie pusę Lietuvos importo, muitų mokesčių netaiko nei Lietuva, nei ES. Didesnis poveikis galimas tik atskiroms santykinai nesvarbioms prekėms. Tikėtina, jog prekybos žemės ūkio produktais apsaugos lygis padidės.
 
Kol kas gana neapibrėžtas yra ES lygiu nustatytų produktų kokybės standartų, sertifikavimo procedūrų ir pan. taikymo Lietuvoje poveikis prekybai su Rusija. Pastarieji gali tapti netarifiniu barjeru importui iš Rusijos į Lietuvą. Lietuvai naudingiausias scenarijus yra abipusio pripažinimo tarp ES ir Rusijos įgyvendinimas, kurio perspektyva yra numatyta Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartyje.
 
ES bendrosios prekybos politikos nuostatų taikymas Lietuvoje turės įtakos prekybinės apsaugos priemonių Rusijos atžvilgiu taikymui bei preferenciniams dvišaliams susitarimams. ES šiuo metu taiko daugiau nei dešimt penkerių metų trukmės antidempingo muitų iš Rusijos įvežamiems produktams (tame tarpe trąšoms, įvairiems metalų ir plieno gaminiams). Įstojus į ES, Lietuva taip pat turės taikyti tokio pobūdžio priemones trečiųjų šalių atžvilgiu, o jos gali iškreipti dalį prekybos. Narystė ES taip pat reiškia laisvosios prekybos sutarties tarp Lietuvos ir Ukrainos panaikinimą bei ES pasirašytų sutarčių su trečiosiomis šalimis taikymą.
 
Lietuva turės taikyti tarp ES ir Rusijos pasirašytas sutartis, iš kurių šiuo metu svarbiausia yra Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis. Lietuva taip pat dalyvaus ES politinėse iniciatyvose Rusijos atžvilgiu, pvz. Šiaurės dimensijos projekte. Pastarojo rėmuose Lietuvos atstovai turi galimybę parodyti iniciatyvą ir išradingumą, siūlydami galimus visoms pusėms naudingus ekonominių santykių su Kaliningrado sritimi scenarijus. Narystė ES potencialiai gali sustiprinti Lietuvos derybinę poziciją Rusijos atžvilgiu. Lietuvai naudingiausias yra laisvosios prekybos sutarties tarp ES ir Rusijos pasirašymas, numatytas Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartyje, tačiau dar neįgyvendintas dėl padėties Rusijos viduje. Lietuvai taip pat naudinga būtų Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacija, kuri suteiktų stabilumo prekybai šiame regione.
 
Lietuvos narystė ES taip pat pakeis užsienio prekybos formavimo ir vykdymo institucinę struktūrą. Tai savo ruožtu gali pakeisti vidaus interesų grupių galimybes įtakoti užsienio politikos taisykles bei galios balansą tarp atskirų interesų grupių.
 
Ekonominės krizės Rusijoje poveikis Lietuvos ūkiui iliustruoja, jog egzistuoja aiškus poreikis baigti struktūrines reformas Lietuvoje, ypač tokiose srityse kaip energetika, žemės ūkis bei socialinė politika. Nebaigtos ir nenuoseklios reformos tapo vienu iš neigiamą krizės poveikį sustiprinusių veiksnių. Kitas neigiamą įtaką turėjęs veiksnys buvo protekcionistinė vyriausybės reakcija įvedant vidaus rinkos apsaugos priemones ir šitaip sumažinant paskatas ūkio restruktūrizavimui bei pavėluoti sprendimai peržiūrint biudžetą. Tokios priemonės buvo ne tik neefektyvios, bet ir taps neleistinomis įstojus į ES. Jos taip pat iliustruoja, jog trūksta aiškaus atskyrimo tarp rinkos ir vyriausybės, tarp įmonių, kurios savarankiškai turi reaguoti į pokyčius rinkoje, ir vyriausybės institucijų, kurios turi laiku ir tinkamai vykdyti joms priskirtas funkcijas.